Lietuvoje vasario 2 d. vadinama Perk?ny?ia arba pirmoji Perk?no diena, kurios simboliu tapo ?vak?s ?viesa.
?is ?odis GRABNY?IA lietuvi? kalboje atsirado nuo rusinimo laik?, buvo perimtas i? slav?. ?vent? vadinosi Gromnica (rus. grom ? liet. Perk?nija) arba Perk?no diena. Laikui b?gant senojo lietuvi? tik?jimo reliktas virto krik??ioni? minima Kristaus paaukojimo (k?dikio aukojimas Dievui) ir Jo motinos Marijos ?vesdinimo (palaiminimas ba?ny?ioje) ?vente.
Krik??ioni?koje tik?jimo ?viesoje tai 40-toji diena po Kristaus gimimo. Ba?ny?ioje dar ir Pa?v?stojo gyvenimo diena. V?liau tiesiog buvo siejama su ?vake, kuri? d?l garso m nuslydimo ? b ir asociatyviai siejamo ?od?io su mirusiais vadinta Grabny?ia.
Lietuvi? tautinio jud?jimo gaivintojas, piet? ?emai?i? tarme kalb?j?s Povilas Vi?inskis ra??, jog ?emai?iai vasario pirm?j? dien? vadino Sukós diena, nes buvo paprotys Perk?ny?ios dienai susisukti po plonyt? va?ko ?vak? (perk?nin?). Tai b?davo storo lininio si?lo su va?ku ?vak?, vyniojama ant medin?s lentel?s. ?i ?vak? dar vadinama vyniotine ?vake. Perk?ny?ios (dar vadinama graudulin?) ?vak? buvo deginama prie mir?tan?iojo ar per ?ermenis, u?degama apsaugai nuo perk?nijos ir kit? pavoj?. Tod?l s?sajos su grabu (rus. grob) rei?kian?iu karst? gal?jo kilti nat?raliai.
Krik??ionys pa?ventinta va?kine ?vake vaikus leid?ia prie pirmosios komunijos; ji deginama prie mir?tan?iojo, kad v?lei nu?viest? keli? ? dang?, taipogi ?vie?ia ir per visus mirusiojo pamin?jimus bei metines; Perk?ny?in?s ?vak?s gabal?l? d?davo ? avilius ir statom? nam? sienas, jomis apr?ko verbas ir saugosi nuo perk?nijos ir pikt? dvasi?. Tokie apsaugos elementai i?duoda senojo tik?jimo aprai?kas ? Am?inosios ugnies gali?. Seniau ?venta ugnis rus?jusi aukuruose niekur nedingo. Tiesiog ne?manoma pakeisti Ugnies reik?m?s ?mogaus gyvenimui. Nekeista, kad ne buitin? ugnis buvo siejama su Dievu ir Dangumi, kur karaliauja Perk?nas su savo ?aibais, galin?iais ne tik nutrenkti ir nubausti, bet ir prikelti Gyvast? ?em?je.
Kod?l b?tent vasario 2 diena
Gamtos nat?raliame cikle ?i data artimiausia po sausio 25 dienos, vadinamos pusiau?iemiu. ?vykus persilau?imo gamtoje virsmui ir dienai prad?jus ilg?ti, Saul?s kelias nuo vasario 1 dienos pradeda nauj? cikl?. Susid?rusios ?ilto ir ?alto oro mas?s jau gali sukelti atmesferinius rei?kinius perk?nij?.
Seniau tikintieji vasario 2-?j? eidavo ? ba?ny?ias ne tik ?sigyti ?ventint? ?vaki?, bet ir pa?ventinti savo pa?i? pasigamint?. ?ios ?vak?s pradeda savo magi?k? kelia jau nuo vasario 5 dienos, kuri laikoma duonos arba Ugnies dievait?s Gabijos diena. ?eimininkai su Perk?ny?ios u?degta ?vake savo namuose i?kilmingai apne?davo stal? tris kartus. Kai kur taip darydavo aplink krosn? ar ?idin?, tuo liudydami, kad pa?ventinta ?vak? ?ventina ir buitin? ugnies aukur?-krosn?, ir stal?, kuris yra ?eimos susib?rimo, bendravimo ir ?eimos vientisumo darnoje vieta. Ap?j? ratu ?eimininkas visiems nami?kiams kry?mai padegindavo plaukus ties kakta, pakau?iu ir paausiuose ? apsaugai nuo ?aibo ir nuo daugelio nelaimi?. ?eiminink? pirm?j? duonos kepal? taip pat pa?ym?davo kry?eliu ? ugnies ?enklu.
Tikint, kad graudulin? ?vak? atgina perk?nijos gr?sm?, vos u?slinkus audros debesims, j? u?degdavo ir statydavo ant palang?s arba pradedant statybas, gabaliukas graudulin?s ?vak?s b?davo paslepiamas pirmojo vainiko sankirtoje. Suvalkijoje grauduline ?vake ?mon?s net aitvar?, visoki? naud? kl?tin ne?ant?, mok?jo prisivilioti. Tik?ta, kad aitvaras nutupia ant puodyn?s, po kuria dega ?vak? ? belieka tik linin? skepet? u?mesti.
Kokia yra ?ventint? ?vaki? paslaptis?
Gamtoje vykstantis l??is ? u?simezganti Gyvyb?s prad?ia prie?astiniame lygmenyje budina s?mon? naujam gyvenimo ciklui. Vasario m?nuo anks?iau vadintas Ragu?io m?nesiu net savo semantine prasme turi kelias s?sajas.
1. Dabartinis m?nesio pavadinimas asociatyviai artimas ?iltam laikotarpiui. Vasaris ? paVasaris-Vasara rodo ?ilto periodo at?jim?. K?r?jo, kaip ?viesos ir ?ilumos ne??jo aprai?ka ?mogui, pasirei?kia kaip dvasin? ?viesos prigimtis, kuri gamtoje matoma ir jau?iama jau ?iemos pabaigoje (vasario 24 d. vadinama 40 pauk??i? diena), tai neatsitiktin? s?saja su 40-t?j? diena po Kristaus gimimo. Pavasario at?jimas teatrali?kai bendruomen?je ?sis?moninamas u?gav?ni? metu ir Mor?s sudeginimu, ve?iojant j? ant besisukan?i? ve?imo rato. Tokia Mor?s pad?tis rodo, kas trukdo ?sisukti gyvenimo ratui ir ?ilumos pasklidimui, ir tik pirmoji perk?nija ?atrakina? ?em? per Jurgines ir paleid?ia ?alum?. O vasar? kulminuojanti Ras? ?vent? parodo Saul?gr??os auk??iausi? ta?k? gamtoje, kuris ?moni? bendruomen?je, per Rasas sudaro simbolin? ry?? keliant ant karties stebul?s rat? ir u?degant ugn? vir?uje.
Visus ?iuos momentus sieja nemarioji ir visad atsinaujinanti Ugnis, kuri i?rei?kia savo gali? Perk?ny?ios ?vak?s liepsnel?je.
2. Ragu?io pavadinimas primena ne tik Dievyb? Ragut?, bet kintan?i? dat? turin?i? ?vent? ?Kumeliuko krik?tynas?. Lietuvi? m?sl? ?Seredoj, subatoj gim? dievo kumeliukas auksin?m kamanom, sidabrin?m patkavom? ?menamas jaunu kumeliuku (apie Salak?). Tariam?sias kumeliuko krik?tynas jaunimas ?v?sdavo vasario, seniau vadinto rago m?nesiu. ?iuo atveju plono pjautuvo pavidalo pasirodantis m?nulis yra ta dangi?ka ugnis, nuo kurios ir ?emdirbiai ?ym?jo naujo ?kini? darb? sezono prad?i?.
3. Yra manan?i?, kad ? sen?j? M?nulio kalendoriaus palikim? ? m?nesi? pavadinimus ? ?terptas Saul?s kalendoriaus vasaros sezono vyri?kosios lyties vasario vardas. L. Ivinskio metskaitliai ?? m?nes? vadina vaseriu (-io). Gal?jo b?ti, kad m?nesio pavadinimas buvo pasiskolintas i? lietuvinink? ir kildinimas i? voki?ko ?od?io Wasser ? vanduo. Tas ?odis v?liau gal?jo b?ti sulietuvintas ir tapti vasario m?nesiu. ?is m?nuo patenka ir ? Zodiako ?enklo Vandenio (01.21? 02.19) interval?, kuris voki?kai vadinamas Gewässer.
Tokiu atveju visi ?iemos m?nesiai priskiriami vandeniui, jo b?viui ?altuoju sezonu gamtoje apib?dinti. Gruodis ? su?alusi ?em? gabalais (gruodas). Sausis ? visur sausa, kai viskas u???la, net tekantis vanduo ? up?s. Vaseris ? v?l i? ledo tirpstantis vanduo.
Senov?je Perk?nui skirta diena buvo ketvirtadienis. Palabio slavai dar neseniai ketvirtadien? vadino perimtu i? balt? archai?ku vardu ?perundien?, ?parundien? ? Peruno (Perk?no) diena. Vilniuje ?v. apa?tal? Petro ir Povilo ba?ny?ios vietoje kadaise buvusi sal?, kurioje ?yniai ketvirtadieniais degindavo ?vakes Perk?no ir kit? diev? garbei.krik??ionyb?s laikais ?i? dien? steng?si pakeisti krik??ioni?kais simboliais ir vietoje m?sos dienos, a?tri? patiekal? ?ved? ??uvies? dien?, kuri? dar daugelis gim? sovietme?iu atsimena kaip dien? be m?sos ? ?uv? patiekal? dien?.
Visoje Lietuvoje liepos 20 d. buvo ?ven?iama Perk?no ?vent?, kuri krik??ionyb?s laikais sutapatinta su ?v. Elijo ?vente. Dar ilgai ?mon?s pagoni?ku papro?iu t? dien? aukojo Perk?nui jau?ius ir kitus gyvulius.
Griaustinis laikytas dievo Perk?no kalba, kuria jis prane?dav?s vaidiloms savo vali?. Paprastai vaidilos maldaudavo Perk?n?, kad b?t? geras oras ? kar? jojant, pievas ?ienaujant, rugius pjaunant ar dirbant kitus darbus. Aukodavo jam javus, gyvulius, drabu?ius. ?mon?s, gird?dami Perk?no bals?, pra?ydavo: ?Dieve Perk?ne, apsaugok mus?. Jei Perk?nas kriviui k? nors gero prane?davo, buvo keliamos vai??s, aukojamos aukos ? ?irgai, galvijai ir kalbamos maldos. Kad Perk?nas netrenkt? ? trobas, jas apkai?ydavo ?vent? med?i? ? egl?s ir ?ilvi?io ? ?akomis. Jomis smilkydavo debesis. Be to, u??jus audrai, ?mon?s skambindavo varpeliu, degindavo va?ko ?vakes ir pan. Tai irgi tur?jo apsaugoti nuo blog? dvasi?. Jei ?mog? Perk?nas nutrenkdavo, tik?ta, kad jis paimtas ? diev? draugyst?. Tod?l kriviai labiausiai geisdavo mirti perk?nijos liepsnose.
Bi?i? va?ko svarba
Vienintelis Dangaus dievaitis Perk?nas savo prigimtimi yra tas, kuris pradeda Gyvast?. Vasario pirmosios dienos tarsi yra pa?ym?tos (pakrik?tytos) prie?astiniame ir Gamtiniame lygmenyje ugnies gimimu. ?i? dien? vykstantys fizikinio pasaulio aspektai neprie?tarauja mitinei senojo tik?jimo s?monei, tik?jusiai ? s?ry?? tarp Gamtos gali? ir savo dvasin?s prigimties. Mok?jo tuos ry?ius sudaryti pasigaminant apsaugos priemones, amuletus, maginius daiktus. Vienas i? toki? daikt? yra specialios va?kin?s ?vak?s. I? va?ko burdavo, tokius burtininkus vadino va?konimis. Pretorijus ra??: ? Waszkonis yra ?enkl? ai?kintojas liejant va?k??.?itie va?konys savo prana?ystes pritaikydavo ir kitiems dalykams, tarkim, jeigu kas nors nor?jo su?inoti, ar jam seksis ?inkuoti al?, tai va?konis liedavo va?k? i?prana?audami jam artimoje ateityje s?km? arba nes?km?. Taip pat jeigu kam nors pavogta, jie, liedami va?k?, geb?jo su?inoti, kas taip padar? ir kaip tai galima atgauti. Va?ko liejimas taip pat buvo naudojamas buriant, pavojing? lig? atvejais ? ar ?mogus atsigaus, ar mirs. Taip pat apsigyvenant namuose, taip pat karuose ir t.t.?
Narbutas taip pat ra?? apie va?ko panaudojim? Vilniaus Arkikatedros vietoje buvusioje ?ventykloje su 12 laipteli?, skirt? zodiako ?enklams, ant kuri? buvo aukojamos va?kin?s zodiako ?enklo fig?r?l?s, priklausomai ? kok? ?enkl? ?eidavusi Saul?.
Toks va?ko svarbumas neatsitiktinis. ?Bi?i? va?kas buvo ?inomas gilioje senov?je. Senov?s Egipte va?k? su medumi naudojo mirusiems balzamuoti, va?kini? ?vaki? gamybai. Viduram?i? Lietuva, kurioje tuo metu dar vyravo drevin? bitininkyst?, jau mok?jo surinkti ir pagaminti didelius va?ko kiekius, kurio u?tekdavo vietinei rinkai ir eksportui.?[ Tai liudija prie senosios Rotu??s Kaune aptiktos va?ko lydymo krosnel?s. Pats va?kas ? tai pirmas pasaulyje polimerinis produktas, pagamintas bi?i?. Va?k? gamina bi?i? darbininki? va?ko liaukos, i?sid?s?iusios apatin?je pilvelio dalyje (papilv?je). Tai ?inant, nesunku atsp?ti lietuvi? liaudies m?sl?: ?Lino gelmuo, bit?s liemuo, vir?uje m?nes?lis teka? (?vak?) ?domu tai, kad ?vak?s liepsna prilyginama M?nuliui, o ne Saulei.
?vaki? liejimo procesas
XIX a. dauguma valstie?i? ?vakes darydavosi patys. Tam buvo naudojamas medinis lankelis, prikalin?tas vinu?i?. Lankel?, trijose vietose priri??, pakabindavo po balkiu, o u? vinu?i? sukabindavo i? lininio si?lo susuktus knatus. Ties lankeliu ant ?em?s pad?davo geld? su ?altu vandeniu arba puod? su va?ku. Kol kar?tas va?kas, i? metalinio puodelio pilamas ant kiekvieno knato atskirai, si?lais nuteka apie 40?50 cm, beveik visada suau?ta, ir ?emyn tenukrinta tik vienas kitas la?as. Taip liejamos ?vak?s b?na ? apa?i? storesn?s. Kai kurios i? j? belie¬jant i?siklaipo, susirie?ia, tod?l naujai nulietas ?vakes, kol dar va?kas kiek ?iltas, pasid?j? ant stalo pako?ioja, palygina.
Grabvy?i? ?vak? – tarsi ?viesos k?dikis, kuris ?gauna va?kin? k?n?, sud?t? i? specialaus pynimo dagties ir devyni?, specialiu b?d? paruo?iam? sluoksni?. Gale ji ?velkama ? ?arv?, tod?l paruo?ta ?arvojimui. Viso liejimo metu va?konys turi i?b?ti Dievo malon?je, Perk?no galioje ir asmenin?je valioje. Tokias ?vakes pana?iai lieja sta?iatiki? vienuoliai, kurie taip pat i?saugoj? sen?sias paslaptis lieja t? pa?i? Vasario 2 dien?. Matyt d?l to ir paplito rusi?kas pavadinimas Gromnica (Grom-rus. Perk?nas), lietuvi?kai i? gromny?ia pavirtusi ? grabny?i?. O mes tariame lietuvi?kai ? Perk?ny?ia.
I?liejus ?vakes, jos pradeda savo dvasiniai paskir?iai skirt? kelion? laiku. ?iomis ?vak?mis pagal senovinius papro?ius prad?ioje pa?ventinami ?eimos nariai. Atnaujinamas ?ventas nam? kampelis ir pirm?j? ketvirtadien? u?degama pirmoji ugnel? skirta Perk?nui. V?liau, per lygiadien? ?vak?s ?ventinamos prie Aukuro nauj? Met? Ugnimi. ?vaki? niekas ne?ventina vandeniu. Pati ?vak?s prigimtis ir med?iaga yra prie?inga vandeniui. Tod?l u?degus nuo ?ventos aukuro ugnies ?vak?s toliau keliauja met? ciklu saugodamos nuo 27 blogybi?. Blogyb?s yra ?vairios, nuo j? specialiomis maldomis ir b?dais ?u?kalb?tomis? Perk?no ?vak?mis galima saugotis nuo pikto tiek gyviesiems, tiek mirties valand? Velionims. D?iugu, kad Lietuvoje jau daug?ja mokini?, norin?i? t?sti ?? nelengv? pasiaukojant? darb?, u? kuri negalima imti jokio atlygio, tik va?ko auk?.
Parengta pagal vydija.lt ir baltai.lt
397 per?i?r? (-a)