Astronomijos d?sniai nepajudinami. Na, nebent jie ?iek tiek susvyruoja prab?gus t?kstantme?iams. O ?iaip mes visi ?inome, kad ?iauriniame ?em?s pusrutulyje Saul? gruod?io 25 dien? jau vos ne vos kilstel?s save vir? horizonto ir diena pailg?s ma?daug minute.
Minut? ?viesos, papildoma minut? Saul?s kelio ? ?vies? ir tik?jimas, kad taip buvo visada, taip yra ir taip bus. Nes tai ? ?mogaus poveikiui nepavald?s astronomijos d?sniai. Ta?iau ant ?em?s pavir?iaus, ant kurio knib?da jau net vir? 8 milijard? ?moni?, daug kas kitaip. ?moni? apgyvendintoje ?em?je veikia visai kiti d?sniai, nepavald?s jokiai astronomijai. Jie sunkiai suvaldomi ir ?mogaus. Tad ir ne?inia, ar verta kiek rim?iau tik?ti visokiais horoskopais, ar astronominis ?vaig?d?i? i?sid?stymas paveikia ?mogaus likim?, jo pa?aukim?, jo darbus ar pasiekimus. O taip pat jo laim? ir s?km?.
Kol ?em?je gyveno tik milijardas, o tai buvo tik prie? 300 met?, ?mon?ms ?viesa ir tamsa buvo ai?kiai atskirti rei?kiniai ir vertyb?s. Nebuvo milijonini? miest?, kuri? gatvi?, reklam?, b?st? ?viesa b?t? matoma net i? kosmoso. Senuosiuose miestuose vidury nakties i??j?s ? lauk? gal?jai pasigro??ti ?vaig?d?i? nus?tu dangumi, o susim?st?s apie Kosmoso am?inyb? ir save, toki? menk? dulkel? neapr?piamos Visatos akivaizdoje, tarti: ?Du dalykai pripildo mano prot? nuolat did?jan?ios nuostabos ir pagarbios baim?s – ?vaig?d?tas dangus vir? man?s ir moral?s d?sniai manyje?.
Taip sak? Imanuelis Kantas, kurio 300-asis gimtadienis pasaulyje bus minimas kit? met? baland?io 22 dien?. Pasirodo, vardas Imanuelis, rei?kia ?Dievas su mumis?.
?vaig?d?tas dangus, moral?s d?snis manyje, ?viesos pergal? prie? tams? ?iandien tapusios tarytum abejotinomis vertyb?mis. ?vaig?d?t? dang? pakeit? be paliovos mirguliuojantys i?mani?j? telefon? ekran?liai, bendra?mogi?kus moral?s d?snius ? liberalios m?stysenos samprotavimai ?i? vienos pus?s taip, i? kitos ? kitaip?, o tik?jim? ?viesa ? baim? d?l pasaul? vis labiau gaubian?ios tamsos karalyst?s.
Betgi ir toli klaid?ioti net neverta. Argi pastar?j? savai?i? m?s? ?alies politin?s realijos neparod? visi?kos dalies politik? moralin?s degradacijos? Galima pamin?ti ?iomis dienos Andriaus Tapino ?ra?? facebooke: ?Advokat? garb?s teismas po daugiau nei metus trukusio nagrin?jimo ?iuo metu atsistojo ir i??jo priimti sprendimo mano pra?ymu Teisingumo ministr?s i?keltoje drausm?s byloje Ignui V?g?lei?. Pretekstu tokiam advokat? samb?riui tapo I. V?gel?s ?ra?as apie A. Tapin?, kad ?gavai labdaros ir ? u?sien? pokerio ?aisti. ?i?r?k ir i?lo?i labdaringus pinigus?. Advokatas ai?kino, kad tur?jo mintyje ne aktyv? visuomeninink?, o Finans? ministerij?.
Tai k? nusprend? advokat? garb?s teismas? Ogi neskirti jokios nuobaudos savo profesijos atstovui I. V?gelei. Es? jis savo vie?us tekstus ra?? ne kaip advokatas. O visi A. Tapino argumentai garb?s teismui pasirod? nereik?mingi, k? jis ir akcentavo sprendime.
Keistas sprendimas vien tod?l, kad jis pateisino savoti?k? vie?o asmens susidvejinim?. Ar tai reik?t?, kad nuo ?iol toki? taisykl? b?t? galima taikyti bet kuriam vie?ajam asmeniui? Ar tai rei?kia, kad pus? dienos bet kuris Seimo narys gali b?ti Seimo narys, o kit? dienos pus? ? privatus asmuo? T? kit? dienos pus? jis gali r?pintis koki? nors ?mon?s kold?n? kokyb?s reikalais ir j? pardavimais, o kit? pus? ? vie?ai prisiekin?ti ir demonstruoti, kaip jis myli Lietuv?? Ar ne pana?iai elg?si Petras Gra?ulis?
O apie kokius ?moralinius d?snius? galima kalb?ti minint Remigij? ?emaitait?? Matyt, ir jis tam tikr? laik? buvo susidvejin?s ? i? Seimo nario kur? laik? pavirt?s priva?iu asmeniu, – kai savo paskyroje tiesiai ?viesiai para??, jog kilus neramumams ar karo pavojui ?a? pirmas ?eim? i?gaben?iau ir t? kiauly?i? i? daugumos namus, turtus pirmas koordinates duo?iau kur sprogdinti!? ?mon?s, sp?j? tai pamatyti jo facebooke, steb?josi ? negi ?emaitaitis pirmasis ruskiams nurodys koordinates kur sprogdinti? Ar jis i?davikas?
Konservatorius Bronislovas Matelis (kiek ?inoma ? jis kol kas vienintelis) kreip?si ? Generalin? prokurat?r? ir Seimo etikos sargus d?l toki? ?emaitai?io parei?kim?. Koks bus sprendimas? Ar bus prisiminti ir ?io politiko anks?iau skamb?j? antisemitiniai parei?kimai? Juk visk? sud?jus ? visa moralin?s degradacijos puok?t?. O gal ir ?is veik?jas pasiai?kins, kad tokias i?daviki?kas tezes ra?? b?damas tik privatus asmuo?
D?l naikinan?ios tamsos galyb?s, vis labiau gaubian?ios pasaul?, ver?ia galvoti ir vienas po kito kylantys karo ?idiniai. J? akivaizdoje smelkiasi abejon?s d?l patvarios saugumo sistemos, d?l pasiry?imo ginti bendra?mogi?kas vertybes, neramina klausimas d?l realios galimyb?s aukotis karo lauke. Naujausias ukrainie?i? karybos eksperto Aleksejaus Arestovi?iaus klausimas (kol kas be atsakymo) priblo?k? tiesumu: ar Vakar? Europa yra pasiry?usi netekti 300 t?kstan?i? d?l Baltijos valstybi? laisv?s?
Deja, bet tai ? ne tu??iavidur? retorika. Jeigu civilizuoto pasaulio atstumtoji ?iaur?s Kor?ja sugeba rus? fa?istams pristatyti milijonus artilerijos sviedini?, tai Vakar? Europos karo pramon?s galimyb?s skai?iuojamos tik keliais ?imtais t?kstan?i?. Ukrainos karas parod?, kad moderniausios karo technologijos yra beveik bej?g?s prie? elementarius dronus, ?imtais leid?iamus ant ukrainie?i? galv?. Argi ne su tuo pa?iu susid?r? ir Izraelis? Moderni? technologij? karo scenarijus 21 am?iuje susid?r? su visai kita realybe: karo baigtis sprend?iama m??iuose vyras prie? vyr? ?em? i?raustuose apkasuose. Kaip ir prie? 100 met?. Tai kiekgi vyr?-europie?i? bus pasiry?? ??ti u? krik??ioni?kas, vakarieti?kas vertybes, kiek j? bus pasiry?? ginti ne tik savo namus, bet ir artimiausius Europos kaimynus?
Tik?kime, kad ?i? met? Kristaus gimimo laukimas nebus paskutinis, kad m?s?, visos europie?i? ?eimynos valia ir protas bus galingesni u? t? i? pasaulio pakampi? lendan?i? tamsos karalyst?. Tik?jimas ir valia ka?kada mums jau pad?jo. Taip turi b?ti ir ?? kart?.
Andrius JU?KEVI?IUS
293 per?i?r? (-a)