Besaikis antibiotik? vartojimas lemia aib? problem?. Medikai skambina pavojaus varpais: neracionalus ?i? vaist? vartojimas skatina jiems atspari? bakterij? vystym?si. Kyla gr?sm?, kad ilgainiui antibiotikai taps bever?iais, nes tiesiog nebeveiks bakterij?. D?l to bakterin?s infekcijos tapt? taip pat mirtinos, kaip ir prie? ?imtmet?. Siekiant to i?vengti, pastaraisiais metais Europos gyvulininkyst?s pramon? nuo masinio antibiotik? vartojimo eina prie efektyvaus.
Antibiotik? vartojimas ?em?s ?kyje ilg? laik? buvo b?tina blogyb?, u?tikrinanti gyvulininkyst?s produktyvum?. Tobul?jant gyv?n? auginimo technologijoms, teikiant daugiau d?mesio j? gerovei ir pa?ar? kokybei, pad?tis kei?iasi. Tiesa, skirtingu grei?iu. Lietuvoje antibiotik? suvartojimas ?em?s ?kyje jau yra ?emesnis u? Europos vidurk? ir net keturis kartus ma?esnis nei Lenkijoje.
Pavojus sveikatai
?Antibiotikams atsparios bakterijos gali sukelti sunkiai i?gydomas infekcijas ne tik gyv?nams, bet ir ?mon?ms. ? ?mogaus organizm? tokios atsparum? ?gijusios bakterijos gali patekti tiesiogiai i? gyv?no, gyv?nus pri?i?rint ar ruo?iant maist? i? j? m?sos. Net tuo atveju, kai gyv?nus susargdinan?ios bakterijos ?mon?ms lig? nesukelia, jos yra pavojingos. Tokios bakterijos gali perduoti atsparumo genus ?mogaus bakterijoms, kurios nusilpus imunitetui taip pat gali sukelti sunkiai i?gydomas infekcijas?, ? ai?kina Lietuvos sveikatos moksl? universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto profesorius dr. Modestas Ru?auskas.
Mokslininko teigimu, ma?esnis Lietuvos gyvulininkyst?s pramon?s nuperkam? antibiotik? kiekis parodo r?pest? ir gyv?n?, ir ?moni? sveikata.
??inant, kad ?kis antibiotik? naudoja ma?iau, tampa ai?ku, kad tame ?kyje gerai veikia ?diegtos biologin?s saugos priemon?s. Ma?as antibiotik? suvartojimas rodo, kad gyv?nai yra sveiki. Tai yra naudinga tiek pa?iam gyv?nui jo gerov?s at?vilgiu, tiek gamintojui, tiek ir vartotojui, kuris gali b?ti u?tikrintas, kad su maistu gaus ma?iau chemini? med?iag?, da?nai galin?i? neigiamai paveikti sveikat??, ? teigia profesorius.
Lietuvoje ? ma?iau u? ES vidurk?
Vykdant Europos veterinarini? antimikrobini? preparat? vartojimo steb?sen? parengta ataskaita, ap?velgianti 2022-aisiais Europos valstyb?se gyvulininkyst?s reikm?ms ?sigyt? antibiotik? kiekius. Antibiotikai skai?iuojami pagal gyvulininkyst?s ?ki? ?sigytus antimikrobinius preparatus vienam kilogramui biomas?s u?auginti. Lietuvos ?kininkai pasiek? 48,2 mg rodikl?. Vis? ataskaitoje ap?velgt? ?ali? vidurkis ? 73,9 mg.
Ta?iau ne visoms valstyb?ms siekiant antibiotik? vartojimo gyvulininkyst?je sekasi taip gerai, kaip Lietuvai ar, pavyzd?iui, Skandinavijos ?alims. ?tai, kaimynin?je Lenkijoje, kurios gyvulininkyst?s ?kis ? Lietuv? importuoja reik?ming? dal? savo produkcijos, antibiotik? ?sigyjama net 196 mg kilogramui u?auginamos m?sos. Tai beveik triskart daugiau u? Europos vidurk? ir keturis kartus daugiau nei Lietuvoje.
Antibiotikais maskuoja b?das
Viena i? gyvulininkyst?s sri?i?, kurioje antibiotik? vartojimo ma??jimas Lietuvoje matosi ry?kiausiai, yra pauk?tininkyst?. ?Pastaruosius septynerius metus ?Akola Group? (buvusi ?Linas Agro Group?), kuriai priklauso ir Vilniaus pauk?tynas, ?mon?se taikome ?iaurieti?k? po?i?r? ? tvarum?, gyv?n? gerov?, atsparumo antibiotikams problematik?. Per ?? laik? pauk?tininkyst?s veikloje antibiotik? vartojim? sugeb?jome suma?inti net 95 procentais?, ? sako Saulius Petkevi?ius, Vilniaus pauk?tyno pauk??i? auginimo vadovas.
Toks antibiotik? vartojimo suma?inimas, anot jo, pareikalavo ne tik investicij? ? tobulesn? ?rang? bei pa?arus, bet ir intensyvaus darbo su ?moni? grup?s veterinarais. Jiems suteikta daugiau ?ini?, kad profilaktik? galima atlikti ne tik antibiotikais, bet ir kitomis priemon?mis ? gyv?n? gerov?s gerinimu, geresniu lesalu, pauk??i? prie?i?ros gerosios praktikos taikymu.
??em?s ?kyje antibiotik? vartojimas n?ra draud?iamas, ta?iau jais galima ne tik i?gydyti gyv?n? ligas, bet ir u?maskuoti daug neger? dalyk? ? gyv?n? gerov?s, lesalo tr?kum?. Ne paslaptis, bet dar tikrai yra augintoj?, kurie link? antibiotikus naudoti masi?kai, profilakti?kai?, ? tvirtina S. Petkevi?ius.
166 per?i?r? (-a)