Tarptautin?s v??io kontrol?s organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4-oji diena paskelbta Pasauline kovos su v??iu diena. ?i diena skirta atkreipti d?mes? ? v??io profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, l?tini? neinfekcini? susirgim? prevencijos, sveikatai palankaus fizinio aktyvumo ir mitybos ?tak? siekiant laiku pasteb?ti bei u?kirsti keli? ?mogaus gyvybei pavoj? keliantiems onkologiniams susirgimams.
Pagrindiniai v??io faktai
V??ys yra antra pagal da?num? mirties prie?astis visame pasaulyje. Kasmet nuo v??io mir?ta 10 milijon? ?moni?. Daugiau nei 40 % su v??iu susijusi? mir?i? b?t? galima i?vengti, nes jos yra susijusios su kei?iamais rizikos veiksniais, tokiais kaip r?kymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba ir fizinis pasyvumas. Beveik tre?dalio vis? mir?i?, susijusi? su v??iu, b?t? galima i?vengti atliekant ?prastines patikras, anksti diagnozuojant ir gydant. 70 % mir?i? nuo v??io ?vyksta ma?as ir vidutines pajamas gaunan?iose ?alyse. Kiekvienais metais b?t? galima i?gelb?ti milijonus gyvybi? , ?gyvendinant i?teklius tinkamas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas. Apskai?iuota, kad bendros metin?s ekonomin?s v??io i?laidos sudaro 1,16 trilijono JAV doleri?.
Kas yra v??ys?
V??ys yra liga, kuri atsiranda, kai normali? organizmo l?steli? grup?s poky?iai sukelia nekontroliuojam?, nenormal? augim?, sudarant guzel?, vadinam? naviku; tai pasakytina apie visas v??io formas, i?skyrus leukemij? (kraujo v???). Negydomi navikai gali i?augti ir i?plisti ? aplinkinius sveikus audinius arba ? kitas k?no dalis per kraujotak? ir limfines sistemas bei paveikti vir?kinimo, nerv? ir kraujotakos sistemas arba i?siskirti hormonus, kurie gali tur?ti ?takos k?no funkcijai.
V??inius navikus galima suskirstyti ? tris grupes
Gerybiniai navikai n?ra v??iniai ir retai kelia gr?sm? gyvybei. Jie link? augti gana l?tai, neplisti ? kitas k?no dalis ir paprastai yra sudaryti i? l?steli?, gana pana?i? ? normalias ar sveikas l?steles. Jie sukels problem? tik tada, jei augs labai dideli, taps nepatog?s arba spaust? kitus organus, pavyzd?iui, smegen? augl? kaukol?s viduje.
Piktybiniai navikai auga grei?iau nei gerybiniai ir gali plisti bei sunaikinti kaimyninius audinius. Piktybini? navik? l?stel?s gali atsiskirti nuo pagrindinio (pirminio) naviko ir i?plisti ? kitas k?no dalis per proces?, vadinam? metastaz?mis. Patek? ? sveikus audinius naujoje vietoje, jie toliau dalijasi ir auga. ?ios antrin?s vietos yra ?inomos kaip metastaz?s, o b?kl? vadinama metastazavusiu v??iu.
Ikiv??in? – apib?dina b?kl?, susijusi? su pakitusiomis l?stel?mis, kurios gali i?sivystyti ? v???.
V??io prie?astys ir rizikos veiksniai
V??? gali sukelti daugyb? skirting? veiksni? ir, kaip ir daugelio kit? lig? atveju, dauguma v??io atvej? atsiranda d?l daugelio skirting? prie?astini? veiksni?. Svarbu atsiminti, kad nors kai kuri? veiksni? pakeisti negalima, ma?daug tre?dalio v??io atvej? galima i?vengti suma?inus elgesio ir mitybos rizik?.
Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai ?
Alkoholis ? teigiama, kad vis? r??i? alkoholiniai g?rimai yra daugelio v??io form? prie?astis. Alkoholis gali padidinti rizik? susirgti ?e?i? r??i? v??iu, ?skaitant ?arnyno (kolorektalin?), kr?ties, burnos, rykl?s ir gerkl? (burnos ir gerkl?s), stempl?s, kepen? ir skrand?io v??? . ?rodymai rodo, kad apskritai daugiausia alkoholio i?geriantys ?mon?s turi didesn? rizik? susirgti daugeliu v??io form? ir kad net saikingas alkoholio vartojimas padidina v??io rizik?.
Antsvoris arba nutukimas ? perteklinis svoris siejamas su padid?jusia rizika susirgti 12 skirting? v??io form?, ?skaitant dubens ir kasos v???. Apskritai didesnis svorio padid?jimas, ypa? suaugusiems, yra susij?s su didesne v??io rizika.
Dieta ir mityba ? ekspertai teigia, kad dietos ir mityba, ypa? dietos, kuriose yra daug raudonos m?sos, perdirbtos m?sos, s?dyt? maisto produkt? ir ma?ai vaisi? bei dar?ovi?, turi ?takos v??io, ypa? gaubtin?s ir tiesiosios ?arnos, nosiarykl?s ir skrand?io, rizikai.
Fizinis aktyvumas ? reguliarus fizinis aktyvumas ne tik padeda suma?inti k?no riebal? pertekli? ir su tuo susijusi? v??io rizik?, bet ir fizinis aktyvumas gali pad?ti suma?inti storosios ?arnos, kr?ties ir endometriumo ( gimdos gleivin?s) v??io rizik?.
Tabakas ? tabako d?muose yra ma?iausiai 80 skirting? v??? sukelian?i? med?iag? (kancerogenini? med?iag?). ?kv?pus d?m?, chemin?s med?iagos patenka ? plau?ius, patenka ? krauj? ir perne?amos po vis? k?n? . ?tai kod?l r?kymas ar kramtomas tabakas ne tik sukelia plau?i? ir burnos v???, bet ir yra susij?s su daugeliu kit? v??io form?. ?iuo metu apie 22 % mir?i? nuo v??io sukelia tabako vartojimas.
Jonizuojanti spinduliuot? ? ?mogaus sukurti spinduliuot?s ?altiniai gali sukelti v??? ir kelti pavoj? darbuotojams. Tai yra radonas, rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir kitos didel?s energijos spinduliuot?s formos . Ilgas ir neapsaugotas saul?s ultravioletini? spinduli?, saul?s lemp? ir soliarium? buvimas taip pat gali sukelti melanom? ir odos piktybinius navikus. Did?iausia rizika yra ?viesios odos ?mon?ms, turintiems daug apgam? arba kuri? ?eimoje yra buv? melanomos odos v??io atvej?. Ta?iau vis? odos atspalvi? ?mon?s gali susirgti odos v??iu, ?skaitant asmenis su tamsesne oda .
Pavojai darbo vietoje ? kai kurie ?mon?s d?l savo atliekamo darbo rizikuoja b?ti paveikti v??? sukelian?ios med?iagos. Pavyzd?iui, buvo nustatyta, kad chemini? da?? pramon?s darbuotojai da?niau nei ?prastai serga ?lapimo p?sl?s v??iu. Asbestas yra gerai ?inoma v??io prie?astis darbo vietoje ? ypa? v??ys, vadinamas mezoteliom?, kuris da?niausiai pa?eid?ia plau?i? dang?.
Infekcija ? infekciniai suk?l?jai kasmet sukelia apie 2,2 mln. mir?i? nuo v??io . Tai nerei?kia, kad gali b?ti sugauti kaip infekcija; veikiau virusas gali sukelti poky?ius l?stel?se, d?l kuri? jos gali tapti v??in?mis. Ma?daug 70 % gimdos kaklelio v??io atvej? sukelia ?mogaus papilomos viruso (?PV) infekcijos, o kepen? v??? ir ne Hod?kino limfom? gali sukelti hepatito B ir C virusai , o limfomos yra susijusios su Epstein-Barr virusu . Bakterin?s infekcijos anks?iau nebuvo laikomos v??? sukelian?iomis med?iagomis, ta?iau naujesni tyrimai parod?, kad ?mon?ms, u?sikr?tusiems Helicobacter pylori infekcija, i?sivysto skrand?io gleivin?s u?degimas, d?l kurio padid?ja skrand?io v??io rizika.
Rizikos veiksniai taip pat yra ?ie:
Am?ius ? su am?iumi daug?ja v??io r??i?. Kuo ilgiau ?mon?s gyvena, tuo daugiau ken?ia nuo kancerogen? ir tuo daugiau laiko lieka genetiniams poky?iams ar mutacijoms j? l?stel?se.
V??? sukelian?ios med?iagos (kancerogenai) ? tai med?iagos, kurios kei?ia l?stel?s elgsen? ir padidina v??io i?sivystymo tikimyb?. Genai yra u?koduoti l?stel?s viduje esantys prane?imai, nurodantys jai, kaip elgtis ( kokius baltymus gaminti), mutacijos ar geno poky?iai, pvz., pa?eidimas ar praradimas, gali pakeisti tos l?stel?s elges?, tod?l padid?ja tikimyb? susirgti v??iu .
Genetika ? deja, kai kurie ?mon?s gimsta tur?dami geneti?kai paveld?t? didel? rizik? susirgti specifiniu v??iu (?genetinis polinkis?). Tai nerei?kia, kad v??ys yra garantuotas, ta?iau genetinis polinkis padidina ligos tikimyb?. Pavyzd?iui, moterys, turin?ios BRCA 1 ir BRCA 2 kr?ties v??io genus, turi didesn? polink? susirgti ?ia v??io forma nei moterys, turin?ios normali? kr?ties v??io rizik?. Ta?iau ?inoma, kad ma?iau nei 5% vis? kr?ties v??io atvej? atsiranda d?l gen?. Taigi, nors moterys, turin?ios vien? i? ?i? gen?, individualiai turi didesn? tikimyb? susirgti kr?ties v??iu, daugum? atvej? sukelia ne didel?s rizikos paveldimas gen? pokytis. Tai pasakytina apie kitas ?prastas v??io formas,kai kurie ?mon?s turi genetin? polink?, pavyzd?iui, storosios ?arnos (storosios ?arnos) v???.
Imunin? sistema ? ?mon?s, kuri? imunin? sistema susilpn?jusi, labiau rizikuoja susirgti kai kuriomis v??io r??imis. Tai apima ?mones, kuriems buvo persodinti organai ir kurie vartoja vaistus, slopinan?ius imunin? sistem?, kad sustabdyt? organ? atmetim?, taip pat ?mones, sergan?ius ?IV, AIDS ar kitomis ligomis, kurios ma?ina imunitet? ligoms.
V??io po?ymiai ir simptomai
Esant daugybei skirting? v??io tip?, simptomai yra ?vair?s ir priklauso nuo ligos vietos. Ta?iau yra keletas pagrindini? po?ymi? ir simptom?, ? kuriuos reikia atkreipti d?mes?, ?skaitant:
? Ne?prasti gabal?liai ar patinimas ? v??iniai gabal?liai da?nai b?na neskausmingi ir gali padid?ti v??iui progresuojant.
? Kosulys, dusulys arba rijimo pasunk?jimas ? atkreipkite d?mes? ? nuolatinius kosulio epizodus, dusul? ar rijimo pasunk?jim?.
? Tu?tinimosi ?pro?i? poky?iai , pvz., viduri? u?kiet?jimas ir viduriavimas ir (arba) kraujas i?matose.
? Netik?tas kraujavimas ? apima kraujavim? i? mak?ties, i?ang?s arba kraujo rasta i?matose, ?lapime arba kosint.
? Nepaai?kinamas svorio kritimas ? didelis nepaai?kinamas ir nety?inis svorio kritimas per trump? laik? (por? m?nesi?).
? Nuovargis ? tai pasirei?kia kaip didelis nuovargis ir didelis energijos tr?kumas. Jei nuovargis atsiranda d?l v??io, asmenys paprastai turi ir kit? simptom?.
? Skausmas ? apima nepaai?kint? ar besit?siant? skausm? arba skausm?, kuris ateina ir praeina.
? Naujas apgamas arba apgamo pakitimai ? ie?kokite dyd?io, formos ar spalvos pakitim? ir ar jis pasidar? pluta, kraujuoja ar i?silieja.
? ?lapinimosi komplikacijos ? tai poreikis skubiai, da?niau ?lapintis arba negal?jimas eiti, kai to reikia, arba skausmas ?lapinantis.
? Ne?prasti kr?t? poky?iai ? ie?kokite dyd?io, formos ar poj??io poky?i?, odos pakitim? ir skausmo.
? Apetito praradimas ? ilgesn? laik? jau?iamas ma?esnis alkis nei ?prastai.
? Neu?gyjanti opa – ?skaitant d?m?, skausming? ?aizd? ar burnos op?.
? R?muo ar nevir?kinimas ? nuolatinis arba skausmingas r?muo ar vir?kinimo sutrikimai.
? Gausus prakaitavimas nakt? ? atkreipkite d?mes? ? labai stipr?, ?lapiuojant? naktin? prakaitavim?.
V??io prevencija
Daugiau nei tre?dalio vis? v??io atvej? galima i?vengti suma?inus rizikos veiksni?, toki? kaip tabakas, nutukimas, fizinis neveiklumas, infekcijos, alkoholis, aplinkos tar?a, profesiniai kancerogenai ir radiacija, poveik?.
Tam tikr? v??io form? prevencija taip pat gali b?ti veiksminga skiepijant nuo hepatito B viruso (HBV) ir ?mogaus papilomos viruso (?PV), o tai padeda apsaugoti atitinkamai nuo kepen? v??io ir gimdos kaklelio v??io.
Kit? kancerogen?, pvz., aplinkos tar?os, profesini? kancerogen? ir radiacijos, poveikio suma?inimas gal?t? pad?ti i?vengti tolesni? v??io atvej?.
Lietuvoje vykdomos penkios lig? prevencijos programos, i? kuri? net keturios (gimdos kaklelio, kr?ties, prostatos ir storosios ?arnos) programos skirtos ankstyvai v??io diagnostikai. ?ios prevencin?s programos yra finansuojamos i? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tod?l pacientams, atitinkantiems program? kriterijus, jos atliekamos nemokamai.
Pareng? sveikatos specialist? Virginija Mockut?
386 per?i?r? (-a)