Valstyb?s duomen? agent?ra pra?jusi? met? gale fiksavo m?nesin? defliacij?, vidutin?s ?vairi? preki? ir paslaug? kainos per pastar?j? m?nes? netgi simboli?kai ? apie pus? procento ? ma??jo. Su atsargiu optimizmu galima konstatuoti, kad nuo 2021 m. prasid?j?s brangimo ir infliacijos kilimo ciklas pasibaig?, o maisto ?aliav? rinkose stebimi ilgai laukti pragiedruliai, nes ai?kiai matomas ?aliav? pigimas ir energijos kain? stabilizavimasis.
Gyventojams, ?inoma, tai gal?t? taip pat suteikti vil?i?, ta?iau d?iugesn?s prognoz?s irgi turi savo lubas. Deja, ?is optimizmas staigiai i?garuoja vos ??engus ? did?i?j? prekybos tinkl? parduotuves ir ten i?vydus skai?ius maisto preki? etiket?se.
Rekordini? maisto kain? ???alas? Lietuvoje vis dar t?siasi. Tod?l nat?raliai kyla klausimas: kod?l rinkoje dominuojan?i? pad?t? u?iman?i? penki? prekybinink? lentynose kainos niekaip nepradeda ma??ti, ypa?, kai tam susidar? visos palankios s?lygos?
Nors ir pavyko suvaldyti infliacij?, maisto sektoriuje jokio pager?jimo nematyti. Kaip rodo ?Eurostat? duomenys, maisto ir g?rim? kain? lygis Lietuvoje pernai pakilo iki Europos S?jungos (ES) vidurkio. ?iai metais, tik?tina, m?s? ?alis ?i? median? jau vir?ys.
Ekonomin? logika tarsi diktuot?, kad teigiamas pasist?m?jimas maisto produkt? prekyboje visgi tur?jo ?vykti, maisto kainos tur?jo suma??ti, deja, bet joki? ?enkl?, kad taip atsitiks, kol kas n? vienas i? m?s? grei?iausiai nepastebime. Juolab, energijos krizei i?sikv?pus, buvo pagr?stai tikimasi, kad u?sisuk?s defliacijos procesas palies ir prekyb? maisto produktais. Tikiu, kad visi puikiai atsimename ir nuolat skamb?jus? prekybinink? ir valdan?i?j? pasiteisinim?, kod?l maisto kainoms niekaip nepavyksta stabilizuotis. Tarsi maldoje buvo kartojama: rekordines maisto kainas lemia energetikos kriz? ir rinkose i?sibalansavusios elektros ir duj? kainos, kas lemia didesnius ka?tus prekybininkams, perdirb?jams ir ?aliav? gamintojams. Energijos kainos rinkose susinormalizavo ? suma??jimas ?iuo metu stebimas net kartais, o tai rei?kia tik viena ? trys ??aid?jai?, dalyvaujantys maisto sektoriaus grandin?je ir tiesiogiai lemiantys galutin? kain?, nebeteko pagrindinio ?rankio i?augusioms kainoms pateisinti.
Energijos i?tekli? kainos tikrai suma??jo, ta?iau kod?l iki ?iol nestebime laukiam? poky?i? maisto produkt? kainose? Vie?ojoje erdv?je mat?me, kad kai kurie prekybos centrai konkuravo tarpusavyje reklamose ir rod? konkurent? kainas, nor?dami parodyti, kad pas juos pigiau. Ta?iau bent kol kas oficialioje statistikoje atpigimas neu?fiksuojamas. Vie??j? ry?i? akcijos buvo labiau naudojamos kaip d?m? u?danga realiai pad??iai pasl?pti: nenorui imti ir tiesiog ma?inti kainas. Prie to netiesiogiai prisideda ir Vyriausyb?, ir m?s? ?alies prie?i?ros institucijos, kurios, net ir matydamos ?i? nerim? kelian?i? pad?t? maisto kain? dinamikoje, ir toliau tiesiog ?s?kmingai? ignoruoja ?i? problem?.
Bet galb?t at?jo metas u?siimti tuo, ko ?nirtingai krat?si Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba? Kalbu apie i?sam? prekybos tinkl? taikom? antkaini? tyrim? ir vie?? ?io tyrimo i?vad? pristatym?. J? ry?tingesni veiksmai, i?tiriant kaip ant mieli? u?augusi? ir niekaip nekrintan?i? maisto kain? fenomen?, b?t? itin svarb?s, nes vykstan?i? proces? nebegali paai?kinti net visk? ir visur komentuojantys ekonomistai, ne vien? kart? vie?ojoje erdv?je pabr???, kad jau patys nebegali pasakyti, kod?l tiek daug pakilusios maisto produkt? kainos Lietuvoje nebema??ja, nors tam yra visos objektyvios ekonomin?s prie?astys.
Visai neseniai Lietuvos bankas labai lakoni?kai pakomentavo ?i? situacij? ir paband? besti pir?tu ? prekybininkus. Pasak banko vadovo Gedimino ?imkaus, jeigu tik nor?t?, prekybininkai gal?t? suma?inti preki? kainas, mat galimybi? tam tikrai yra. Net buvo pateikta glausta statistika. Ekspertai tuo metu apskai?iavo, kad lyginant pra?jusius metus su 2020-?j? lygiu, maisto kainos pakilo 50 proc., o prekybinink? s?naudos ? ma?daug 40 proc. D?l to prekybininkai, jei nor?t?, gal?t? maist? gyventojams parduoti pigiau. Deja, centrinis bankas ties tuo ir sustojo, tod?l noro ma?inti kainas prekybos atstovai ir neatrado. Jokia tolimesn? ir rimtesn? analiz? nebuvo padaryta, ?kalt?j? paie?kos? buvo nutrauktos.
Sulauk?me nauj? 2024 met?, tod?l nat?raliai u?gimsta ir naujos viltys, kad tiek jau pamin?tas Lietuvos bankas, tiek ir Konkurencijos taryba jau atsinaujinusiame kontekste suras j?g? atlikti savo tiesiogin? pareig? ir prat?s analiz?. O ger? pavyzd?i? ie?koti toli tikrai nereik?t?. Pra?jusi? savait? pasirod?s est? tyrimas ?ioje ?alyje suk?l? tikr? audr?, nes min?to tyrimo i?vadose buvo konstatuota: kainos nekrinta, nes prekybinink? antkainiai smarkiai i?sip?t?.
Estijoje, kaip ir Lietuvoje, maisto produktai pabrango, bet tikrai nesiek? tokio augimo, koks buvo fiksuotas m?s? ?alyje. Ta?iau tai nesutrukd? Estijos regionin?s pl?tros ir ?em?s ?kio ministerijai u?sakyti analiz?, kurioje buvo atskleisti procesai, vykstantys ma?menin?je maisto produkt? rinkoje. Gav?s ministerijos pavedim?, ?ios ?alies vienas i? prie?i?ros institut? atliko tyrim?, parod?ius?, kad galutin?je preki? kainoje susitrauk? ?aliav? tiek?j? dalis, o parduotuvi? antkainiai smarkiai i?augo. Tyrime buvo analizuojami 2022 m. pirmojo ketvir?io ? 2023 m. tre?iojo ketvir?io duomenys.
Pra?jusi? met? viduryje, kai ?aliav? ir energijos kainos prad?jo ma??ti, Estijos vartotojai, analogi?kai kaip ir Lietuvos pirk?jai, tik?josi, kad maisto produktai ims pigti ir ma?menin?s prekybos vietose. Ta?iau taip nenutiko ? nors gamintoj? dalis galutin?je produkt? kainoje suma??jo, i?augo prekybinink? antkainiai. Tai patvirtino tyr?jai.
Analiz?je ap?velgiamas didesnis spektras maistini? ?aliav?, tiekiam? ? rink?, ta?iau ?iame tekste pl?stis n?ra b?tinyb?s, tod?l pateiksiu kelias i?kalbingesnes iliustracijas, kurios, mano ?sitikinimu, labai gerai atskleid?ia vis? pad?t? maisto sektoriuje.
Pavyzd?iui, galutin?je kvietini? milt? kainoje ?ios ?aliavos tiek?j? dalis susitrauk? 2 kartus: jei 2022 m. antr?j? ketvirt? gr?d? tiek?jams atitekdavo 49,8 proc. ma?menin?s kainos, tai 2023 m. antr?j? ketvirt? j? dalis sudar? tik kiek daugiau nei 22 proc. galutin?s kainos. Ta?iau pa?i? milt? kaina estams per ?? laikotarp? nepasikeit?.
Estijos prie?i?ros instituto teigimu, iliustratyvus pavyzdys gali b?ti ir populiari?j? dar?ovi? ? mork? ? kainos. Morkos ?ios Baltijos valstyb?s parduotuv?se pabrango nuo 0,57 Eur u? kilogram? 2023 m. pirm?j? ketvirt? iki 0,93 Eur tre?i?j? ketvirt?. Jie teigia, kad galutin?je mork? kainoje reik?mingai i?augo ne tiek?j?, o b?tent pardav?j? dalis ? nuo 0,13 Eur iki 0,39 Eur u? kilogram?.
Dar vienas pavyzdys ? pieno produkcija. ?i? produkt? tiek?j? dalis galutin?je pieno kainoje per pastaruosius metus suma??jo beveik 16 proc., palyginti su piko laikotarpiu. Ta?iau prekybinink? dalis i?augo 10,3 proc., o gamintoj? dalis ? 4,7 proc., tod?l pienas ir jo gaminiai prakti?kai neatpigo.
?inoma, kaip ir reik?jo tik?tis, po tyrimo paskelbimo ?ios ?alies prekybos tinklai i?kart puol? teisintis ir teikti savo paai?kinimus, kod?l maisto kainos nenukrito. Bet turime sutikti, kad paties fakto tai nekei?ia: ?aliav? ir j? tiek?j? kainos susitrauk?, bet proporcingai ?iam ma??jimui, pakilo prekybinink? ir kartais perdirb?j? dalis, tod?l galutinis vartotojas jokio juntamo teigimo poky?io taip ir nesulauk?.
Kas gal?t? paneigti, kad analogi?ki rei?kiniai vyksta ir pas mus? Galb?t rekordines maisto kainas Lietuvoje, kaip ir Estijoje, labiausiai lemia i?aug? prekybinink? antkainiai? Tokie ?tarimai, manau, kyla ne vienam m?s? ?alies gyventojui, o po ?io est? tyrimo jie tik dar sustipr?s. Labai tikiuosi, kad m?s? prie?i?ros institucijos tikrai neliks nuo?alyje ir pateiks savo platesnes i?vadas. Esu ?sitikin?s, kad prekybos tinkl? grie?tesn? prie?i?ra gali duoti teigiam? poslink? kain? politikoje, nes nesi?mus nieko ir apsimetin?jant, kad problemos n?ra, gali atsitikti taip, kad naujausi statistiniai duomenys rodys dar li?dnesn? vaizd?, o to nor?t?si i?vengti.
462 per?i?r? (-a)