Liepos m?nesio pabaigoje ??vyturio? laikra?tis surait? daug sakan?ios pirmojo puslapio publikacijos pavadinim? ? ?Bus pa?ar? ? bus ir pieno, m?sos?. Kaipgi ta proga neprisiminti kiek anks?iau ? ar ne 1980 metais, – visai Soviet? s?jungai nuleist? gars?j? Leonido Ilji?iaus lozung? ?Ekonomika turi b?ti ekonomi?ka?. Net apmaudu, kad u? tok? pasaulin?s ekonomikos d?snio atradim? jam nedav? Nobelio premijos…
Pana??s pavadinimai ir lozungai gal?jo liudyti tik viena: socializmas vis labiau art?jo prie savo nei?vengiamos pabaigos. O ??vyturio? publikacijoje buvo ra?oma apie Alkos kol?k?, kuriame dedamos visos pastangos ?iem? apr?pinti galvijus pa?arais. Straipsnyje teigiama, kad ?vienam sutartiniam galvijui jau paruo?? po 8 cnt pa?arini? vienet??. Alkos kol?kio pirmininkas Steponas ?ilys d?iaug?si, kad ne i? ?em?s ?kio naudmen? ?ieno jau pagaminta vir? 50 ton?, o planuoja tur?ti net 100 ton?. Tri?sdami Alkos kol?kie?iai ?pad?jo tvirt? pamat? 1985-1986 met? gyvuli? ?iemojimui, plan? ir socialistini? ?sipareigojim? ?vykdymui?. Kiekvienai karvei teks po 2 tonas ?ieno.
Kita tame puslapyje esanti ?inia, akivaizd?iai suderinta su informacija apie Alkos kol?k?, tai Soviet? s?jungos komunist? ir ministr? tarybos nutarimas, kuriame nurodoma pagal 1986 met? rezultatus ?em?s ?kio, agropramoninio sektoriaus gamybos rezultatus pristatyti apdovanojimams SSRS ordinais ir medaliais. Reikia skatinti gamybos pirm?nus, specialistus, ?ki? ir ?moni? vadovus, mokslininkus, ?kurie dideliu ind?liu prisid?jo prie jav? auginimo intensyvi? technologij? parengimo ir ?diegimo?.
Pasteb?ta, kad Alkos kol?kio gyvenimas ir problemos buvo populiari rajono laikra??io tema. Dar viena ?inut? apie tai, kad po ankstesn?s laikra??io publikacijos kol?kio pirmininkas S. ?ilys atsak?, kaip pad?s kol?kie?iams kovoti su bulvi? maru. ?Augal? apsaugos agronomas Vaclovas Vitkus ?pareigotas pad?ti kol?kie?iams sodybiniuose sklypuose nupurk?ti bulvi? pas?lius prie? bulvi? mar?. Chemikal? ?kis turi pakankamai. Mechanizuotai sodintos bulv?s bus nupurk?tos traktoriniu purk?tuvu, o sodintos arkliniu inventoriumi ? nugariniu purk?tuvu. ?iuo klausimus kol?kie?iai turi kreiptis ? ?kio augal? apsaugos agronom??.

??vyturio? korespondentai apra?? ir kombaininink? palydas ? javapj?t? K?lup?nuose. ?i?rint i? ?alies gal?jo pasirodyti, kad tos i?kilmingos kombaininink? palydos buvo pana?ios, lyg su vyrais b?t? atsisveikinama prie? j? ilg? ir pavojing? kelion?. Sveikinimo ?od? tar? ?kio direktorius Vilimantas Pla??inskas, kombaininink? pasveikinti (gal atsisveikinti?) at?jo net mokiniai su g?li? puok?t?mis rankose, o kombainininkai publikuojamoje nuotraukoje i?sirikiav? ? gret? ?alia savo kombain?, lyg prie koki? kovos ma?in?. T? vasar? ?kyje reik?jo nupjauti 1255 hektarus jav?. Tarp geriausi? kombaininink? buvo minimi Pranas Tilvikas, t?vas ir s?nus Paulauskai, abu vardu Jonas. ?kio vadovyb? pasir?pino, kad javapj?t? vykt? be stabd?i? ? ? laukus bus atve?ami piet?s, dirban?ia technika r?pinsis dvi remontinink? brigados, o laukuose dirbti bus saugiau, nes akmenys nurinkti.

Laikra?tyje nebuvo pamir?tas ?aunus vairuotojas Jonas Butkus, dirb?s Kretingos agrocheminiame susivienijime. Darb?tus ir pareigingas vairuotojas buvo paskirtas brigadininku, vadovauja ?e?iems vairuotojams. Jo brigada savivart?mis ma?inomis ve?a durpes ir tr??as. ?Pra?jusiais metais agrocheminis susivienijimas ?kiams i?ve?? 11 t?kstan?i? ton? durpi?. Tai nema?as ir Jono Butkaus vadovaujamos brigados nuopelnas. Pats J. Butkus darbo u?duotis ?vykdo 110-120 procent?, taupiai naudoja degalus ir tepalus, gerai pri?i?ri automa?in?, grie?tai laikosi eismo saugumo taisykli?. J. Butkus yra ir aktyvus visuomenininkas, liaudies draugov?s narys. Brigadininko pavyzd?iu seka ir brigados vyrai?, – ra?oma informacijoje.
Liepos pabaigos ??vyturio? laikra??iuose d?mes? patrauk? ?inut? i? Kretingos sviesto gamyklos, kuri? para?? tos ?mon?s partin?s organizacijos sekretorius V. Raudaitis. Atsakingas buvo ?mogus ir jo informacija n?ra pagrindo netik?ti ar abejoti. O ji liudija, kad sviesto gamykla s?kmingai vykdo planus, vir? plano pagaminta produkcijos u? 194 t?kst. rubli?, o fizine i?rai?ka ? vir? plano 148 tonos sviesto. Ta?iau svarbiausia detal? slepiasi kiek giliau. V. Raudaitis ra??, kad s?kming? sviestin?s darb? l?m? ?didesni superkamo pieno kiekiai i? visuomeninio sektoriaus ir i? gyventoj?. Pieno supirkim? i? gyventoj? gerai organizuoja Baubli? supirkimo punkto ved?ja Danut? Lukauskien?, Jok?bavo ? Zina Berenien?, Plok??i? ? Barbora Mockuvien? ir kiti?. Taigi, net partorgas pripa?ino, koks svarbus buvo asmeninis kol?kie?i? ?kis, kaip jis pad?davo vykdyti ir vir?yti planus ir pienininkams, ir m?sininkams. Publikacijose apie sovietini? laik? ??vytur?? jau anks?iau buvome ra??, kad net socialistin? statistika negal?jo pasl?pti, jog pieno ar m?sos perdirb?jai i? asmeninio ?kio gaudavo apie 40-45 proc. ?aliav?. Tai liudijo, kad stamb?s kol?kiai, j? did?iul?s fermos, j? gyvuliai buvo pras?iau pri?i?rimi, maitinami, j? produktyvumas buvo menkesnis, nei ma?uose asmeniniuose ?keliuose.
Kolektyvi?kumas, socialistin? kolektyvizacija gal?jo pagimdyti tik skurdo ekonomik?. Ir ?vairius ?socialistinio lenktyniavimo absurdus?. Vienas j? ? tai ?lenktyniavimas? kariniame laivyne. Liepos pabaigoje laikra?tis ?d?jo ?inut?, kad Baltijos laivyne, pasitinkant b?sim? SSKP suva?iavim?, s?kmingai lenktyniauja raketinio kreiserio ?R?stusis? ?gula. I?kalbinga detal?: ?Kreiseryje kruop??iai studijuojamas j?reivi? ? did?iojo T?vyn?s karo veteran? palikimas?.
?iek tiek apie tuometin?s technikos naujoves. Apie naujus lengvuosius automobilius neu?simenama, ta?iau ?em?s ?kio padarg? srityje vis atsirasdavo kas nors nauja. Liepos pabaigoje laikra?tyje skelbiamos ELTA ?inut?s, kad Mogiliove (Baltarusija) prad?tas gaminti patobulintas prikabinamas organini? tr??? kratytuvas PRT-10-1. Jis lengvesnis u? savo pirmtak?, bet krovinio ima net tona daugiau, o per valand? gali i?kratyti 25 tonas tr???.
Kita ?inut? i? Baltarusijos ? apie sukurt? pl?g? durpynui, kur? traukia du traktoriai. Arimo gylis ? iki pusantro metro. Suarus ir nusausinus durpyn?, nauji derlingi plotai gali b?ti naudojama ?em?s ?kiui.
Socialistinio skurdo nykum? rajone puikiai iliustravo publikacija ??okiai tu??iose sal?se?, pasirod?iusi liepos pabaigoje. Straipsnio autor? prad?ioje prisimin?, kaip vyresnio am?iaus ?mon?s kalb?davo apie darb? ir pramogas: sunkiai dirbo, bet kai vykdavo gegu?in?s, keli kaimai ? vien? viet? sueidavo, muzika, dainos, ?okiai iki pary?i? skamb?davo O kas dabar, 1985 metais?
Dalyvaudama savoti?kame reide, kartu su draugovininkais ir komjaunuoliais operatyvininkais, autor? apva?iavo Darb?n? zonos kult?ros namus. Vaizdas visur pana?us. Lauk?em?je, nors ?oki? vakaras buvo paskelbtas, kult?ros namuose tebuvo viena direktor?. Pirmieji jaunuoliai pasirod? tik po vakaro de?imtos, bet visi buvo pa?m? ?ant dr?sos?. Pamat? pa?alinius ? visi pradingo. Gr??lauk?je ? tas pats. Akivaizd?iai neblaiv?s jaunuoliai, o kai kada, liudininkai yra sak?, kiti b?na tiek ?prisisiurb??, kad vietoje ?oki? u?miega ant suol?. Nei Gr??lauk?je, nei Kumpikuose neb?na budin?i? draugovinink?, vienas(a) direktorius(?) tvarkos su?i?r?ti negali. Tik vien? teigiam? pavyzd? tada rado straipsnio autor? ? tai Kurmai?iuose. Ten ir gyvas estradinis ansamblis groja, ir muzika gera, patraukli, tod?l jaunimo ir netr?ksta. Net i? Kretingos iki Kurmai?i? traukia p?s?iomis.
Pareng? Andrius JU?KEVI?IUS

50% Likes
50% Dislikes
Accessibility