Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centro duomenys rodo, jog 2023 m. finansiniai suk?iai didino savo apsukas ? per metus finans? ?staigos fiksavo daugiau nei 10 t?kst. suk?iavimo atvej?, 33 proc. daugiau nei 2022 ? aisiais. Lyginant su 2022 m., pernai suk?i? i?viliota suma ?gtel?jo 3,9 proc. iki 12,3 mln. Eur., ta?iau finans? ?staigoms i? ?ios sumos pavyko sugr??inti beveik 900 t?kst. Eur, tod?l real?s nuostoliai siek? 11,4 mln. Eur. Vertinant 2023 ? aisiais metais dominavusius suk?iavimo b?dus ketveri? met? perspektyvoje, pastebima, jog suk?iai stengiasi i?naudoti per pandemij? susiformavusius skaitmeninius ?pro?ius – labiausiai augo fi?ingo ir investicinio suk?iavimo mastai.
?Vertinant pagrindinius 2023 m. duomenis, matome kelias ai?kias tendencijas. Suk?iai atsip?sti ir atsisakyti savo ketinim? nesiruo?ia: atvej? skai?ius perkop? 10 t?kst., o reali? nuostoli? – vir? 11 mln. eur?. I?vengti dar didesni? nuostoli? pad?jo proaktyvios finans? ?staig? pastangos stabdyti ?tartinas transakcijas ? daugiau nei 7 mln. eur? apskritai nei?keliavo i? s?skait? ir nepasiek? suk?i?, o tai yra daugiau nei 2 kartus nei 2022 m. Visgi realiai patirti nuostoliai i?lieka itin dideli ir turime galvoti, kaip bendromis pastangomis dar labiau stiprinti atkirt? suk?iams?, – teigia Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centro vadov? Egl? Luko?ien?.
Daugiausiai atvej? ? fi?ingo, did?iausi nuostoliai ? d?l investicinio suk?iavimo
Pra?jusiais metais apie pus? vis? suk?iavimo atvej? sudar? vadinamasis fi?ingas, fiksuota vir? 5 t?kst. toki? atvej?, atitinkamai 2022 m. ? 3,5 t?kst. Nors atvej? skai?ius augo, pernai ma??jo patiriami real?s nuostoliai: nuo 1, 9 mln. Eur ? 2022 m. iki 1, 6 mln. ? 2023 m. Duomenys rodo, jog pra?jusiais metais finans? ?staigos proaktyviai stabdydamos fi?ingo transakcijas apsaugojo 5 mln. Eur – ?ios l??os nei?keliavo i? s?skait?. Tai sudaro vir? 70 proc. vis? 2023 m. proaktyvai finans? ?staig? sustabdyt? l???.
2023 m. nuo antrojo ketvir?io ?enkliai i?aug?s investicinis suk?iavimas ?i? tendencij? i?laik? iki pat met? galo. Per metus i? viso u?fiksuota 1,6 t?kst. atvej?, 2 kartus daugiau nei 2022 m. Toks investicini? suk?i? veiklos suintensyv?jimas l?m?, jog reali? nuostoli? suma nuo beveik 1,9 mln. Eur 2022 m. i?augo iki 4,8 mln. Eur pra?jusiais metais. Finans? ?staig? pastangomis i?vengta dar didesni? nuostoli? ? finans? ?staigos apsaugojo apie 1,3 mln. Eur: gyventojams pavyko gr??inti apie 250 t?kst. Eur jau pervest? l???, dar per 1 mln. Eur finans? ?staigos proaktyviai sustabd? – l??os nei?keliavo i? s?skait?.
??ie du suk?iavimo b?dai pra?jusiais metais buvo dominuojantys ir reikalaujantys daugiausiai d?mesio. Viena vertus, taikant fi?ingo metod?, kuomet duomenis bandoma i?vilioti per el. nuorodas ar SMS ?inutes, gyventojai atakuojami gerokai intensyviau, ta?iau j? ?grobis? vidutini?kai pernai apsiribojo 300 Eur. Tuo tarpu investicinio suk?iavimo schema reikalauja laiko, suk?i? ?dirbio i?laikant ?aukos? d?mes? ir tokiu b?du i?viliojamos kone 10 kart? didesn?s sumos ? vidutini?kai apie 3 t?kst. Eur?, – sako E. Luko?ien?.
Nuostolingiausias ? ketvirtas ketvirtis
Metiniai statistiniai duomenys dar kart? patvirtina, jog paskutinysis met? ketvirtis ? prie??ventinis kal?dinis laikotarpis ? pats suk?i? darbymetis. Nors suk?iavimo atvej? fiksuota pana?iai kaip ir did?i?j? dal? met? ? 2,9 t?kst., ta?iau real?s nuostoliai lyginant su tre?iuoju ketvir?iu i?augo dvigubai ? gyventojai ir ?mon?s neteko 4,4 mln. Eur.
Pastebima ir tai, kad 2023 m. prie??ventiniu periodu finansiniai nusikalt?liai daugiausiai ?u?dirbo? taikydami investicinio suk?iavimo schemas ? jiems negr??tamai pavyko i?vilioti beveik 3 mln. Eur, beveik 5 kartus daugiau nei tre?i?j? 2023 m. ketvirt?, kuomet reali? patirt? nuostoli? suma siek? 590 t?kst. Eur.
Suk?iai taip pat ?ventiniu laikotarpiu mezg? ?romantinius? ry?ius, tokiu b?du bandydami pasipelnyti ? i? gyventoj? i?viliojo 380 t?kst. Eur. Lyginant su tre?iuoju ketvir?iu, ?i suma trigub?jo.
?Prie??ventiniu periodu dominuojantys suk?iavimo b?dai rodo suk?i? geb?jim? taikytis prie vyraujan?i? nuotaik? ir i?naudoti intensyv? informacijos sraut?. ?ventinis laikotarpis gausus ger? emocij? ir, ?inoma, i?laid?. Matome, kad suk?iai itin manipuliavo greitu ?u?darbiu? ar ?investicine gr??a?, o dal? gyventoj? paveik? piktnaud?iaudami j? geranori?kumu, dosnumu, manipuliuodami susi?av?jimo ar kaip tik ? vieni?umo jausmais. Nors ?ventinis laikotarpis jau baig?si, bet pagrindinius ?i? schem? bruo?us turime ?sid?m?ti ir neatmesti, jog su jais galime susidurti bet kada?, – persp?ja E. Luko?ien?.
Ilgalaik?s tendencijos ?pareigoja neatsipalaiduoti
Vertinant 2023 ? uosius ilgesn?je perspektyvoje, pasak E. Luko?ien?s, tendencijos rodo, jog diegiam? suk?iavimo prevencijos priemon?s padeda stabdyti patiriam? nuostoli? augim?, tod?l ir toliau b?tina jas stiprinti, kaip ir visuomenei i?laikyti didel? budrum?.
Nuo 2020 ? ?j? suk?i? aktyvumas tik augo: finans? ?staig? fiksuotas suk?iavimo atvej? skai?ius per ?? laikotarp? i?augo daugiau kaip 7 kartus. Tuo tarpu suk?i? i?viliot? l??? suma labiausiai augo 2021. Jeigu 2020 m. ji siek? 4,8 mln. eur?, tai 2021 m. – jau 10,2 mln. eur?. V?lesniais metais vis dar fiksuojamas augimas, ta?iau jau l?tesniais tempais: 2022 m. pervest? l??? suma siek? 11,8 mln., 2023 m. – 12,3 mln., taigi pokytis tarp 2022 m. ir 2023 m. – 3,9 proc.
??? l?t?jim? galima sieti su vis tobulinamomis suk?iavimo prevencijos priemon?mis, kurias taiko finans? ?staigos, tiek su valstyb?s institucij? pastangomis blokuoti ?tartinas nuorodas, aktyviai ?viesti visuomen? apie vyraujan?ius suk?iavimo b?dus?, – sako Centro vadov?.
Vertinant kaip per ?? laikotarp? keit?si suk?i? taikomi metodai, labiausiai augo fi?ingas: nuo 143 incident? 2020-aisiais, iki 5 t?kst. pra?jusiais metais. Taip pat pastebima investicinio ir romantinio suk?iavimo augimo trajektorija.
?Didysis fi?ingo atvej? augimo ?uolis ?vyko 2022 m., tod?l galima manyti, jog suk?iai ?pasikink?? gyventoj? per pandemij? susiformavusius ?pro?ius daugiau laiko leisti nar?ant internete, naudotis el. parduotuv?mis, siunt? bendrovi? paslaugomis. Investicinio ir romantinio suk?iavimo augimas rodo, jog suk?iai taiko vis sud?tingesnes technologijas, vis profesionaliau imituoja realiai atrodan?ias el. platformas, naujien? portalus, netgi asmenis?, – teigia E. Luko?ien?.
Telkiamos bendros pastangos kovai su suk?iavimu
Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centro vadov? pabr??ia, jog kaip stiprinti atsak? suk?iams ir u?tikrinti efektyvi? prevencij? sprendim? ie?koma nuolat.
Centro koordinuojamoje suk?iavimo prevencijos grup?je reguliariai susitinka did?i?j? komercini? bank?, Lietuvos banko, policijos suk?iavimo prevencijos ekspertai. J? u?duotis ? dalintis aktualia informacija, pasteb?tomis naujomis tendencijoms, pasiteisinusiomis praktikomis, vertinti galimas gr?smes ir taip skatinti efektyvesn? prevencij? ?alis mastu. Kartu su ?ios srities ekspertais Centras rengia mokymus suk?iavimo prevencij? u?tikrinantiems specialistams, pad?damas atnaujinti ir gilinti turimas ?inias.
Be kita ko, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras aktyviai reaguoja ? prane?imus apie ?tartinas nuorodas ir jas blokuoja, taip apsaugodamas vartotojus nuo galim? praradim?, o pra?jusiais Ry?i? Reguliavimo tarnyba pri?m? nutarim?, apribojant? suk?i? galimybes piktnaud?iauti SMS ?inut?mis.
Kilus bent menkiausiam ?tarimui, apie ?tartinas nuorodas, el. lai?kus ar SMS ?inutes galima prane?ti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui el. pa?tu cert@nksc.lt, kreiptis ? policij? trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informacii? ?Virtualiam patruliui? socialiniame tinkle ?Facebook?, taip pat el. pa?tu virtualus.patrulis@policija.lt.
Jeigu nukent?jote nuo elektronini? suk?i?, b?tina kuo grei?iau susisiekti su savo banku bei prane?ti apie incident? policijai.
Apie Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centr?:
2021 m. gegu??s 17 d. veikl? prad?j?s V?? Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centras veikia vie?ojo ir privataus sektori? partneryst?s principu, jo tikslas ? stiprinti kov? su pinig? plovimu ir terorist? finansavimu, formuojant ger?j? praktik?, ugdyti esamus ir naujus pinig? plovimo prevencijos specialistus.
Pinig? plovimo prevencijos kompetencij? centro steig?jai yra Lietuvos bankas, Finans? ministerija, komerciniai bankai (?Swedbank?, AB, AB SEB bankas, Revolut Bank, UAB, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcin? bendrov? ?iauli? bankas, OP Corporate Bank plc. Lietuvos filialas, AS ?Citadele banka? Lietuvos filialas ir u?daroji akcin? bendrov? Medicinos bankas).
159 per?i?r? (-a)