Kilus diskusijoms d?l 2023 m. rugs?jo 1 d. startavusios Gyvenimo ?g?d?i? ugdymo programos (G?UP) lyti?kumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomen?s instituto u?sakymu visuomen?s nuomon?s ir rinkos tyrim? centro ?Vilmorus? atliktame tyrime pateikti keturi klausimai ?ia tema. Siekiant i?siai?kinti gyventoj? po?i?rio dinamik?, du i? j? atkartojo 2018 m. Nacionalin?s ?eim? ir t?v? asociacijos (N?TA) u?sakymu ?Vilmorus? vykdyto tyrimo (N=1000) klausimus. Gilintasi ? visuomen?s: a) po?i?r? ? t?v? galimyb? parinkti savo vaikams lyti?kumo ugdymo turin? pagal savo ?sitikinimus; b) pritarim? ar nepritarim? nepilname?iams ugdomai nuostatai atid?ti lytinius santykius v?lesniam am?iui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, ?eimos k?rimu; c) pritarim? ar nepritarim? mokini? nuo 7 klas?s supa?indinimui su kontracepcija; d) pritarim? ar nepritarim? tam, kad mokyklose b?t? ugdoma nuostata, jog homoseksual?s santykiai yra lygiaver?iai vyro ir moters santykiams, siekiant identifikuoti pozicij? lyti?kumo ugdymo turinio klausimais ir atsekant, kuri? tokio ugdymo koncepcij? linkstama remti.
Trumpai apibendrinant, tyrimas parod?, kad visuomen? a) linkusi rinktis jos ?sitikinimus atitinkant? lyti?kumo ugdymo turin? (59,8 proc.); tikimasi, kad jis bus b) orientuotas ? brand?ios asmenyb?s ugdym?, atsakingo po?i?rio ? lytinius santykius formavim?, ugdant jaunuoliams nuostat? atid?ti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui (75,1 proc.). Atsiskleid?ia ir c) l?kestis prigimtin?s ?eimos samprata grind?iamo lyti?kumo ugdymui, kuriame pripa??stamas vyro ir moters skirtingumas ir papildomumas kaip ?eimos k?rimo ir jos sampratos pagrindas (68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilname?iams b?t? formuojama nuostata apie homoseksuali? santyki? lygiaverti?kum? vyro ir moters santykiams). Taigi, stebima tendencija, kad visuomen?: a) neprie?tarauja lyti?kumo ugdymui mokyklose; b) reikalauja u?tikrinti t?v? teis? parinkti vaikams ?eimos ?sitikinimus atitinkant? lyti?kumo ugdymo turin?; c) tikisi brand?ios asmenyb?s ugdymo; d) remia pilnutinio lyti?kumo ugdymo koncepcij?, grind?iam? prigimtin?s ?eimos samprata ir holistiniu po?i?riu ? lyti?kum?, pripa??stant prigimtin? vyro ir moters skirtingum? bei papildomum? kaip pamatin? vertyb? ir visuomen?s g?r?.
Mokykla turi atsi?velgti ? t?v? nuomon? lytinio ugdymo klausimais
Visuomen? neneigia ir neatmeta lyti?kumo ugdymo reik?m?s ir svarbos nepilname?iams, ta?iau daro ai?ki? skirt? tarp to, kokio ugdymo ji nori ir to, kas jai si?loma. Be to, tikimasi teis?to ir pagarbaus po?i?rio ? t?v? pasirinkimo teis? ir j? vertybin?-pasaul??i?rin? pozicij?. T? atskleid?ia tiek bendrieji tyrimo rezultatai, tiek pj?viai pagal atskiras socio-demografines charakteristikas ir politines preferencijas ? nepriklausomai nuo j?, ai?kiai pasisakoma u? t?v? galimyb? rinktis lyti?kumo ugdymo turin? pagal pasaul??i?rinius ?sitikinimus: did?ioji dalis (59,8 proc.) tam pritaria, tik kiek daugiau nei de?imtadalis (13,8 proc.) nepalaiko, ketvirtadalis (26,4 proc.) neturi nuomon?s. Pagal visus socio-demografinius pj?vius ?ios pozicijos palaikymas vir?ija 50 proc. ir svyruoja nuo 53,7 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 71,1 proc. (verslininkai, ?mon?s savininkai). Lyti?kumo ugdymo turinio pasirinkimo pagal t?v? ?sitikinimus reik?m? ypa? pabr??ia vilnie?iai (65,6 proc.) ir vaikus auginantys t?vai (68 proc.).
1 pav. Po?i?ris ? t?v? teis? tur?ti galimyb? savo vaikams parinkti lyti?kumo ugdymo turin? pagal savo ?sitikinimus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)
Pagal politines preferencijas vis? partij? r?m?jai ai?kiai palaiko t?v? teis? parinkti savo vaikams j? ?sitikinimus atitinkant? lyti?kumo ugdymo turin?. Pritarimas daugumoje atvej? vir?ija bendr?j? palaikymo vidurk? (59,8 proc.) ir svyruoja nuo 62,5 proc. (Lietuvos region? partijos; Lietuvos lenk? rinkim? akcijos-krik??ioni?k? ?eim? s?jungos) iki 83,3 proc. (Laisv?s partijos) r?m?jai. Ry?kiausiai t?v? pasirinkimo teis? pabr??ia remiantieji Laisv?s partij? (83,3 proc.), Tautos ir teisingumo s?jung? (70,4 proc.), kiek ma?iau ? Lietuvos socialdemokrat? (64,4 proc.), Lietuvos valstie?i? ir ?ali?j? s?jungos (63,0 proc.), Demokrat? partijos ?Vardan Lietuvos? (62,7 proc.) ?alininkai. Ma?iausiai, ?emiau u? bendr?j? vidurk? param? tokiai pozicijai i?sako remiantieji LR liberal? s?j?d? (42,6 proc.), partij? Laisv? ir teisingumas (52,4 proc.), TS-LKD (54,8 proc.), Darbo partij? (58,6 proc., 3 pav.). ?domi Liberal? s?j?d?io r?m?j? laikysena (ma?iausias, 42,6 proc. pritarimas t?v? teisei rinktis), kuri, remiantis liberalizmo tradicija, s?lyginai prie?tarauja jos nuostatoms.
Lytinio ugdymo turinys: ne?pareigojantys malonumo santykiai ar meil? ir ?sipareigojimas ?eimai?
2018 m. ir 2023 m. ?Vilmorus? reprezentatyv?s tyrimai atskleid?, jog per penkerius metus tik dar labiau i?ry?k?jo visuomen?s l?kestis nepilname?i? ugdymui pagal pilnutinio lyti?kumo ugdymo koncepcij?, skatinant atid?ti lytinius santykius v?lesniam am?iui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir ?eimos k?rimu: jei 2018 m. tam pritar? 68,5 proc., tai 2023 m. ? 75,1 proc., nepritarian?i?j? daliai nekintant (atitinkamai 10,1 proc. ir 10,0 proc.) ir ?enkliai ma??jant neapsisprendimui (nuo 24 proc. iki 14,9 proc.).
2 pav. Po?i?ris ? nuostatos vengti lytini? santyki? be ilgalaiki? ?sipareigojim? ugdym? nepilname?iams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)
Visuomen? tvirtai laikosi pozicijos, kad nepilname?iams taikomo lyti?kumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti j? s?moningum? atid?ti lytinius santykius ir sieti juos su branda. Nuo 2018 m. iki 2023 m. pastebimai i?aug?s tokios pozicijos prisi?mimas leid?ia teigti, kad visuomen? ne tik palaiko konservatyvios krypties lyti?kumo ugdymo koncepcij?, bet ir ai?kiau j? i?rei?kia: per penkis metus parama jai i?augo 6,6 proc. procentiniais punktais, tad visuomenei daromas spaudimas lyti?kumo klausimais, pana?u, i??auk? prie?ing? jos reakcij?: lauktos ir tik?tinos liberalios laikysenos konservatyv?jim?. Tokios pozicijos vienodai tvirtai laikomasi nepriklausomai nuo lyties (79,5 proc. moter? ir 70,4 proc. vyr?), am?iaus (nuo 66,0 proc. tarp asmen? iki 29 m. iki 81,3 proc. tarp 40?49 m. am?iaus), tad ne tik vyresnioji karta, bet ir du tre?daliai jaunimo iki 29 m. remia pilnutiniu lyti?kumo ugdymu grind?iamos pozicijos formavim? nepilname?iams.
Pana?iai ir i?simokslinimo atveju: j? remia nuo 74,3 proc. iki 77,1 proc., ir parama ry?kiausiai matoma tarp ?gijusi? auk?t?j? i?simokslinim?, kuri? tarpe yra ir ma?iausiai neapsisprendusi? ?iuo klausimu (13,2 proc.). Pagal socialin? pad?t? ?i? pozicij? nuo 66,7 proc. (moksleiviai/studentai) iki 87,2 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai), o net ir ma?iausi? palaikym? i?rei?kiantys ?emesn?s kvalifikacijos asmenys (bedarbiai (67,9 proc.), darbininkai (69,5 proc.), moksleiviai/studentai (66,7 proc.)) net dviem tre?daliais palaiko nuostat? formuoti nepilname?iams atsaking? lytin? elges?, siejant lytinius santykius su vyresniu am?iumi, ilgalaikiais santykiais ir ?eimos k?rimu. Analogi?ka pozicija palaikoma nepriklausomai pagal pajamas (nuo 73,1?73,2 proc. tarp ?emiausi? pajam? gav?j? iki 77,8?79,2 auk??iausi? pajam? grup?je), augant pajamoms ma?iau abejojama d?l savo pozicijos (nuo 11,3 proc. iki 14,4 proc.). Pagal gyvenam?j? viet? ?i? pozicij? remia nuo 74 proc. iki 75,9 proc., ry?kiausiai Vilniuje (75,9 proc.), kur daugiausia esama ir neturin?i? nuomon?s (17,4 proc.) bei ma?iausiai nepritarian?i? tokiam ugdymui (vos 6,7 proc., kitose grup?se nuo 8 proc. iki 14,3 proc.). ? lytini? santyki? atid?jim? orientuotas lyti?kumo ugdymas remiamas ir nepriklausomai nuo to, turima (77 proc.) ar neturima vaik? (74,5 proc.).
Lyginant 2018 m. ir 2023 m. duomenis, susilaikymo nuo lytini? santyki? (j? atid?jimo) nuostat? palaiko ai?ki dauguma, nepriklausomai nuo socio-demografini? kriterij?, ir ?is palaikymas per penkis metus tik augo: padaug?jo pritarian?i? vyr? ir moter? (nuo 64,5 proc. iki 70,4 proc. vyr?, nuo 72,3 proc. iki 79,5 proc. moter?), palaikymas augo visose am?iaus grup?se (2018 m. nuo 67,6 proc. iki 73,4 proc.; 2023 m. nuo 66,0 iki 81,3 proc.), ry?kiausiai tarp 40?69 m. am?iaus ?moni?, tik?tina, auginan?i? paauglius vaikus ar an?kus (76,5?81,3 proc. 2023 m.), ?emiausias tarp jauniausi?j?, stebint ry?k? j? pozicijos pokyt?: 2018 m. aptariamai nuostatai pritar? 56,7 proc., 2023 m. ? 66,0 proc.; nuo 22,4 proc. iki 17 proc. suma??jo nepritarian?i?j? dalis. Taigi, nors jauniausiajai am?iumi tiriam?j? grupei ir b?dingas kiek liberalesnis po?i?ris tiriamu klausimu, vis tik net du tre?daliai j? remia nuostatos vengti lytini? santyki? be ilgalaiki? ?sipareigojim? ugdym?.
Taip pat paai?k?jo, kad n?ra nei vienos politin?s partijos, kurios ?alininkai palaikyt? program?, kuri formuot? lyti?kumo ugdymo nuostat?, siejam? ne su ?eima, o su trumpalaikiais, ne?pareigojan?iais santykiais. Prie?ingai, remiamas lyti?kumo ugdymas, orientuotas ? atsaking? santyki? k?rim? ir susilaikymo nuostatos formavim?: nuo 63,8 proc. (Liberal? s?j?d?io) iki 91,7 proc. (Region? partijos) r?m?j?. Ypa? ?i? pozicij? remia Tautos ir teisingumo s?jungos (88,9 proc.), Laisv?s ir teisingumo (81,0 proc.), TS-LKD (80,6 proc.), Demokrat? s?jungos ?Vardan Lietuvos? (80,0 proc.), Socialdemokrat? partijos (78,9 proc.) ?alininkai. Svarbus tyrimo radinys yra tai, kad ?iai nuostatai pritaria dauguma (75 proc.) Laisv?s partijos, Darbo partijos (72,4 proc.) r?m?j?, kiek re?iau param? i?sako LR liberal? s?j?d?io (63,8 proc.), Lietuvos valstie?i? ir ?ali?j? s?jungos (68,5 proc.) r?m?jai.
Kontracepcijos klausimas
Gvildenant visuomen?s po?i?r? ?iuo klausimu pirmiausia svarbu tai, kad nei viena lyti?kumo ugdymo koncepcija neatmeta poreikio kalb?ti apie kontraceptines priemones, ta?iau skirtum? esama pozicijoje, kokio pob?d?io ir turinio informacija, kada, kaip, kokiomis aplinkyb?mis ir kokiai auditorijai yra pateikiama, koki? tiksl? ja siekiama (informuojant apie j? veikim? ir ?alutinius poveikius, skatinant lytini? santyki? atid?jim?; skatinant kontracepcijos naudojim? ir lytin? aktyvum? jauname am?iuje ir pan.). Tyrimo rezultatai atskleid?, kad kiek daugiau nei pus? (59,3 proc.) gyventoj? pritaria tokiai lyti?kumo ugdymo turinio sudedamajai daliai, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) j? vertina neigiamai, ma?iau nei penktadalis (17,4 proc.) neturi nuomon?s. Tai rodo, kad: a) kiek daugiau nei pus? gyventoj? pritaria septintok? supa?indinimui su kontracepcija; b) lieka ne?inomas ir tik numanomas tokio palaikymo motyvas ir turinys; c) prisiimama daugiau nei du kartus tvirtesn? ir ai?kesn? nepritarimo ankstyvam nepilname?i? supa?indinimui su kontracepcija pozicija, nei vertinant lytini? santyki? atid?jimo v?lesniam laikui nuostatos formavim?.
3 pav. Po?i?ris ? mokini? nuo 7 klas?s supa?indinim? su kontracepcija, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)
?is klausimas atskleid? ry?kesn? takoskyr? tarp visuomen?s pozicijos keliais socio-demografiniais kriterijais. Nustatyta, kad ?takos po?i?riui ?iuo klausimu turi am?ius: pritarim? septintok? supa?indinimui su kontracepcija labiausiai remia jaunimas (81 proc.), ma?iausiai ? asmenys nuo 50 m. (51,9 proc. tarp 50?59 m., 52,8 proc. tarp 60?69 m.) ir ypa? vyresni nei 70 m. (38,9 proc.); pastarieji ir ?enkliai da?niau nepritaria (31,1 proc. tarp 50?59 m., 34,4 proc. tarp vyresni? nei 70 m.) ar neturi nuomon?s (nuo 22,3 proc. iki 26,8 proc.). Taigi, matoma ?enkli po?i?rio ? ankstyv? nepilname?i? supa?indinim? su kontracepcija takoskyra tarp kart?.
Pagal i?silavinim? matoma tendencija, kad auk?tesnis i?simokslinimas s?lygoja ai?kesn? pozicijos prisi?mim? ?iuo klausimu: lyginant su kitomis i?silavinimo grup?mis da?niau jam pritariama (63,5 proc. su auk?tuoju i?silavinimu), ta?iau da?niausiai ir nepritariama (24,1 proc.), ma?iausiai dvejojama (12,4 proc.). Pagal pajamas da?niausiai pritarim? septintok? supa?indinimui su kontracepcija i?sako gaunantieji auk??iausias (68,3 proc.) ir ?emiausias pajamas (60,4 proc.), k? pirmu atveju b?t? galima paai?kinti galimu daliniu nesaugumu d?l menkesni? pajam?, antru atveju potencialaus gero pasiturin?ios ?eimos ?vaizd?io griuvimo, jei lytinius santykius turintys su kontracepcija mokykloje nesupa?indinti nepilname?iai susilauks vaik?. Atskiro d?mesio reikalauja vilnie?iai: gyvenamosios vietos po?i?riu pritarimas septintok? supa?indinimui su kontracepcija tarp j? ma?iausias (49,7 proc., kituose miestuose 55,8?66,7 proc.), daugiausia j? nepritaria (29,2 proc.) ar neturi nuomon?s (21 proc.) ?iuo klausimu. Taip pat turintieji vaik? kur kas da?niau (68,9 proc.) nei neturintieji (56,3 proc.) pasisako u? septintok? supa?indinim? su kontracepcija, beveik dvigubai ma?iau auginan?i? vaikus (10,7 proc.) nei j? neturin?i? (19,6 proc.) neturi nuomon?s ?iuo klausimu.
Pagal politines preferencijas matoma tendencija, kad liberali?sias pa?i?ras atstovaujan?i? politini? partij? (Laisv?s partijos, 95,8 proc.), Liberal? s?j?d?io (74,5 proc.) r?m?jai, kaip ir tik?tasi d?l j? politin?s darbotvark?s pagrindini? sieki?, labiausiai remia ankstyv? nepilname?i? supa?indinim? su kontracepcija, tuo tarpu menkiausi? pritarim? tokiai pozicijai i?rei?kia opozicini? partij? ?alininkai ? Lietuvos valstie?i? ir ?ali?j? s?jungos (44,6 proc.), Tautos ir teisingumo s?jungos (48,1 proc.), Lietuvos lenk? rinkim? akcijos-krik??ioni?k? ?eim? s?jungos (43,8 proc.), Region? partijos (54,2 proc.), Darbo partijos (55,2 proc.) r?m?jai. Pasteb?tina, kad tarp TS-LKD r?m?j? pritarian?i?j? tokiai nuostatai dalis yra didesn?, nei tarp dalies opozicini? partij? ?alinink?, kas rodo besikei?ian?ias ?ios partijos rink?j? vertybines-pasaul??i?rines ir/ar politines nuostatas, besilygiuojan?ias ? liberal?jant? ?ios partijos politin?s darbotvark?s turin?.
Ar mokyti apie homoseksualius santykius?
Tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimuose teiraujantis apie po?i?r? ? tokios nuostatos formavimo galimyb? nepilname?iams visuomen?je i?lieka ai?ki negatyvi laikysena: 2018 m. teigiamai toki? galimyb? vertino 11,3 proc., neigiamai 63,8 proc., 24,9 proc. netur?jo nuomon?s; 2023 m. palankiai j? vertinan?i? ne?ymiai padaug?jo (iki 15,9 proc.), ta?iau tokios nuostatos formavimo nepalaikan?i?j? dalis i?augo iki 68,2 proc., neturin?i?j? nuomon?s suma??jo 10 proc. (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.). Taigi, matome tendencij?, kad tokia nuostata visuomen?s paramos nesulaukia: tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimai atskleid?, kad nenorima, jog mokykloje nepilname?iai b?t? mokomi apie homoseksuali? santyki? lygiaverti?kum? heteroseksualiems santykiams.
4 pav. Po?i?ris ? galimyb? mokyklose ugdyti nuostat? apie homoseksuali? santyki? tapatum? vyro ir moters santykiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)
Jei 2018 m. kuo didesn?je vietov?je gyventa, tuo pozityviau ?velgta ? tai, kad mokyklose nepilname?iams gal?t? b?ti formuojama nuostata apie homoseksuali? santyki? lygiaverti?kum? hereroseksualiems (23,3 proc. vilnie?i?, 14,4 proc. didmies?i?, 6,4 proc. kaim? gyventoj?), tai 2023 m. ?i pozicija ?enkliai kito: Vilniuje tokios nuostatos formavimui pritar? ma?iau, tik 19,5 proc. (suma??jo 3,8 proc.), nepritarimas pagal gyvenam?j? viet? i?augo nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc. ir ypa? ry?kus kaime (72,4 proc.) bei ma?esniuose miestuose (70,5 proc.). Per 5 metus ?enkliai i?augo nepritarian?i? homoseksuali? santyki? lygiaverti?kumo nuostatos formavimui dalis ?emiausi? pajam? grup?je (nuo 52,7 proc. iki 81,3 proc.), ma??jo neapsisprendusi?j? dalis (nuo 33,9 proc. iki 11,2 proc.), o nepritarimas aptariamai nuostatai pagal pajamas visose grup?se vir?ijo 60 proc. (nuo 63 proc. ?emiausi? pajam? iki 81,3 proc. auk??iausi? pajam? grup?se). Stebima tendencija, kad augant pajamoms ne?ymiai ma??ja nepritarimas tokios nuostatos formavimui (nuo 81,3 proc. iki 63,0 proc.), auga pritarimas (nuo 7,5 proc. iki 21,8 proc.), ta?iau did?jant pajamoms stebima ir s?lygin? ne?inojimo augimo tendencija nuo 11,2 proc. (tarp gaunan?i? ma?iausias pajamas) iki 15,1 proc. (auk??iausioje pajam? grup?je).
Taigi, tiriant gyventoj? pritarim? ar nepritarim? tam, kad mokyklose b?t? ugdoma nuostata, jog homoseksual?s santykiai yra lygiaver?iai vyro ir moters santykiams, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrim? duomenis stebima ne?ymaus augimo pritariant tokios nuostatos formavimui nepilname?iams tendencija (4,6 proc. augimas nuo 11,3 proc. 2018 m. iki 15,9 proc. 2023 m.), ta?iau paraleliai augo ir nepritarimas jai (4,4 proc., nuo 63,8 proc. 2018 m. iki 68,2 proc. 2023 m.) ir ?enkliai (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.) ma??jo neturin?i? pozicijos ?iuo klausimu. Tai rodo, kad vie?ojoje erdv?je pl?tojamas tokios nuostatos formavimas ir siekis j? diegti mokyklose skatina visuomen? prisiimti ai?kesn? pozicij? (ma??ja neturin?i? pozicijos) ir j? prie?ina vertybi?kai ? stebimas bene identi?kas augimas tiek pritarimo, tiek nepritarimo pozicijoje.
Analizuojant po?i?r? tiriamu klausimu pagal politines preferencijas stebima ?domi tendencija: siek? mokyklose nepilname?iams formuoti nuostat? apie homoseksuali? santyki? lygiaverti?kum? vyro ir moters santykiams ma?iausiai palaiko Laisv?s ir Darbo partij? r?m?jai (vos po 3,4 proc.), ir tai yra ?emiausias tokios nuostatos palaikymo rodiklis ne tik pagal politines preferencijas, bet ir pagal visus be i?imties socio-demografinius pj?vius. Netik?tumo efekt? suponuoja tai, kad Laisv?s partijos r?m?jai laikosi kardinaliai prie?ingos pozicijos ?ios partijos pl?tojamai politinei darbotvarkei ir jos siekiams, ko pas?koje atpa??stama Laisv?s partijos ?alinink? parama prigimtinei ?eimai. Programin?ms partijos nuostatoms prie?taraujan?i? ir prie?ing? pozicij? pasirenkan?i? jos r?m?j? yra bene daugiausiai ? 79,3 proc. nepalaiko siekio mokyklose nepilname?iams diegti nuostat? apie homoseksuali? santyki? lygiaverti?kum? vyro ir moters santykiams. Ry?kiau toki? pozicij? i?sako tik remiantieji Lietuvos socialdemokrat? partij? (81,7 proc.), tuo tarpu palankiausiai homoseksuali? santyki? lygiaverti?kumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavim? nepilname?iams vertina remiantieji Liberal? s?j?d? (40,4 proc.) ir TS-LKD (32,3 proc.). Pastar?j? ma?iausiai pasisako ir prie? tokios nuostatos nepilname?iams formavim? (atitinkamai 38,3 proc. ir 60,2 proc.).
5 pav. Po?i?ris ? galimyb? mokyklose ugdyti nuostat? apie homoseksuali? santyki? tapatum? vyro ir moters santykiams, pagal politines partijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)
Taigi, stebima ?domi tendencija, kad Laisv?s partij? ir TS-LKD remiantieji savo pozicija kardinaliai prasilenkia su programiniais min?t? partij? programose keliamais siekiais, o tai kelia klausim?, kiek jos atstovauja savo rink?jus.
DIANA KARVELIEN?, LAISVOS VISUOMEN?S INSTITUTAS, V??
79 per?i?r? (-a)