Lyti?kumo ugdymo tema ?iais metais nuvilnijo keldama did?iules aistras. Ir nors Gyvenimo ?g?d?i? programa ?i? met? rugs?j? jau startavo mokyklose, susiprie?inimas nebl?sta. Kaip parod? LRT.lt u?sakymu ?Baltijos tyrim?? atlikta apklausa, 43 proc. gyventoj? (18 met? ir vyresni?) sutinka, kad Lietuvos mokyklose tur?t? b?ti lyti?kumo ugdymas ir tokia pat dalis (44 proc.) su tuo nesutinka ir mano, kad tai ?eimos reikalas.
Kaip sak? LRT.lt kalbinta lyti?kumo ugdymo specialist? Akvil? Giniota, tai rodo didel? ir stebinant? l??? visuomen?je, o diskusijas bei gin?us kaitino ir politik? ambicijos nelikti ?ios temos nuo?alyje. Jai pritaria ir lyti?kumo ugdymo programas mokytojams kuruojanti profesor? Giedr? Kvieskien?.
Gyvenimo ?g?d?i? programa, kurioje apie 10-15 proc. sudaro lyti?kumo temos, diegiama nuo pirmos iki devintos klas?s. Kaip rodo apklausa, vos 6 proc. apklaust?j? pritart?, kad ?ios pamokos b?t? vedamos pirmokams. Su tuo kiek labiau sutinka jaunimas iki 30 met? (14 proc.), vadovai (16 proc.) bei besimokantis jaunimas (21 proc.).
Kad tokios pamokos vykt? vaikams nuo penktos klas?s ar vyresniems, pritaria 37 proc. respondent?. Su tuo kiek daugiau sutikt? moterys (39 proc.) nei vyrai (35 proc), jaunesni nei 50 met? ?mon?s (44 proc.), didmies?i? gyventojai (43 proc.), respondentai su auk?tuoju i?silavinimu (47 proc.) bei su did?iausiomis (vir? 1800 eur?) ?eimos pajamomis per m?nes? (46 proc.), darbininkai ir ?kininkai (44 proc.), specialistai ir tarnautojai (44 proc.) bei besimokantis jaunimas (46 proc.).
44 proc. mano, kad mokyklose netur?t? b?ti lyti?kumo ugdymo. Su tuo daugiau sutinka vyresni nei 50 met? ?mon?s, kaimo gyventojai, respondentai su ma?iausiomis (iki 1000 eur?) ?eimos pajamomis per m?nes?, pensininkai (62 proc. netur?t? ir 22 proc. tur?t?), i?siskyr? respondentai (51 proc. netur?t? ir 42 proc. tur?t?) bei na?liai (53 proc. netur?t? ir 30 proc. tur?t?).
Kaip ??velgia apklausos reng?jai, svarbiausias veiksnys, lemiantis gyventoj? nuomoni? skirtumus ?iuo klausimu, yra respondent? am?ius: labiausiai lyti?kumo ugdymui mokyklose pritart? 18?29 met? jaunimas (59 proc. pritaria ir 30 proc. tam nepritaria), vidutinio am?iaus (30-49 met?) respondent? tarpe nepritarian?i? yra kiek daugiau (52 proc. pritart? ir 35 proc. nepritart?), o labiausiai lyti?kumo ugdymui mokyklose link? nepritarti vyresni nei 50 met? gyventojai (33 proc. tur?t? b?ti ir 54 proc. netur?t? to b?ti).
Bendra Lietuvos ir Did?iosios Britanijos rinkos ir visuomen?s nuomon?s tyrim? kompanija ?Baltijos tyrimai? 2023 met? lapkri?io 16 ? 27 d. atliko reprezentatyvi? Lietuvos gyventoj? apklaus?. Apklausta 1018 Lietuvos gyventoj? (18 met? ir vyresni?), tyrimas vyko 109 atrankos ta?kuose.
Nustebino toks didelis pokytis
Lyti?kumo ugdymo specialist? Akvil? Giniota ?ios apklausos rezultatus palygino su kita apklausa, kuri? 2014 metais vykd? ?Spinter?. Tuomet 90 proc. apklaust?j? man?, kad lytinis ?vietimas tur?t? b?ti privalomas.
?Mes matome did?iul? l???, kuris ?vyko m?s? visuomen?je. Pus? t? ?moni?, kurie dar 2014 m. man?, kad ?is ugdymas svarbus, dabar mano radikaliai prie?ingai. Mane nustebino toks greitas pokytis?, ? sak? A. Giniota.
Lyti?kumo ugdymo specialist? mano, kad toks pokytis susij?s ne vien su diskusija d?l ?iais mokslo metais startavusios Gyvenimo ?g?d?i? programos, kuri pasiek? a?traus visuomen?s gin?o lyg?. Anot jos, jam pamatus krov? ir susiprie?inimas d?l Stambulo konvencijos, partneryst?s ?statymo, kit? kult?rini? diskusij?.
?Toks rezultatas, manau, yra kur kas platesn?s kult?rin?s diskusijos i?dava?, ? sak? A. Giniota.
Be to, pasak jos, diskusij? kaitino ir tai, kas buvo vie?ai sakoma apie Gyvenimo ?g?d?i? program?, ? skamb?jo daug netikr?, i? konteksto i?traukt? detali?, buvo formuluojami neva ?ios programos tikslai, kuri? i?ties niekas nesiekia. A. Giniota mano, kad deramai nam? darb? komunikuodama neatliko ir ?vietimo, mokslo ir sporto ministerija, o tai paskatino ar?ius gin?us jautria tema, kas ir buvo tik?tina.
?Tai yra politin? diskusija. Ne ?vietimo diskusija. Mes nediskutuojame, kaip padaryti, kad su lyti?kumu susijusios visuomenin?s problemos b?t? sprend?iamos. Mums aktualu susitarti d?l id?jini? aspekt? ? ar lyti?kumo ugdymas turi b?ti mokykloje, ar ne.
Mes nesvarstome d?l to, kaip padaryti, kad lyti?kai plintan?i? infekcij? skai?ius ma??t?, neplanuot? n??tum? skai?ius ma??t?, kad b?t? vykdoma seksualinio smurto prevencija, kad ?mon?s tur?t? kur kas pozityvesn? k?no vaizd?, kad tur?t? kuo geresnius tarpasmeninius santyki? ?g?d?ius. Mes apie tai nediskutuojame. Mes nediskutuojame, kaip pasitelkti ?vietimo sistem? ?iems probleminiams klausimams spr?sti. O tai vienareik?mi?kai yra politinis diskursas?, ? kalb?jo A. Giniota.
Pasak jos, mus, visuomen?, jaudina ne ?iaip ?vietimo tema, bet b?tent su lyti?kumu, seksualumu susijusi plotm?.
?Mes visi, tie, kurie diskutuojame, balsuojame, dalyvaujame apklausose, ar reikia lyti?kumo ugdymo mokykloje, patys nesame jo patyr?. Mes ne?sivaizduojame, kaip gali ?is ugdymas atrodyti saugiai, eti?kai, prasmingai. Dauguma m?s? turime nekoki? patir?i?. Gal?tume prisiminti, kad pamokos apie menstruacijas, lyti?kai plintan?ias infekcijas, n??tumus, kokias galima tur?jome, nebuvo malonios. Namuose dauguma diskusij?, jei t?vai apie tai kalb?davo, taip pat nebuvo malonios. Tad mums ?i sritis siejasi su diskomfortu, nejaukumu, rib? per?engimu.
Drauge mes nuo?ird?iai norime, kad vaikams gyvenimas b?t? geras. Tad lyti?kumo ir vaik? plotm? yra savaime sprogstanti, ja labai lengva manipuliuoti, labai lengva sukelti stiprias, kar?tas emocijas ir siekti politini? aspiracij??, ? ??valgomis dalijosi A. Giniota.
A. Giniota sako, kad visi?kai nat?ralu, kad lyti?kumo ugdym? kaip privalom? mokykloje ?vardija jaunesni ?mon?s.
?Jaunesn? karta geriau jau?ia ?iuolaikines problemas, o vyresn? karta poky?iams labiau prie?inasi. O jaunimas dar grei?iausiai nepamir??, kokia aktuali buvo ?i informacija ir kaip jie buvo palikti vieni su ?iomis temomis. O dauguma vyresni? ?moni? neprisimena, kaip tai buvo aktualu, ir drauge ne?sivaizduoja, kaip tai gali b?ti eti?kai, tinkamai, moraliai ?gyvendinama ?vietimo sistemos mastu?, ? sak? A. Giniota.
Ji atkreipia d?mes? ir ? tai, kad Gyvenimo ?g?d?i? programoje lyti?kumo ugdymui skiriama labai ma?ai d?mesio ir laiko. ?MSM skai?iavimais, tai sudaro 10-15 proc. kurso.
?Galima sakyti, kad, jei lyti?kumo ugdymo mokyklose bus tik tiek, kiek programa reikalauja, realiai jo ir nebus. Kaip rodo tyrimai, lyti?kumo ugdymas yra veiksmingas, kai jis yra nuoseklus, kai jis integruojamas ? kuo daugiau dalyk??, ? pabr??? lyti?kumo ugdymo specialist?. Kad tai svarbu, sako A. Giniota, rodo ir tai, kad pradinukai patys daug kalba apie lyti?kum? ? jiems r?pi, i? kur atsiranda vaikai, kaip vyksta gimdymas, daug vaik? b?dami tokio am?iaus susiduria su pornografija, kuri? parodo vyresni vaikai. Bet suaugusieji link? neigti ?i? realyb?, tad vaikai paliekami vieni patys i?siai?kinti jiems r?pimus klausimus.
?Matau, kad ?mon?s, kurie nerimauja d?l lyti?kumo ugdymo mokykloje, i?gyvena abstrakt? bijojim?: labai abstrak?iai bijau, kad ka?kas bus nederamai kalbama, bet, kai papra?ai paai?kinti, kas bus kalbama, nepateikia konkre?i? pavyzd?i?. ?mon?s patiria did?iul? egzistencin? gr?sm?, kad i? esm?s bus pa?eid?iamas vaik? nekaltumas?, ? savo tyrimo duomenimis dalijosi lyti?kumo ugdymo specialist?.
Anot jos, baimi? kelia ir LGBT tema, kuriami su tuo susij? mitai.
Diskusija verda kelis de?imtme?ius
Vytauto Did?iojo universiteto ?vietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadov? profesor? Giedr? Kvieskien? primena, kad lyti?kumo ugdymo u?uomazgos Lietuvoje siekia dar pra?jusio am?iaus pabaig?. 1998 metais buvo leid?iama mokymo med?iaga, buvo mokomi mokytojai. Ir tuomet, prisimena G. Kvieskien?, visuomen?je vyko diskusija, pasiprie?inimo banga. Tos bangos, stipresn?s ar silpnesn?s, kildavo ir v?liau.
?Kita vertus, ?iemet buvo atliktas tyrimas Jungtin?se Amerikos Valstijose, jis taip pat rodo, kad a?tri diskusija, kaip kad ir Lietuvoje, vyksta ir ten. Apie 50 proc. prie?inink? ir apie apie 50 proc. palaikan?i?j?. Gal tik skandinav? ?alys yra progresyvesn?s ?iuo at?vilgiu ir lyti?kumo ugdym? taiko nuo 1990 met? ? vaikus mokykloje supa?indina ir su reprodukcine sveikata, ir su galimais pavojais, jei lyti?kumas nepakankamai suvokiamas.
Lietuvoje pad?tis pana?i ? kit? kataliki?k? ?ali?. Mes nesame unikumas?, ? kalb?jo G. Kvieskien?.
Pasak jos, diskusijai apie lyti?kumo ugdym? mokykloje Lietuvoje t?siantis jau ne vien? de?imtmet?, viena pus? prie?tarauja net s?vokai ?lyti?kumo ugdymas? ir teigia, kad gali b?ti vartojamas tik ?lytinis ?vietimas?, taip pat akcentuoja, kad b?tinai turi b?ti ?traukta ?eima ? ?? ugdym?.
?Bet tam, kad ?eima b?t? ?traukta, neprie?tarauja ir lyti?kumo ugdym? mokykloje palaikantieji?, ? pabr??? G. Kvieskien?.
Ji sak?, kad VDU, rengdamas mokytojus, juos supa?indina su ?vairiomis pozicijomis ?iuo klausimu.
?Mokytojus supa?indiname ir su profesoriaus Andriaus Narkekovo pozicija, ir Teologijos fakulteto d?stytoja Birut? Obuol?nien? skaito paskaitas, remiam?s ir Linos Janu?kevi?i?t?s patirtimi nevyriausybin?se organizacijose. Tad mokytojai susipa??sta ir su viena, ir su kita koncepcija, su abiem pus?mis. Ir jos abi pabr??ia ?eimos ind?l?, bendradarbiavim? su ?eima?, ? paai?kino G. Kvieskien?.
Kvieskien?: linkiu politikams ?sigilinti
Tai, kad Gyvenimo ?g?d?i? programos dalis apie lyti?kumo ugdym? suk?l? aistr? ir politiniu lygmeniu, anot VDU profesor?s, suprantama ir nieko nauja.
?Manau, kad pasikartojo 2002 met? situacija, kai buvo inicijuotas Reprodukcin?s sveikatos ?statymo projektas, kuris tur?jo ?teisinti privalom? lytin? ?vietim? mokyklose, tuomet taip pat kilo diskusija.
Politikai niekada nevengia t? tem?, kurios vyksta mokykloje, ypa? jei i? j? galima gauti politini? dividend?. Link??iau politikams daugiau ?sigilinti, kad lyti?kumo temos yra b?tinos, nes ne visos ?eimos yra pakankamai pasirengusios tai paai?kinti savo vaikams?, ? kalb?jo G. Kvieskien?.
Ji pabr???, kad lyti?kumo ugdymo temos vengia ir nema?a dalis mokytoj?, jiems tai atrodo sunki tema.
VDU profesor?: baubas n?ra toks baisus
Kaip parod? ?Baltijos tyrim?? apklausa, vos 6 proc. apklaust?j? mano, kad lyti?kumo ugdymo pamokos tur?t? vykti nuo pirmos klas?s. Programoje numatyta, kad pradinukai daugiausia mokomi atpa?inti k?no dalis, jiems ai?kinama, kas gali liesti j? k?n?, vaikai mokomis higienos ?g?d?i?.
?Dauguma i? m?s? vengiame ?eimose kalb?ti apie lyti?kum?. Tai rodo ir tyrimai. Dauguma m?s? tai su?inojo i? kiemo draug?, i? gatv?s. Tad i?prusimas ? ir jaunuoli?, ir t?v? ? n?ra pakankamas, kad suprastume, kod?l svarbu ?inoti, kokie prisilietimai yra tinkami, o kokie ? ne. Apie tai turb?t ?nek?ti reik?t? jau ikimokykliniame ugdyme. Juk seksualin?s prievartos atvejai, pedofilijos skandalai n?ra tokie reti, kaip kad nor?t?si?, ? kalb?jo G. Kvieskien?.
Ji i?skyr? apklausos moment?, kad lyti?kumo ugdymui da?niau pritaria auk?tesnio i?silavinimo respondentai ir moterys. Pasak profesor?s, tai gal?t? reik?ti, kad ?ios grup?s geriau supranta, kad vaikams ?iuo aspektu reikalinga mokytoj? parama ir ?inios. Antra, ji tikra, kad reikia ugdyti ne tik vaikus, bet ir dirbti su ?eimomis.
Pasak G. Kvieskien?s, lygiagre?iai su Gyvenimo ?g?d?i? programa mokykloje vaikams gal?t? b?ti rengiami pozityviosios t?vyst?s seminarai t?vams.
??vietimas yra vienintel? unikali priemon?, kuri reikalinga visiems. Tai gal?t? b?ti ir pagalba kei?iant po?i?r? ? baubas neb?t? toks baisus, nes jis n?ra baisus, o ?inios tik praple?ia m?s? akirat??, ? sak? G. Kvieskien?.
?altinis LRT.lt
220 per?i?r? (-a)