Daugelis savo ryto ne?sivaizduoja be kvapnios arbatos puodelio. ?is g?rimas ? vienas populiariausi? pasaulyje. Sakoma, kad daugiau i?geriama tik gryno vandens. Ta?iau Europ? arbata pasiek? ne taip jau seniai, o manantys, kad jos g?rimo ritual? sugalvojo britai, labai klysta. Arbatos istorija prasid?jo gerokai seniau ir nukelia mus ? Kinij? prie? 5 t?kstan?ius met?.
Lapeliai i? Kinijos
Legenda byloja, kad 2737 m. pr. Kr. Kinijos imperatorius ?enas Nungas ils?josi po med?iu ir lauk?, kol tarnai patieks jam virinto vandens. Mat valdovas buvo mokslininkas ir tik?jo, kad kar?tas vanduo gerina sveikat?. Bepilant vanden? ? puodel?, staiga ? j? ?krito v?jo ne?ami ramun?li? ?iedlapiai. Imperatoriui labai patiko naujas vandens skonis ir aromatas, ir taip buvo i?rasta arbata. Ta?iau daugyb? am?i? ji vartota kaip gydomoji priemon? ir tik 300-aisiais m?s? eros metais tapo kasdieniu g?rimu.
Prabanga Europoje
Arbatos atsiradimo istorija Europoje siejama su oland? prekeiviais, kurie XVII a. prad?ioje kartu su ?ilku ir prieskoniais atgabeno ir arbat?oli?. Nors aristokratai i? prad?i? ? g?rim? ?i?r?jo ?tariai ir labiau m?go kav?, netrukus arbata i?populiar?jo visame ?emyne. Vis d?lto ji ilg? laik? i?liko turting?j? g?rimu, nes d?l tolimo jos gabenimo tai buvo prabangos produktas.
?iandien Did?ioji Britanija yra laikoma viena did?iausi? arbatos m?g?j?. ?i? ?al? arbat?ol?s pasiek? tik apie 1665-uosius. Jas ? Anglijos karalyst? atve?? Portugalijos princes? Katerina i? Braganzos, i?tek?jusi u? Anglijos karaliaus ?arlzo II. ?inoma, kad princes? labai m?go g?rim? i? Kinijos ir su juo supa?indino pirmiausia r?m? didikus ir damas, o v?liau ? elito atstovus. Beje, Rusij? arbata pasiek? anks?iau nei Anglij? ? 1618-aisiais Ming? dinanstijos imperatorius jos padovanojo carui Aleksandrui.
XVIII a. Europoje arbata buvo paplitusi gana pla?iai, ta?iau jos ?sigyti gal?jo tik turtingieji. Aristokrat? namuose formavosi arbatos g?rimo ceremonijos, pavyzd?iui, buvo gaminami special?s puodeliai, arbatinukai i? porceliano. Tai atskleisdavo ?eimos finansines galimybes, o turtingos moterys savo od? lygindavo su porceliano skaistumu, baltumu.
Sveikas g?rimas
I? ties? bet kokia arbata gaminama i? to paties augalo lap?, ta?iau skirtingai juos apdorojus gaunama ?vairi? r??i? arbata: juodoji, ?alioji, baltoji ir ulongo ( tarpinis variantas tarp ?aliosios ir juodosios arbatos). Poveikis organizmui priklauso ir nuo jos r??ies bei nuo paruo?imo b?do. Pavyzd?iui, u?pylus arbat?oles kar?tu vandeniu, stimuliuojantis jos poveikis pasirei?kia po 3 min., o raminantis ? po 5 minu?i?. Stipri ?alioji arbata turi baktericidini? savybi?, padeda gydyti skrand?io, dvylikapir?t?s ?arnos opas, odos ?aizdas, ?vairius u?degiminius procesus.
Arbatoje esantys antioksidantai stabdo l?steli? sen?jim?, saugo organizm? nuo aplinkos u?ter?tumo. ?is g?rimas taip pat ma?ina infarkto ir insulto rizik?, stiprina kaulus. Medik? teigimu, arbata padeda gydyti ir daugel? kit? lig?: kokliu??, reumat?, tymus, stiprina kraujagysli? sieneles, ma?ina kraujo spaudim?. Be to, ji turi kur kas ma?iau kofeino nei kava ir j? galima saugiai gerti didesniais kiekiais. Tai apsaugos j?s? organizm? nuo dehidratacijos, pad?s su?ilti ?alt? v?juot? dien? arba atvirk??iai ? atsigaivinti kar?t? vidurdien?.
?dom?s faktai
? Arbatos pavadinimas kil?s i? kin? hieroglifo, kuris tariamas kaip ?te? arba kitu dialektu ? ??a(i)?. Vienose ?alyse paplito vienas tarimas, kitose ? kitas. Tarkime, angli?kai arbata yra ?tea?, voki?kai ?tee?, ispani?kai ?te?, o rusi?kai, portugali?kai, rumuni?kai tariama kaip ??ai?, ukrainieti?kai, turki?kai ? ??a?.
? Lietuvi?kas ?odis ?arbata? kil?s i? lenk? kalbos ?od?io ?herbata?, o ?is i?vertus i? lotyn? kalbos rei?kia ?vaista?oli? arbata? (herba thea).
? Daugiausia arbatos ?iandien pagaminama Kinijoje ? apie 1 mln. 360 t?kst. ton? ir Indijoje ? apie 1 mln. ton?.
? ?iandien pasaulyje suskai?iuojama apie 1 500 skirting? arbatos r??i?.
? Pasaulyje per dien? i?geriama daugyb? arbatos puodeli?, pavyzd?iui, vien Anglijoje ?is skai?ius siekia 165 mln. per dien?, o per metus ? 60,2 milijardo.
? Daugiausia arbatos i?geriama Airijoje ir Anglijoje.
? Arbatos pertrauk?l?s ? vienas geriausi? b?d? su?inoti naujienas. Net 80 % ?moni? darbuotoj? pripa??sta, kad daugiausia svarbi? reikal? sutvarko ar naujien? su?ino gerdami su kolegomis arbat?.
Pasigaminkime patys organizm? valan?i? arbat?
L?stel?se susikaup? skys?iai prideda papildomus kilogramus, tod?l sul?t?ja med?iag? apykaita ir, net jei laikot?s dietos, ji nesuteikia norimo efekto. Tokiu atveju rekomenduojama gerti arbat?, kuri pa?alina skys?i? pertekli? i? organizmo, d?l to suma??s ir riebalinis audinys.
Si?lau kelis organizm? valan?i? arbat? receptus. ?ios arbatos veikia trejopai – tonizuoja, valo, degina riebalus.
1 receptas
1 ?auk?t? susmulkint? ber?? lap? u?pilti verdan?io vandens stikline, ?d?ti 1 arbatin? ?auk?tel? medaus ir gerti likus pusvaland?iui iki valgio dukart per dien?.
2 receptas
25-30 g juod?j? serbent? lap? u?pilti 300 ml verdan?io vandens. Atv?sus g?rimui gerti po pus? stiklin?s 3 kartus per dien?.
3 receptas
2 ?auk?tus d?iovint? medetk? u?pilti 500 ml kar?to vandens, palikti 20 minu?i? ir gerti po pus? stiklin?s triskart per dien? prie? valg?.
4 receptas
?oleli? mi?inys (?altek?nio ?iev?, pelynas, bitkr?sl?, ??uolo ?iev? bei saldymedis)
u?plikomas kaip arbata – 1 ?auk?tas ? 300 ml vandens termose. Galima palikti per nakt? ir i?gerti ryte. Vartoti 10 – 21 d. nevir?yti nustatytos doz?s.
Koks mi?inio poveikis organizmui ?
?altek?nio ?iev? valo kepenis, tul??;
Saldymedis – plau?i? gleives, limf?;
Pelynas, bitkr?sl? – ?arnyn?;
??uolo ?iev? pasi?ymi prie?u?degimin?mis savybes ir gydo ?aizdas.
?Arbata gaivina k?n?, mink?tina ?ird?, budina mint??, – taip yra pasak?s senov?s pers? gydytojas Avicena.
Sveikatos specialist?
Virginija Mockut?.
