Naujausi Europos ?ali? sergamumo kv?pavimo tak? infekcijomis duomenys rodo, kad tiek COVID-19, tiek kiti kv?pavimo tak? virusai niekur nedingo, o dalis Europos S?jungos (ES) valstybi? sveikatos sistem? ?iuo metu susiduria su itin padid?jusiu kr?viu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktoriaus dr. Hanso H. P. Kliug?s teigimu, padid?jus? sveikatos prie?i?ros ?staig? kr?v? sukelia i?aug? susirgimai gripo virusu. Staiga pakilus sergamumo gripu rodikliams, net 38 i? 52 Europos regiono ?alys paskelb? sezoninio gripo sukeltas lokalias epidemijas. Tuo tarpu epidemij? dar nepaskelbusios valstyb?s skatinamos nenumoti ranka ? susiklos?iusi? situacij? ir pasirengti per art?jan?ias kelias savaites galimam staigiam ?i? infekcij? i?plitimui.
Epidemijas Lietuvos savivaldyb?se rekomenduojama skelbti, kai pagal gripo, COVID-19 ir ?mini? vir?utini? kv?pavimo tak? infekcij? (?VKTI) epidemiologin?s prie?i?ros ir kitus duomenis, toje savivaldyb?je suminis sergamumo gripu, COVID-19 ir ?VKTI rodiklis vir?ija 1500 atvej? 100 t?kst. gyventoj? per savait?. Kol kas epidemin? situacija dar nebuvo paskelbta nei vienoje Lietuvos savivaldyb?je, ta?iau did?iausias sergamumas stebimas Visagino (1709,75 atvej? 100 t?kst. gyventoj?) ir Vilniaus miesto (1525,64 atvej? 100 t?kst. gyventoj?) savivaldyb?se.
Ekstremali? sveikatai situacij? centro (ESSC) vadov? Audrone Sviklait? sako, kad stabiliai augantis vir?utini? kv?pavimo tak? lig? atvej? skai?ius atsispindi ir did?jan?iame vaist? poreikyje.
?Puikus to pavyzdys ? vaistai nuo COVID-19. Pra?jusiais metais buvo ?sigyti ir ?alies vaistin?ms paskirstyti 5500 vnt. vaist? nuo koronaviruso, ta?iau augant sergamumui tiek koronaviruso, tiek kitomis kv?pavimo tak? infekcijomis, matome, kad vaist? atsargos ?alies vaistin?se spar?iai ma??ja. Reaguodami ? susiklos?iusi? situacij?, dirbdami kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, u?sak?me ?i? vaist? papildym?, kuris nedelsiant buvo pristatytas ? Lietuvos vaistines?, ? dalinasi ji.
Dr. Hanso H. P. Kliug?s manymu, vis? ?iuo metu vyraujan?i? infekcij? galima i?vengti, o dalis tai daryti padedan?i? priemoni? yra gana paprastos. Vis? pirma ? lig? simptomus jau?iantys arba sergantys asmenys tur?t? likti namuose, laikytis kos?jimo ar ?iaud?jimo etiketo, tinkamai plauti ar dezinfekuoti rankas, profilakti?kai v?dinti patalpas, kuriose leid?ia laik?. Kauki? d?v?jimas yra neb?tinas, ta?iau rekomenduojamas, kai kyla rizika u?kr?sti kit? asmen?, pavyzd?iui, lankantis gydymo ?staigoje arba esant dideliame ?moni? samb?ryje.
Papildoma apsauga ypatingai svarbi tiems, kurie yra labiau pa?eid?iami ? ?mon?ms, sergantiems sud?tingomis l?tin?ms ligomis ir tiems, kuri? imunin? sistema yra jautresn?. Nuo t? infekcij?, prie? kurias yra sukurtos efektyvios ir saugios vakcinos, min?tiesiems asmenims reik?t? skiepytis.
PSO Europos regiono biuro atstovai surengtoje spaudos konferencijoje pristat? ir tyrimo rezultatus, atskleid?ian?ius, kiek gyvybi? pavyko i?saugoti Europos regione d?l anksti prasid?jusios ir itin pla?iai taikytos vakcinacijos nuo COVID-19 viruso. 34 ?alyse atliktas tyrimas parod?, jog vakcinacija buvo naudingiausia vyresni? (60+ m.) ?moni? am?iaus grupei, o bendras i?saugot? gyvybi? skai?ius siekia net 1,4 mln.
PSO duomenimis, gautais i? 53 ?ali? nari?, ma?iau nei du tre?daliai (63 proc.) 65 met? ir vyresni? ?moni? yra pasiskiepij? pirm?ja COVID-19 sustiprinan?i?ja vakcinos doze, tik 29 proc. yra gav? antr?j?.
?altinis SAM
