Lietuvos gynyb? ateinan?iais metais reik?t? finansuoti pagal diversifikuot? taupymo, investavimo, paramos ir mokes?i? surinkimo model?, si?lo Seimo liberalai. Kad ir koki? kra?to saugumo finansavimo program? netrukus pasirinks valstyb?, ji, anot liberal?, pirmiausia turi remtis vis? politini? partij? susitarimo pagrindu.
Seimo Liberal? s?j?d?io frakcija si?lo gynyb? ir toliau finansuoti mokes?iais, ta?iau nedidinat prid?tin?s vert?s mokes?io. ?Projektinis l??? tr?kumas pagal Lietuvos gynybos finansavimo prioritetus iki 2030 m. sudaro 4 mlrd. eur? ? tai yra tiek, kiek siekia dvej? met? valstyb?s asignavimai gynybai. Tr?kstamos l??os ateis ir i? mokes?i?, bet ne tik: mes si?lome paskatinti skolinim?si i? gyventoj? parduodant valstyb?s taupymo lak?tus, kurti i? ?vairi? paramos ?altini? kaupiam? valstyb?s gynybos fond?, pritraukti fizinius ir juridinius asmenis ? gynybos pramon?s kapital??, ? sako frakcijos seni?nas Eugenijus Gentvilas.
?iuo metu ind?liais laikoma apie 21 mlrd. eur?, o ?mon?s turi sukaupusios apie 8 mlrd. eur? apyvartini? l??? ? dal? ?i? i?tekli? Vyriausyb? gal?t? pasiskolinti i?skirtinai gynybai finansuoti. ?Vien pernai gyventojai ?sigijo valstyb?s obligacij? u? 185,6 mln. eur?, ir tai vyko be jokios reklamos. Pla?iai pavie?inus toki? investavimo priemon? ir gyventojams ja pasinaudojus kaip ind?li? laikymo bankuose alternatyva, b?t? u?tikrintas gana tvarus pasiruo?imo gintis nuo Rusijos ?altinis?, ? si?lo E. Gentvilas.
Kita priemon? ? ?kurti valstyb?s gynybos fond?, ? kur? gal?t? suplaukti gyventoj? labdara, valstyb?s ?moni? pelno dalis, taip pat dalis pa?i? ?moni? perskirstomo 1,2 proc. gyventoj? pajam? mokes?io. Dar vienas b?das ? pritraukti verslus ir gyventojus investuoti ? ?iuo metu pl?tojam? gynybos pramon?.
Liberal? frakcijos seni?no ?sitikinimu, anks?iau i?sakytas pasi?lymas finansuoti gynyb? pakeliant prid?tin?s vert?s mokes?io tarif? 1?2 procentiniais punktais arba ?vedant nauj? gynybos mokest? b?t? netvarus. ?Pastaraisiais m?nesiais PVM surinkimas ma??ja. Vadinasi, pakeldami tarif? gynybos tikslu rizikuotume nesurinkti dar daugiau PVM?, ? sako E. Gentvilas.
Anot Lietuvos banko, mokes?i? nesurinkimo rizika ?iais metais padid?jusi, o nesurinktas PVM valstybei atne?a apie 800 mln. eur? nuostol? per metus.
343 per?i?r? (-a)