V. ?milyt?s-Nielsen ?registruota Seimui atskaiting? ekspertini?-patariam?j? institucij? sistemos pertvarka sutelkia ? vien? ta?k? ir tobulai i?grynina jau seniai Lietuvoje vykstan?i? gelmini? proces? tikr?j? krypt? ir jais m?ginam? ?gyvendinti strategin? tiksl?.
Koleg? profesor? J?rat? Lau?i?t? ai?kiausiai ir tiksliausiai ?vardijo politin? Seimo pirminink?s naujausios iniciatyvos esm?. Kaip teisingai pa?ymi autor?, ?milyt?s pateiktoje koncepcijoje u?simota sunaikinti visas lietuvi? kult?riniam savitumui ir tautiniam tapatumui gyvybi?kai svarbias institucijas.
Sujungus jas ? vadinam?j? Nacionalin? gerov?s agent?r? b?t? i? esm?s pakeistas ?i? institucij? statusas ir veiklos pob?dis.
Antilietuvi?kos veiklos ?ingsniai
Iki ?iol Seimo pirminink? su savo bendramin?iais uoliai tri?s? ?vairiuose 1990 m. Kovo 11-?j? atkurto lietuvi?kojo valstybingumo ardymo baruose. Gr??ino ? ?alies vie??j? erdv? ir fakti?kai valstybiniu lygmeniu ?teisino Kremliuje sukonstruot? ir per vis? okupacijos laikotarp? skleist? bei atkakliai t?siam? stalinin? ir putini?k? Lietuvos laisv?s kov? juodinimo ir ?mei?imo tradicij?.
Prie?inosi lietuvi?k?j? valstybingum? ?prasminan?i? ir ?am?inan?i? paminkl? bei ?enkl? k?rimui ir statymui.
Entuziastingai pritar? lietuvi?ko raidyno darkymui ir visoms inciatyvoms panaikinti valstybin? lietuvi? kalbos status?.
Ie?kojo bet koki? dings?i? siaurinti lietuvi? kalbos vie?ojo vartojimo erdv? ir v?l paversti j? buitine virtuvinio bendravimo ?nekta.
Gul? kry?iumi, kad ? Lietuv? supl?st? kuo daugiau nacionaliniam saugumui gr?sm? kelian?i? apsi?auk?li? A. Luka?enkos prie?inink? ir tariam? V. Putino vykdomo karo smerk?j?.
?iai draugijai ka?kod?l labai reikia, kad ?alyje atsirast? did?iulis lietuvi?kai nemokan?i? ir valstybei prie?i?k? ?rus? pasaulio? pasiuntini? segmentas.
Gausi penktoji hibridinio karo kolona, pasiruo?usi at?jus valandai X ?gyvendinti ?lietuvi?k?j?? ORDLO scenarij?, ujo ir persekiojo Lietuvi? kalbos inspekcijos vir?inink? Audri? Valotk? tik u? tai, kad ?is, vykdydamas savo tarnybines pareigas, neleid?ia v?l ?ym?ti kadaise Lenkijos u?grobto Pietry?i? Lietuvos kra?to rib? vietovard?i? u?ra?ais okupavusios valstyb?s kalba.
U?ra?ais, skirtais ?am?inti ir legitimuoti ?i? ?emi? aneksijos fakt? ir ?priminti? vietos gyventojams, kad jie tik laikinai yra Lietuvos pilie?iai, ir palaikyti j? nor? ?gr??ti? ? kra?t? atpl??usios valstyb?s gl?b?.
V. ?milyt?s-Nielsen pasi?lytoji koncepcija tik u?baigia ir apvainikuoja ?i? antilietuvi?k? ??ygdarbi?? virtin?. Pagrindin? koncepcijos mintis ir ja siun?iama ?inia yra absoliu?iai ai?ki: Lietuvos valstybei yra nesvarbi ir visi?kai nereikalinga lietuvi? kalba ir kult?ra.
Sumanytos institucij? pertvarkos politin? prasm? ir praktiniai padariniai yra akivaizd?s: Lietuvos valstyb? atsisako misijos ir pareigos savo kompetencijos ribose saugoti, globoti ir puosel?ti j? suk?rusios lietuvi? tautos kalb? ir kult?r?.
R?pestis j? b?kle ir pa?iu i?likimu nuo ?iol jau oficialiai skelbiamas es?s grynai privatus tuo suinteresuot? asmen? reikalas.
Valstybei nusiplovus rankas, lietuvi? kalbos ir kult?ros pl?tra atiduodama chaoti?ko ir aklo ?savireguliacijos proceso? malonei.
Tikrieji reorganizacijos siekiai
Radikalus lietuvi? kalbos ir kult?ros vartojimo ir rai?kos sri?i? ?dereguliavimas? i? tikr?j? yra u?maskuotas ir rafinuotas b?das jas sunaikinti. Jis turi pakeisti ankstesni?j? Lietuvos paverg?j? ir valdytoj? taikytus oficialius draudimus ir kitas atvirai represines lietuvyb?s gniau?imo priemones.
Ta?iau ?itoks lietuvi? kalbos ir kult?ros i?valstybinimas galiausiai veda prie vienintel?s logi?kos ir absoliu?iai nei?vengiamos principin?s nuostatos: ES administraciniam ir politiniam dariniui, formaliai dar vadinamam Lietuvos valstybe, gyvuoti ir i?likti i? principo n?ra reikalinga ar juo labiau b?tina pati lietuvi? tauta.
B?tent ?i principin? nuostata yra giliausia visos koncepcijos id?jin? ?erdis. Politi?kai ji rei?kia viena: tai yra siekis kol kas fakti?kai atkurti S?j?d?io pastangomis 1990 met? kovo 11-j? oficialiai panaikint? lietuvi?, kaip okupuotos ir tod?l nevalstybin?s tautos, politin? ir teisin? status?.
?i koncepcija buvo ?registruota. Taigi LR Seime vyksta kuo tikriausias antis?j?dinis ir antivalstybinis pu?as, kuriuo siekiama ne tik panaikinti visus S?j?d?io laim?jimus ir v?l gr??inti lietuvius ? pavergtos ir nesavaranki?kos tautos pad?t?.
?registruota institucij? pertvarkos koncepcija u?maskuotai ?at?aukiamas? pats Kovo 11-osios Aktas ir skelbiama, kad Lietuvos Respublika neb?ra laikoma lietuvi? tautos ?steigta ir jos kuriama valstybe.
Valstybin? status? ir apsaug? prarandan?ios lietuvi? kalba ir kult?ra politi?kai ir teisi?kai prilyginama ?alyje gyvenan?i? etnini? grupi? kalboms ir kult?roms. ?itaip yra m?ginama paneigti jos kertin? istorin? vaidmen? tautos formavimuisi ir ypating? reik?m? moderniosios Lietuvos valstyb?s politinio tapatumo i?saugojimui bei jos tolesnei pl?trai.
Apskritai ?i koncepcija yra ne kas kita, o prakti?kai detalizuojamas ?globalios Lietuvos? vizijos fragmentas. ?velgiant per jos prizm? ? Seimo pirminink?s ir visos valdan?iosios daugumos u?moj? visum?, darosi akivaizdu, kad tokiais i? pa?i?ros ma?ais ir tarsi grynai ?techniniais? ?ingsneliais atkakliai ir kryptingai ?gyvendinama sena vis? Lietuvos u?kariautoj? ir paverg?j? svajon? ? visiems laikams sunaikinti lietuvi? taut? ir valstyb?.
Koks tikrasis Seimo pirminink?s po?i?ris ? atkurt? Lietuvos valstyb??
Tokiame kontekste ypa? didel? reik?m? ?gyja kita J. Lau?i?t?s straipsnyje trumpai minima, bet pla?iau nepatariama aplinkyb?. B?tent V. ?milyt?s-Nielsen kilm? ir jos ?eimos aplinka. Be abejo, vaikai teisi?kai neatsako u? t?v? ir seneli? nusikaltimus. Ta?iau tai nerei?kia, kad yra neteis?ta ar nepadoru siekti kuo i?samiau ?inoti ir kuo pla?iau vie?inti auk?tas ir ?takingas pareigas einan?i? politik?, juolab valstyb?s vadov?, biografijas.
Visi polik? sprendimai ir veiksmai dideliu mastu yra nulemiami j? pasaul??i?ros, ideologini? ?sitikinim?, vertybi? ir ideal?. O ?iuos formuoja ir ugdo asmens gyvenimo aplinkyb?s ir j? supantys bei vienoki? ar kitoki? pasaul??i?rin? ir vertybin? ?tak? darantys ?mon?s. ?eimos ?taka paprastai b?na itin didel?.
Seimo pirminink?s biografija ir veiksmai leid?ia kelti esmin?, bet niekada vie?ai ir ai?kiai ?iai itin auk?t? post? u?iman?iai pareig?nei iki ?iol neu?duot? klausim?: koks yra jos tikrasis po?i?ris ? atkurt?j? Lietuvos valstyb??
O toliau jau galima ?? klausim? i?skleisti ir politi?kai i?gryninti j? skaidant ? konkretinan?ius klausimus. V. ?milyt?s-Nielsen senelis atvyko ? Lietuv? kaip sovietinis jos ?i?vaduotojas? ir tokiu esant save laik? iki gyvenimo pabaigos.
Ma?a to, jis buvo ? Rytpr?sius ?siver?usios ir ten siaubingus nusikaltimus prie? civilius gyventojus vykd?iusios, o ypa? masiniais moter? prievartavimais ir ?udymais g?dingai i?gars?jusios, raudonosios armijos karys-tankistas. Jo tanko ?gulos garb?s nariu buvo soviet? ra?ytojas I. Erenburgas, kurio prie? soviet? kariuomenei ?engiant ? Vokietij? paskelbtas straipsnis ?U?mu?k? ??jo ? istorij? kaip absoliu?iai nu?mogintan?ios neapykantos ir sadistinio ker?to manifestas.
Raginimas ?udyti kiekvien? vokiet? ir pa?eminti kiekvien? moter? vokiet? yra ?io kreipimosi ?odyje ?u?mu?k? sutelktas motto.
I?samiai apra?ytos ir puikiai ?inomos Rytpr?si? ?vadavimo? aplinkyb?s savaime tur?jo b?ti paskata ? Lietuvos did?i?j? politik? ?engusios b?simosios Liberal? s?j?d?io ir Seimo pirminink?s paklausti, ar ant jos senelio taip pat nekrenta kruvin? nusikaltim? d?m??
Toks klausimas yra juo labiau pagr?stas ir tod?l, kad, sprend?iant i? t? nusikaltim? liudinink? atsiminim?, tankistai buvo sovietin?s kariaunos elitas, be kit? privilegij?, tur?j?s ir ?pirmenyb?? pasinaudoti bej?g?mis vokiet?mis. Bet net jeigu jau b?t? ne?manoma atlikti i?samaus tankisto Ivano ?milio elgesio ir veiksm? tyrimo ir i?sklaidyti kylan?i? abejoni? bei klausim?, jau po karo besit?susi jo artima draugyst? su I. Erenburgu yra tvirtas ?rodymas, kad jis nepatyr? nei menkiausio moralinio diskomforto, bendraudamas su nusikalstamo kreipimosi autoriumi ir net po daugelio met? nei kiek nesibjaur?jo jo straipsnyje i?sakytais i?sigim?li?kais raginimais masi?kai prievartauti ir ?udyti beginklius ?mones.
Dar viena krentanti ? akis Lietuvos politinio gyvenimo keistenyb? ar veikiau anomalija yra tai, kad ?alies visuomenei iki ?iol yra neprieinama informacija, k? veik? ?laisvintojo? misij? baig?s ir po karo apsigyven?s Lietuvoje sovietinis tankistas.
Ne ma?iau klausim? tur?jo b?ti i?kelta ir d?l Seimo pirminink?s t?vo. Viktoras ?milis duotame interviu ne tik melagingai teigia, kad buvo automati?kai ?trauktas ? KGB rezerv?, o ne s?moningai ir savanori?kai tapo rezervistu. Dar pikanti?kiau turi skamb?ti jo pasakojama istorija apie bud?jim? prie Auk??iausioios Tarybos r?m?.
Es? jis po 1991 m. sausio 13-osios nuvyk?s ? Vilni? autobusu su grupe ?iaulie?i?. Net jeigu tai b?t? tiesa, kas ?kv?p? tok? lietuvi?ko patriotizmo pli?psn? ir kokiu tikslu ten lankytasi? Ar tikrai KGB rezervistas nevykd? jam patik?tos u?duoties infiltruotis tarp Auk??iausi?j? Taryb? gynusi? ?iaulie?i? ir asmeni?kai i?siai?kinti tvir?iausius ir dr?siausius Nepriklausomyb?s ?alininkus?
Kad prasid?jus KGB suplanuotai S?j?d?io likvidavimo operacijai ?P?ga? juos visus, i? anksto identifikuotus urmu ir gerai ?inomus, b?t? lengviau atpa?inti ir ?nukenksminti? ? suimti ar net prireikus nu?udyti.
Apie ?io plano detales taip pat iki ?iol vengiama pla?iau kalb?ti ir ra?yti. Ta?iau, kiek yra ?inoma, jam vykdyti buvo specialiai sukurtos KGB teritorin?s operatyvin?s grup?s. J? branduol? sudar? ir joms vadovavo ne etatiniai KGB darbuotojai, o b?tent rezervistai.
Art?jusi SSRS gri?tis tuo metu dar anaiptol nebuvo akivaizdi. Lygiai taip pat nebuvo ir joki? garantij?, kad tik k? atkurta nepriklausoma Lietuvos valstyb? nebus sunaikinta.
Taigi n?ra jokio tvirtesnio pagrindo manyti ir juo labiau tik?ti, kad tuo metu KGB rezervistas V. ?milis tur?jo koki? nors paskat? nutraukti ry?ius su ?ia organizacija ir b?t? ry??sis atsisakyti pareigos vykdyti jos skiriamas u?duotis.
Prie?ingai, pasakojimas apie Auk??iausioios Tarybos gynim? veikiau atrodo toks ne?tikinamas, kad seniausiai tur?jo b?ti kuo kruop??iausiai patikrintas. Seimo pirmininkei vos tik prad?jus kopti politin?s karjeros laiptais, tur?jo b?ti vienareik?mi?kai patvirtintos arba paneigtos vie?ojoje erdv?je vis su?m?k??iojan?ios prielaidos ir sp?jimai, kad jos t?vas priklaus? ir net galimai vadovavo ?iauli? s?j?d? pasiruo?usiai ?neutralizuoti? KGB?ist? grupei.
Neapibr??tum? ir netikrum? ?iuo klausimu tik sustiprina pats V. ?milis, tame pa?iame interviu atvirai atskleid?s savo dabartines politines pa?i?ras. Abstrak?iai pasmerk?s karo blog?, jis ?ia pat i? esm?s teisina Rusijos agresij? ir fakti?kai grasina ukrainie?i? kov? u? savo laisv? remiantiems lietuviams anks?iau ar v?liau ? Lietuv? sugr??ian?i? rus? ker?tu, kurio, kaip tiesiai sako, lietuviai es? nusipeln?.
Tai skamba tik kaip i?ankstinis laukiam? masini? represij? prie? lietuvius pateisinimas ir moralinis bei politinis visuomen?s ruo?imas tokioms iki skausmo pa??stamoms okupacinio teroro priemon?ms.
Ai?k?ja, kad Lietuvos valstyb?je gyvenan?io KGB rezervisto pa?i?ros nei kiek nepasikeit?. Po trisde?imties met? jos teb?ra tokios pat antilietuvi?kos ir antivalstybin?s, persmelktos neslepiamo rusi?ko imperinio revan?izmo, ?i?vaduotoj?? ilgesio ir nekantraus laukimo v?l juos sugr??tant.
Tad kuo Seimo pirminink? laiko savo senel? ? Lietuvos i?laisvintoju ir patriotu ar vis d?lto okupantu ir kolonistu? Ar ji jau?iasi turinti moralin? teis? vadovauti Seimui valstyb?s, kuri? jos senelis naikino, o t?vas priklaus? KGB ? okupacinei represinei strukt?rai, visomis i?gal?mis trukd?iusiai atkurti t? valstyb? ir besiruo?usiai kiekvien? akimirk? sunaikinti S?j?d? bei represuoti s?j?dininkus?
Ai?ki?, nedviprasmi?k? ir ?tikinam? atsakym? ? ?iuos klausimus iki ?iol n?ra. Net karo Ukrainoje ir egzistencini? gr?smi? Lietuvai fone. Seime ?ie klausimai teb?ra tabu, nes nedr?stama j? reikliai i?kelti ir grie?tai pareikalauti i?sklaidyti visus kylan?ius neai?kumus.
Visa V. ?milyt?s-Nielsen lig?iolin? veikla neduoda jokio pagrindo tik?ti jos simpatijomis ar juo labiau meile lietuvi? tautai ir neabejotinu lojalumu pa?iai Lietuvos valstybei.
Kiek yra ?inoma, ji nesivar?? ?aisti Rusijos ?achmatinink? komandose ir dalyvauti okupuotame Kryme vykusiose turnyruose. Tapusi politike ir u??musi auk?tas pareigas, ?od?iais ji nepritaria Rusijos karui prie? Ukrain?. Ta?iau savo veiksmais daro visk?, kad Lietuva kaip valstyb? b?t? kuo labiau nusilpninta be galo pavojingu geopolitin?s sumai?ties laiku, kai gr?sm?s ?alies nacionaliniam saugumui tik auga.
Seimo pirminink?s naujausia iniciatyva ? jos tik k? ?registruota Seimui atskaiting? ekspertini?-patariam?j? institucij? sistemos pertvarkos koncepcija ? turi b?ti vertinama tik neigiamai. Ir vadinama tikruoju vardu ? menkai u?maskuota diversija prie? Lietuvos valstyb? siekiant pakirsti j? ?steigusios titulin?s tautos kalbin?, kult?rin? ir politin? tapatum?.
Hibridin?s reokupacijos prad?ia
S?j?d?io laikais lietuviai buvo trumpam atgav? tautin? jausen? bei savigarb? ir kuriam laikui ?gijo principin? galimyb? i?saugoti bei puosel?ti sav?j? kult?r? ir laisvai skleisti savo tautos k?rybines galias.
?ios sklaidos ir rai?kos garantu tur?jo tapti pagaliau atkurta nepriklausoma nacionalin? valstyb?. Ta?iau visi S?j?d?io laim?jimai buvo pasiekti sunkioje kovoje su galinga sovietini? okupant? ir kolonist? bei jiems talkinusi? lietuvi?k?j? i?davik? ir kolaborant? kariauna.
Nesugeb?j? sutrukdyti formaliai atkurti Lietuvos valstyb?s, jie nesusitaik? su pralaim?jimu. Sumaniai ?sitvirtino i?ori?kai i?silaisvinusios ?alies vald?ioje ir lauk? savo valandos tyliai ruo?damiesi revan?ui. ?alies politiniai sluoksniai tiesiog u?tvindyti buvusiais aktyviais SSRS kolaborantais arba j? vaikais ir an?kais.
Daugelio i? j? t?vai ar seneliai kovojo prie? ?bur?uazin? fa?istin? Smetonos re?im??, dalyvavo ?taikiuose socialistiniuose 1940 met? pertvarkymuose?, galvotr?k?iais spruko ? SSRS prasid?jus karui, vykd? masinius lietuvi? tr?mimus ir ?ud? bei kankino kovotojus u? Lietuvos laisv?.
Akla neapykanta lietuvi? tautai ir Lietuvos valstybei tapo j? antr?ja prigimtimi ir, su retomis i?imtimis, persidav? palikuonims. ?ie t?sia t?v? ir seneli? ?yg? prie? Lietuv?.
Tikr?ja ?io ?ygio prad?ia laikytini 2009 metai, kai Lietuva tapo pirm?ja ir turb?t vienintele Europos ?alimi, kurios prezidente buvo i?rinkta iki galo Nepriklausomyb?s prie?? stovykloje i?buvusi SSRS kolaborant?.
Jai b?nant vald?ioje buvo nuosekliai ir metodi?kai ruo?iama dirva tam, k? galima be i?lyg? vadinti dabartini? valdan?i?j? Seime vykdomu antis?j?diniu pu?u prie? Lietuvos valstyb?. V. ?milyt?s ?registruota Seimui atskaiting? institucij? pertvarkos, o i? tikr?j? lietuvi? tautos sunaikinimo, koncepcija yra tik dar vienas ?io antilietuvi?ko pu?o aktas.
Lietuva be lietuvi?
Apskritai ?is pu?as yra kur kas platesnio ir gilesnio rei?kinio ? vykstan?ios hibridin?s Lietuvos reokupacijos ? dalis. Tiksliau ? gelminio valstyb?s pamat? demontavimo proceso, i? ?alies atrodan?io tik kaip keisti ir klaidingi valdan?i?j? sprendimai, matomos aprai?kos.
I? tikr?j? ?ios aprai?kos t?ra ledkalnio vir??n?, slepianti ?ios tyliai ?liau?ian?ios reokupacijos svarbiausi? ir galutin? tiksl?. Sumanymas labai paprastas ir ai?kus: visai nesvarbu, kam priklausys ir kokio imperinio darinio dalimi bus geografin? teritorija, istori?kai vadinama Lietuva.
Svarbu tik viena: ?ioje teritorijoje neturi likti lietuvi? ir pat? tokios tautos buvim? politi?kai ?tvirtinan?ios ar net primenan?ios laisvos ir nepriklausomos valstyb?s.
?iandienini? Lietuvos naikintoj? t?vai ir seneliai j? griov? dangstydamiesi ?viesios komunizmo ateities ir proletarinio internacionalizmo ??kiais. J? vaikai ir an?kai tuos pa?ius u?mojus slepia po dviej? XXI a. burta?od?i? ? europeizacijos ir integracijos ? ?irma.
?ie Lietuvos pardav?jai yra sukti ir lankst?s. Griaudami Lietuv? jie elgiasi ir veikia taip, kad i? anksto sukaupt? kuo didesn? paslaug? ir nuopeln? krait? bet kuriam galimam ?eimininkui. Jiems visai nesvarbu, kam tarnauti. O kas taps tuo ?eimininku, galiausiai priklausys tik nuo to, kur po dabartin?s geopolitin?s sumai?ties ir vis? kar? bus nubr??ta Ryt? ir Vakar? ?takos sferas atskirianti siena.
Lietuvos griov?jai tai supranta ir ruo?iasi bet kuriam atvejui. Jie ?ino, ko trok?ta visi pretendentai valdyti Lietuv?. Jiems reikalinga Lietuva be lietuvi?. Konstruoti Lietuv? be lietuvi? ? tokia yra pasiruo?usi? parsiduoti bet kam tautos ir valstyb?s griov?j? s?km?s formul?. Ji turi garantuoti galimyb? lanks?iai prisitaikyti prie bet kurio ?eimininko ir visada jam patikti ir ?tikti.
Tod?l abiej? ? sovietinio ir europinio ? Lietuvos radikalaus pertvarkymo projekt? esm? yra ta pati ? lietuvi? ir j? valstyb?s neturi likti ?ioje ?em?je. B?tent tai ir teigia Seimo pirminink? jos ?registruotame dokumente.
Ji ir jos bendramin?iai ?ino, kad sovietini? paverg?j? ir j? vaik? vykdoma Lietuvos (re)okuacija nei?vengiamai baigsis visi?ku Lietuvos valstybingumo fasado pa?alinimu ir atvira kra?to aneksija kurio nors ?eimininko naudai. Ir tam ruo?iasi.
Lietuviams belieka su tuo susitaikyti arba valingai susigr??inti jiems teis?tai priklausan?i? valstyb?.
Vytautas Rad?vilas, politikos filosofas, Nacionalinio Susivienijimo pirmininkas, vienas S?j?d?io k?r?j?
?altinis Propatria.lt
137 per?i?r? (-a)