Kalbantis su gyventojais regionuose jau kur? laik? stebiu tendencij?: ma?iau nei anks?iau i?rei?kiamas nepasitenkinimas kainomis, bedarbyste, socialini? pa?alp? nauda ar piktnaud?iavimu, o akcentuojama, kad mes vis daugiau nesutariame su kitomis valstyb?mis. Toks po?i?rio ? problemas pasikeitimas rodo, kad gyventojams r?pi ne tik j? asmeninio gyvenimo kokyb?, bet kaip Lietuva atrodo tarp kit? valstybi?. R?pi tod?l, nes situacija gal?t? b?ti daug geresn?.
Akivaizdu, kad labai didel? Lietuvos pilie?i? dalis nepatenkinti Seimo daugumos ir Vyriausyb?s sprendimais, tod?l n?ra ir pasitik?jimo vald?ia. O akivaizd?s Prezidento ir valdan?i?j? nesutarimai (ambasadori? neskyrimas, i?skirtiniai nesutarimai su U?sienio reikal? ministru, Prezidento ?statymo projekt? atmetimas Seime), tik didina pasipiktinim? dabartine vald?ia.
O ?ie metai gaus?s rinkimais ? Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos parlamento ir Seimo. Be to ? kartu su Prezidento rinkimais vyks referendumas d?l Konstitucijos 12 str., kuriuo si?loma panaikinti nuostat?, kad asmuo negali b?ti kartu Lietuvos ir kitos valstyb?s pilietis, t. y., si?loma suteikti teis? ?gyti ir kitos valstyb?s pilietyb?. Noriu tik?ti, kad d?l aplinkybi?, kurios ma?ina pasitik?jim? valstyb?s institucijoms, ?iemet rink?jai aktyviau dalyvaus rinkimuose.
Ne tik politikams akis bado ir toks netinkamo vadovavimo pavyzdys, kaip Europos Parlamento rinkim? atskiros datos nustatytas (ne kartu su Prezidento), d?l ko reik?s papildomai i?leisti apie 18 mln. eur?. Juk tie pinigai gal?jo b?ti panaudoti daug reikalingesniems poreikiams patenkinti, ar prisid?ti prie kra?to apsaugos stiprinimo. D?l to, kad jie vyks atskirai, bus ma?as rink?j? aktyvumas, o ma?as aktyvumas ? tai tam tikra prasme, neteisingi rezultatai, nes jie gauti tik ma?ai daliai rink?j? parei?kus savo nuomon?.
Palyginus pra?jusi? Seimo kadencij? su dabartine nematyti ?simintin? sprendim?. Pra?jusioje kadencijoje buvo ?vesti ?vaiko pinigai?, prad?ta teikti parama ?sigyjant jaunoms ?eimoms pirm?j? b?st?, ?vestas moksleiviams kult?ros pasas, suma?intos kompensuojam?j? vaist? kainos, prie?mokyklinukai ir pirmokai prad?jo gauti nemokamus pietus, buvo ?kurtos regionin?s kult?ros tarybos (d?l ko regionai gavo daugiau l??? kult?rai), buvo gerinamos verslo s?lygos ir Lietuva tarp ES valstybi? u??m? net 4 viet?, 2018 metais pirm? kart? kra?to apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP ir daug kit? ger? sprendim?.
?ios kadencijos Seimas ir Vyriausyb? jau dirba ketvirtus metus. Savivaldyb?s ir kitos institucijos pasigenda galimyb?s naudoti ES l??as ir jais finansuojam? projekt? nuoseklios eigos. Labai abejotina, kad per likus? laikotarp? ?is mechanizmas prad?s veikti.
Pra?j? metai Seime prasid?jo Seimo nario K. Barto?evi?iaus i??jimu i? Seimo, nes jam pareik?ti kaltinimai susij? su pedofilija. Informacija apie teis?saugos prad?t? tyrim? ka?kaip pasiek? K. Barto?evi?i?, tod?l opozicija si?l? sudaryti Seimo laikin?j? tyrimo komisij? d?l galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Barto?evi?iaus at?vilgiu teis?saugos atliekam? ikiteismin? tyrim? aplinkybi? nustatymo sudarymo. Ta?iau Seime dauguma j? atmet?.
Met? pabaigoje ? dviej? Seimo nari? ?alinimo procesai ? P. Gra?ulio ir V. Gap?io. Ta?iau Gra?ulis pa?alintas, o kal?jime bausm? atliekantis ? ne. Valdan?iosios daugumos atstovas d?l Gap?io palikimo Seime sak?, kad tai beprecedentis ?vykis. O juk visi?kai ai?ku, kad sprendim? rezultatus Seime lemia dauguma. Taigi ir tokie procesai pasitik?jimo vald?ia tikrai nedidina.
Seime 2023 metais atsirado dvi naujai teistos partijos ? Liberal? ir Darbo, o Seimo pirminink? yra ir Liberal? partijos pirminink?. ?ios aplinkyb?s taip pat tik padidina nepasitik?jim? esama vald?ia.
2023 metais Seime buvo inicijuota interpeliacija ?em?s ?kio ministrui K. Navickui, ta?iau valdan?i?j? balsais jis liko dirbti ministru. Kad interpeliacijos iniciatyva buvo teisinga rodo po met? Vilniuje ?vyksi ?emdirbi? protesto akcija.
Nepasitik?jim? didina Seime priimti ?statymai. Vieningiausias visos opozicijos prie?taravimas buvo ?vietimo ?statymo kai kuri? straipsni? pakeitimo ?statymui, kuris leido Vyriausybei nustatyti mokini? minimal? skai?i? klas?se. Balsavom 6 kartus, nes opozicija nedalyvaudama balsavime siek?, kad ?statymas neb?t? priimtas. Planuotas priimti pavasario sesijoje, jis buvo priimtas tik rudens sesijoje 71 balsu. Tai labai pakenks region? mokykloms, nes kai kurios gimnazijos, net ir pasi?ymin?ios gerais rezultatais, jau nebegal?s b?ti gimnazijomis, nes gal?s nesurinkti 21 mokinio III ir IV gimnazijos klas?se. Pagal Vyriausyb?s nustatytas Mokykl?, vykdan?i? formaliojo ?vietimo programas, tinklo k?rimo taisykles 20 mokini? gimnazijos III ir IV klas?je negali b?ti, o 21 ? tai jau geras ugdymo procesas. Savivaldyb?s, gimnazij? bendruomen?s nesupranta ?itos gerov?s: kod?l 20 mokini? i?ve?us mokytis ? kit? mokykl? ar ?ias klases reorganizavus ? kitos gimnazijos skyrius bus gerai. Keis?iausia, kad nevalstybin?ms mokykloms tokie reikalavimai netaikomi, joms valstyb? skiria l??as nepriklausomai nuo mokini? skai?iaus.
Prisiminkime ir suskystint? naftos duj? balionuose neproporcingai didelio akcizo nustatym?. Pristatyta kaip gerov?, ta?iau jam ?sigaliojus vasario m?nes? d?l to su?aukta neeilin? Seimo sesija.
Valstyb?s tarnybos ?statymo, Biud?etini? ?staig? ?statymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimai nustat? vadovams didelius ?galiojimus, suma?inti arba panaikinti priedai u? darbo patirt?, ir tai pristatyta kaip b?sima vie?ojo sektoriaus gerov?. Vienas i? ?i? ?statym? jau skund?iamas Konstituciniam teismui.
Smulk?s verslininkai dar labai gerai atsimena, kai d?l ?kovido? pandemijos tur?jo visi?kai u?sidaryti smulkaus verslo parduotuves ir paslaug? teikim?, kai dideliems prekybos centrams buvo leista veikti. Juk buvo galima sureguliuoti, kad ? ma?? parduotuv? u?eis tik po vien? pirk?j?, ir toks verslininkas bent jau ?iek tiek b?t? gal?j?s egzistuoti tur?damas nors ma?? apyvart?.
Toki? ?nesusipratim?? gyventojai lengvai pasakyt? ir daugiau, ir kaip nekeista, beveik kasdien ?i?lenda? kas nors naujo. ?tai kad ir vasario prad?ioje su pasidid?iavimu paskleista naujiena, kad AB Lietuvos automobili? direkcija kei?ia pavadinim?, ji vadinsis ?Via Lietuva?. Tai tokie prioritetiniai darbai Lietuvos keliams, tam pritar? ir Susisiekimo ministerija. Tikriausiai, po pavadinimo pakeitimo, jau ir duobi? Lietuvos keliuose neliks, ?tai kaip ?pavadinimas pasitarnaus valstybei?. Na ir dar vienas ?b?tinas mados ir veiklos atributas? ? bent vienas ?odis pavadinime tur?jo b?tinai b?ti nelietuvi?kas.
Ta?iau galima pasid?iaugti ir ?gerais sprendimais? ? kol kas liko nepakeisti ?statymai d?l narkotik? dekriminalizavimo, svarstyme pritr?kus vieno balso.
Kaskart prie? rinkimus rink?jai b?na nusivyl? vald?ia, ta?iau taip kaip dabar, tikriausiai, dar nebuvo. Svarstome, ar tokia situacija paveiks ?mones, kad jie nematys prasm?s eiti balsuoti, ar atvirk??iai, susitelks aktyvesniam dalyvavimui.
?vertinus valdan?i?j? veiklos sudaryt? situacij?, akivaizdu, kad, gyventoj? dalyvavimas visuose min?tuose rinkimuose gali b?ti aktyvesnis nei bet kada anks?iau, ir tai b?t? ne tik gra?us pilieti?kumo parodymas, bet ir atsakingas veiksmas, kuriuo jie siekt? geresn?s ateities m?s? valstybei, o tai rei?kia, geresn?s ateities sau.
