Kartenoje gimus?, Rubuli? kaime ir Kretingoje augus? muzikos profesori? Alg? Zabor? po 1990 met? atsiv?r? plat?s keliai ? pasaul? nuved? ? Ispanij?, kur gra?iame Granados mieste ?iuo metu jis turi daug ?vairios muzikin?s veiklos. M?s? pa?intis siekia 1976 metus, kai abu prad?jome dirbti tuometiniuose Lietuvos valstybin?s konservatorijos Klaip?dos fakultetuose. Iki 1990 met? mok?me studentus, o v?liau keliai i?siskyr?: Algis pasuko ? tarptautinius muzikin?s veiklos vandenis, ?i? eilu?i? autorius ? ? ?urnalistik?. Lietuvai atgavus nepriklausomyb?, A. Zaboras jau buvo gana tituluotas ir pla?iai i?simokslin?s muzikas: 1978?1980 m. choro ir orkestro dirigavimo ?inias gilino Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirant?roje-sta?uot?je, kartu baig? ir simfoninio dirigavimo kurs?. Pra?jo dar kiek laiko ? vyko ? sta?uot? Maskvos P. ?aikovskio konservatorijoje, 1990 m. ? J. Sibelijaus (Sibelius) muzikos akademij? Helsinkyje, o 1996 m. ? Austrij? – Salzburgo Mozarteum (Mozarteum University Salzburg).
Sura?yti visus Lietuvos chorus, su kuriais dirbo A. Zaboras, u?imt? nema?ai vietos. Pa?ym?siu, kad 20 a. devintajame ir de?imtajame de?imtme?iais Algio vadovaujami chorai atliko A. Vivaldi kantat? ?Gloria?. L. Cherubini ?Requiem?, W. A. Mozarto ?Reqwuiem?, M. K. ?iurlionio kantat? ?De profundis?, C. Orff ?Carmina burana? ir kitus k?rinius. Daugelis stambi? vokalini??instrumentini? k?rini? Lietuvoje buvo atlikti pirm? kart?. Kur? laik? Algis buvo chorin?s bendrijos ?Aukuras? prezidentas, pareng? per 40 choro dirigent?.
A. Zaboras du kartus dirbo ?iaur?s Makedonijos sostin?je Skopj?je: buvo ?iaur?s Makedonijos nacionalinio operos ir baleto teatro vyr. chormeisteris, dirigento asistentas ir Meno tarybos narys.
Nuo 2010 m. A. Zaboras gyvena ir dirba Granadoje. ?ia buvo mi?raus choro ?Federico Garcia Lorca? vadovas, nuo 2011 m. – kamerinio orkestro ?Juventudes musicales? meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, dar ?steig? ir vadovauja chorui ?Millenium?, yra Muzikos akademijos ?Glinka? fortepijono bei dirigavimo disciplin? d?stytojas, dirba su chorais ?Canticum novum?, ?Coro Ciudad de Granada?, ?Coro Centro artistico de Granada?, yra tarptautini? muzikos festivali? ?Inviernos de Granada?, ?Cantemos?, ?Milencuentros? meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, kur? laik? dirbo Santa Fe Granadoje muzikos mokyklos direktoriumi.
– Gerbiamas Algi, ar dar i?liko kokie ry?iai su Kretinga, kur ?engei pirmuosius ?ingsnius ? muzik??
– Nors mano genetin?s ?aknys Skuode, Kretinga mielas ir savas miestas, kur mo?iutes globojamas praleidau paauglyst?. Kai kuri? dalyk? i?mokau pirmoje vidurin?je mokykloje, ta?iau u? k? labiausiai Kreting? myliu, kad muzikos mokykloje prad?jau keli? ? b?sim? profesij? – berib?, bekra?t? muzikos pasaul?. D?kingas mokytojui B. D?iaugiui, kuris i?mok? akordeonu groti. Tas instrumentas iki ?iol liko pirm?ja muzikos meile ir i?tikimu draugu, su kuriuo nesiskiriu. Ry?iai su Lietuva i?liko, nors jie gana trap?s. Atstumai dideli, tiesiogini? skryd?i? ? Lietuv? n?ra ? o tai kli?tis, nors ir ?veikiama. Pas mane m?gsta lankytis Lietuvos chorai, kasmet atvykstantys ? mano organizuojamus Granados muzikos festivalius. Granada daugel? traukia, atrodo, lyg visi ?inot? E. Hemingv?jaus mint?, kad jeigu b?nant Ispanijoje tekt? aplankyti tik vien? miest?, tai b?tinai Granad?.
– Kod?l teko palikti Klaip?dos universitet?, atsisakyti muzikin?s veiklos Lietuvoje?
– Tai platus klausimas, sukeliantis daug min?i? ir prisiminim?, o dar ir nema?ai interpretacij?. ?Partir c?est en peaut mourir?, – sako pranc?zai (i?vykti – tai truputi numirti). Ta?iau tik truput?. Truput? mir? man Lietuva, truputi numiriau jai ir a?. Keliolika met? jau netrumpas laikas tai pajusti ir tuo ?sitikinti. I?vykti privert? r?s?ios, negailestingos aplinkyb?s, kai nebuvo i?eities ir kit? pasirinkimo galimybi?. Tuomet Lietuva gyveno dideli? permain? laikmet?. Tos didel?s permainos paliet? ir mano profesin? srit?, mano darboviet? – Klaip?dos universiteto Men? fakultet?. Tuo laikotarpiu labai suma??jo student?, norin?i? studijuoti chorin? dirigavim?, sumenko pedagoginis kr?vis, o tai tiesiogiai susij? su atlyginimu. Tos aplinkyb?s daugel? vert? elgtis drasti?kai, negailestingai. Gal kada nors, kam nors bus noras Klaip?dos universiteto archyve pavartyti mano veiklos byl?, kuri kvalifikacinei komisijai pasirod? nepakankama perrinkti mane sekan?iai profesoriaus kadencijai. Tada fakultete jau buvau i?dirb?s 30 met?, buvau ?sitikin?s, kad i? ten mane kojomis pirmyn i?ne?… O teko savo kojomis i?eiti ir nebesugr??ti.
Dabar visa tai prisimenu lengvai ir su ironija. O tuomet buvo kitaip, buvo skaudu ir apmaudu. Gal?jau tik semtis stipryb?s i? Mamyt?s ka?kada i?tart? ?od?i?: ?Jei Dievulis u?v?r? duris, nenusimink, Jis atvers tau lang??. Taip ir ?vyko, kai gal? gale man atsiv?r? labai platus langas. Priverstinis i?vykimas neleid?ia man jaustis kaip nors savo kra?t? i?davus. Manau, nelikau a? jam skolingas, nei meil?s, nei ekonominiu emigrantu netapau, nes buvau nabagas, i?vyk?s ie?koti duonos ?iauberio ir dar i?likusios savirealizacijos galimybi?.
– O kaip atsitiko, kad apie 2010 metus apsistojai Granadoje? Kas su?aid? ? b?tinumas ar atsitiktinumas?
– A?i? muzikai, universaliai ir erdvini? limit? neturin?iai profesijai. Ji leid?ia man bet kur dirbti mylim? darb?, gyventi so?iai, b?ti naudingu ir jaustis laimingu pasaulio pilie?iu. Lemting?j? 2009 met? vasar?, pajut?s visi?k? laisv? ir nepriklausomyb?, savo senu?iu mersedesu ir prie jo prikabintu nameliu bas?iausi po mano dar nelankytas Europos vietas. Maniau, ?iltai per?iemosiu kur Ispanijoje ir gr??iu ? Lietuv?, kur jau niekas nelauk?. Ta?iau atsitiktin? pa?intis su jaunu ispanu muziku, k? tik baigusiu smuiko studijas Londono muzikos akademijoje, pakeit? visk?. Jis buvo i? Granados ir su?inoj?s, kas jo naujas pa??stamas, parei?k? nor? mokytis pas mane dirigavimo. Dar pasak? man, kad po koki? penkeri? met? a? tur?siu ten visk?, ko geid?ia ?irdis. Neapsiriko jis, nepamelavo, ta?iau ir penkeri? met? man neprireik?. Dabar ?is vienas i? keturi? mano paruo?t? dirigent? Ignacio Abalos yra Granados muzikos universiteto profesorius, simfonini? orkestr?, presti?ini? koncert? ir program? dirigentas.
– Ar yra aplinkui Tave, ar Ispanijoje ?inai daugiau lietuvi?, dirban?i? ar kurian?i? muzikos srityje?
– Lietuvi? Ispanijoje nema?ai. Gal ne tiek, kiek Airijoje ar Anglijoje, ir dauguma j? dirba ?em?s ?kio darbus Valensijoje, Alikant?je ir kitur aplink. Granadoje m?s? vos keletas, nors kasmet kunigas Vilius i? Lietuvos atvyksta mums lietuvi?kas mi?ias laikyti. Granada mokslo, kult?ros, turizmo miestas, jame ma?a galimybi? nekvalifikuotam darbui.
– Kaip atrodo muzikos profesionalui Ispanija? Sako, kad lietuviai ? daininga tauta, o ispanai? Gal jie daugiau ?oka?
– Fiesta ir siesta… ?vent? ir piet? pogulis… Na dar ?manana? – rytoj. Taip daugelis apib?dina ispanus. Neva jie ma?ai dirba, daug ?ven?ia ir visk? kaip tie pel?d?iukai rytdienai atideda. Na, dar ? kad tai ?igon? kra?tas, ?alis, gars?janti tik savo plia?ais, ?iluma ir Vidur?emio j?ros meniu. Tai stereotipai, nors jie ir gaj?s, n?ra tiksl?s. Jeigu taip galvoja daugelis, nesunku suprasti, kod?l Ispanija labiau gr??iasi ? Lotyn? Amerikos ir Afrikos kontinentus, su kuriais ekonominiai ir kult?riniai ry?iai labai tampr?s dar nuo Kolumbo laik?. Manymas, kad ispanai daugiau ?oka, nei dainuoja, n?ra teisingas, nors negaliu kalb?ti apie vis? pusiasal?, labiau apie Andal?zij?, pietin? jos dal? su 7 milijonais gyventoj?, kur yra Granada. ?ia ?mones ir ?oka, ir dainuoja, ir pie?ia, tapo, d?das pu?ia, kiekvienas renkasi pagal savo pom?g?. Profesionalusis menas, ir ypa? muzikos, n?ra ypatingoje valstyb?s globoje, ta?iau m?g?jai tiesiog bujoja. Ypa? tai daro pagyven? ?mon?s, nenustygsta vietoje pensininkai. Mane ypa? sudomino senukai su molbertais. Tapyba ?ia labai populiarus u?si?mimas, tai logi?ka Gojos, Velaskezo, Pikaso, Dali ?alyje, kitaip ir b?ti negal?t?.
– Kokie nauji asmeniniai patyrimai atsirado Granadoje?
– Kataliki?koji Ispanija didel?, ?vairi. Man pasirod?, kad daugiausiai ?ia gal?jau pasisemti bendravimo kult?ros, tolerancijos, geranori?kumo, atjautos, dosnumo. ?ia pagyven?s geriau supratau, kokie mes dar esame kitokie, kiek sovietme?io suluo?inti. B?damas ?ia jau?iu ramyb?, mane lydi saugumo jausmas, o prie vis? kit? pozityvi? jausm? dar prid?jus malon? klimat?, gamtos gro??, gastronomin? lobyn?, gaunu itin vitaminizuot? laim?s kokteil?.
Ispan? kalba man jau septintoji ir, anot Algimanto ?ekuolio, jau esu kaip ir ?ioks toks daugiakalbis. Nauja kalba man kaskart kaip koks naujai i?moktas muzikos k?rinys, ? kur? eini vedamas smalsumo ir galiausiai d?iaugiesi j? interpretuodamas.
– Tai kaip su Lietuva? ?Laim?s kokteilio? n?ra prasm?s atsisakyti?
– Gr??ti ? Lietuv? nei kas kviet?, nei turiu d?l ko. Viena laim? – mano numyl?toji Merkin?, kur kasmet randu atils? nuo Ispanijos kar??i?. Jau?iuosi ten savas, laimingas, o kartais ir naudingas. Lietuvoje toki? kaip a? daug, yra ir geresni?. D?iaugiuosi did?i?j? gyvenimo dal? atidav?s savo kra?tui, jos kult?rai. D?iaugiuosi, kad Lietuva dainuoja, kad t?siama Dain? ?ven?i? tradicija, kuri yra nepaprastai svarbus ir stiprus tauti?kumo ugdymo, pilieti?kumo ir valstybingumo i?saugojimo ir stiprinimo veiksnys. Kai ? savo, o ir kit? pana?ius likimus pa?i?riu globaliau, raminu save galvodamas, jog ?monija visada tur?jo dviej? tip? ?mones. S?slius, stabilius, kra?to, jo dvasini? ir materialini? vertybi? serg?tojus, ir kitus – mobilias biteles, kolumbus, kurie ?en bei ten lakiodami, vienaip ar kitaip, anks?iau ar v?liau savo kra?tan sugr??ta su naujomis id?jomis, patirtimi, gal ir kitokiais turtais. Turi b?ti ir vien?, ir kit?. A? i? t? pastar?j?: galvoju – jeigu b??iau gyven?s Kolumbo laikais, b??iau jo komandos narys.
