Darb?nai ? nedidelis miestelis Vakar? ?emaitijoje, seni?nijos centras Kretingos rajone. Iki ?iol jo vardas nuskamb?davo respublikin?je ?iniasklaidoje kult?ros ir pramog? kontekste (naujausia ?inia ? jog Darb?nai pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje savo parke ?sireng? ?vie?ian?ias s?pynes) ar d?l Prezidento gimin?s ?akn?, ?augusi? ? Darb?n? ?em?.
Ta?iau ?iomis dienomis Darb?nai i?gars?jo savo nenuolankumu vald?iai: nesvetingai pri?m? savivaldyb?s su tokiu pasidid?iavimu ? rajon? prisiviliotus dan? investitorius, atsine?an?ius dovan? krep?elyje net 400 mln. Eur investicij?. 100 Meras, nors ir pyksta ant nenuolanki?j?, bet stengiasi neper?engti formaliosios demokratijos r?m?, nevengia ai?kinti, der?tis. U?tat j? remian?ioji savivaldyb?s Tarybos dauguma, kurios pagrind? sudaro mer? Antan? Kalni? i?k?l?s ir j? remiantis komitetas ?Kretingos kra?tas?, ignoruodama politkorekti?kum?, r??ia atvirai ir i? peties visk?, k? mano apie Darb?n? seni?nijos bendruomeni? suburt? iniciatyvin? grup? ?U? ?var? Darb?n? kra?t?? (toliau ? Inciatyvin? grup?) ir kitus ?mones, palaikan?ius tos grup?s iniciatyv?. Susitikime su darb?ni?kiais ir aplinkini? miest? ir kaim? gyventojais, kuris ?vyko Darb?nuose sausio antroje pus?je, investitori? atstovai pasirod? visi?kai nepasiruo?? atsakyti ? klausimus, kuo Darb?nams ir paj?rio regionui su Palanga ir ?vent?ja naudinga b?t? planuojamoji did?iausia Baltijos ?alyse ir
Skandinavijoje metanolio ir ?aliojo vandenilio gamykla, kokiomis priemon?mis b?t? u?tikrintas aplinkos ir gyventoj? saugumas ? o tai opiausia problema, nes gamykl? planuojama statyti vos keturiasde?imt penki? metr? atstumu nuo artimiausios Auks?d?io kaimo sodybos ir 900 metr? atstumu nuo Darb?n? miestelio. Ma?a to, pusiaukel?je tarp planuojamos gamyklos ir miestelio atsidurt? Darb?n? vandenviet?, kurios nuo gamyklos neskirt? n? 500 metr?. Negal?jo ? tuos klausimus atsakyti ir meras, tik dangst?si galimai gamyklos sukursimomis darbo vietomis, kuri? ?itoks dan? kapitalo monstras sukurt? net (!?) keturiasde?imt. Ta?iau ?tai k? apie tas darbo vietas sako Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologij? centro vadovas Darius Mil?ius: ?mes neturime pakankamo kiekio ?moni?, kurie supranta vandenilio technologijas, t. y. in?inerinio personalo, kuris gal?t? imtis gamybos, saugojimo ir ??aliojo? vandenilio konvertavimo?. Vadinasi, dirbt? atsive?tiniai specialistai?
Tai kokios realios darbo vietos atsivert? darbo trok?tantiems (?) Darb?n? bei Auks?d?io kaimo bedarbiams? Pora viet? gamyklos teritorijos ?varintojams, sezoniniams ?ol?s pjov?jams? Viena antra porel? viet? vamzd?i? bei reaktoriaus sien? blizgintojams? O, tai suklest?t? Darb?nai! ?arp kitko, lietuvi?ko kapitalo ?mon? UAB ?Teltonika? steigia Mol?tuose nauj? technologij? centr?, kuriame bus 500 darbo viet? (150 ?moni? jau ?darbinta), o jose sugeb?s dirbti ir Mol?t?, ir aplinkini? vietovi? ?mon?s, kurie jau kuriasi Mol?tuose, perka ar statosi b?stus ir realiai, o ne ant nuotek? ir kit? pramonini? atliek? up?s popierini? krant?, ? ger?j? pus? kei?ia Mol?t? veid?. Beje, ka?kod?l visi chemijos monstro entuziastai, pradedant aplinkos ministru Simonu Gentvilu, ?nemato?, kad Kretingos rajonas jau daugel? met? gars?ja ma?iausia bedarbyste, kad ?ia anaiptol neklajoja b?riai darbo ie?kan?i? ypat?, kaip vienoje konferencijoje Klaip?doje skelb? ministras. Auks?d?io kaime visi darbingo am?iaus ?mon?s turi darbus, o Darb?nuose ir aplink Darb?nus savo verslus kuriantys verslininkais netgi skund?iasi dirbti sugeban?i? darbuotoj? stoka…
REKOMENDUOJAME KELION?S Lietuvis perprato kelioni? organizatori? klast?: kad keliautojai s?d?t? brangiuose vie?bu?iuose, jiems specialiai meluoja LIETUVOJE ?sp?ja apie Rusijos i?puolius Baltijos ?alyse: dabar vyksta testavimas, bet nenubaustas Kremlius imsis rimtesni? taikini? LIETUVOJE Pa?intis per ?Tinder? jaunuoliui tapo baisiu galvos skausmu, o Lietuvai ? istorine byla U?SIENYJE Rus? gubernatorius rado nauj? prie?ast?, d?l ko okupantai lieja krauj? Ukrainoje: kilo pa?aip? banga LIETUVOJE Siaubinga pavydo kaina: prie? mirt? dar susp?jo pasakyti, kas kaltas KRIMINALAI IR NELAIM?S ? vie?but? Vilniaus rajone skub?jo spec. tarnybos ? kambaryje aptikta negyva ukrainiet? Taigi, darbo darb?t?s darb?ni?kiai nestokoja.
Bet ?tai su vandeniu jiems jau senokai striuka. Po to, kai prie? kelet? met? ?iaurin?je Darb?n? pus?je, kur ir numatoma statyti gamykl?, eksploatuojant ?vyro karjer?, i? dalies darb?ni?ki? ?ulini? sausai dingo vanduo, ir pad?ties jokia vald?ia ir jokie specialistai nepaj?gia sutvarkyti po ?iai dienai. Tokiu b?du i?ry?k?ja antroji ? po nusikalstamai nesaugaus atstumo nuo gyvenviet?s, nuo sodyb? ? problema, kurios nei?sprendus darb?ni?kiai nesud?s pasiprie?inimui i?kelt? rank?: VANDUO! ?varus geriamas vanduo. Primenu, jog g?las po?emini? telkini? vanduo ? vienintelis dar nei?eikvotas Lietuvos ?em?s gelmi? turtas, kuris, klimatui visoje planetoje ?ilt?jant, saus?jant, netrukus taps vertingesnis ir u? naft?, ir u? dujas.
D?l vandens stygiaus jau kyla karai Afrikoje. Vandens laivais, konteineriais vasaromis vis da?niau yra priversti atsive?ti kai kurie Italijos ir |Ispanijos regionai. Lietuva yra ar tik ne vienintel? ?alis ES, kuri vis? geriam? vanden? vandentiekiams i?gauna giluminiais gr??iniais i? po?emini? i?tekli? ? ko, beje, ne?inojo gamykl? planuojantys statyti investitoriai, nes j? atstovai ? susitikim? at?jusiems darb?ni?kiams ?m? ai?kinti, kad ?mon? ?takos geriamam vandeniui netur?s, nes sau vanden? ims i? gilumini?, ma?daug 200?300 metr? gylio gr??ini?. Ir buvo nemaloniai nustebinti i?gird?, kad Darb?n? vandenviet? ?traukia? vanden? i? 270?280 metr? gylio gr??inio, taigi, i? to paties po?eminio vandens telkinio, ? kur? nusitaik? chemijos gamykla. Ir, pagaliau, tre?ioji problema, d?l kurios darb?ni?kiai ketinimams ?alia j? miestelio statyti toki? galing? gamykl?, koki? j? pristat? projektuotoj? atstovai, sako tvirt? ?Ne!? ? technologij? problema. Statydami pas save, pietvakari? Danijos paj?ryje, toki? pat, tik gerokai ma?esnio galingumo gamykl?, danai investuoja ? j? triskart daugiau ? apie 1 milijard? 200 milijon? Eur ? l???.
Nes, laikydamiesi ?statym?, reikalaujan?i? nekenkti aplinkai, dan? verslininkai yra priversti naudoti gerokai brangesnes technologijas: pirma, naudoti ne ?var? po?emini? telkini? vanden?, kur? savo pilie?i? sveikata ir gerove susir?pinusios valstyb?s laiko strategine vertybe, o NUOTEK? vanden? bei g?lint? j?ros vanden? ? d?l ko gamykla statoma paj?ryje; antra, pagaminta produkcija bus gabenama vamzd?iais, o ne autocisternomis ar gele?inkeliais, kas, suprantama, yra ?ymiai saugiau, bet ir gerokai brangiau. O Lietuvoje? Kaip ai?kina investuotoj? atstovai, gamykla naudot? pig? (nes nebereik?t? papildomai valyti) ?var? vanden?, ?aliavas atsive?t? ir produkcij? i?ve?t? ant?eminiu transportu, kas be realaus avarij? pavojaus sukelt? daug triuk?mo, daug varikli? i?metam? duj? bei dulki? ir tiesiogiai nuolat kenkt? gyventoj? sveikatai. Be to, nuotekas ? o j? susidaryt? ne?sivaizduojamai daug ? ne valyt?, o tiesiog i?leist? ? m?s? jau ir taip pa?eid?iam? aplink?, ?tikin?dami, jog jos neva esan?ios ?varios ir niekaip niekam nekenkt?. ?od?iu, kartu su savo milijonais atve?dami ? Lietuv? pa?ias pigiausias technologijas, dan? verslininkai elgiasi su Lietuva ir lietuviais pana?iai taip, kaip savo laiku kolonizatoriai i? Europos ir JAV elg?si su Vidurio Azijos, Afrikos, Indonezijos gyventojais, juos neva ?kult?rindami?.
Ne d?l kokio nors ypatingo savo nedorumo, o d?l to, kad Lietuvos vald?ia yra pasirengusi jiems suteikti pa?ias palankiausias s?lygas su did?iausiomis nuolaidomis Lietuvos pilie?i? sveikatos s?skaita. Ta?iau ?emai?iai, ? ne kokie nors i? XVIII ar XIX am?iaus nei?brendantys, patikl?s aborigenai. U? stiklinius karoliukus ir plastmasinius veidrod?lius savo ?em?s, savo vanden?, savo vaik? ir vaikai?i? sveikatos parduoti neketina. Pasiduoti neleid?ia ir i? kur?i? genties paveld?tasis karingumas, nuo kurio, kaip porina dan? legendos, dan? prot?viai gyn?si malda: ?Apsaugok, Vie?patie, mus nuo kur?i?, o nuo kit? prie?? apsiginsime patys.? Legendos legendomis, o realyb? tokia, kad prie? gamyklos statyb? jau pasira?? septyni su vir?um t?kstan?io pilie?i?: ne prie? pa?ang?, ne prie? pramon?s vystym?, ne prie? vadinam?j? saug?j? ateities kur? ? ?ali?j? vandenil?, ? bet prie? tai, kad Lietuva ir lietuviai b?t? laikomi tre?iar??iais europie?iais, kuri? neva vienintel? misija ? susideginti patiems, sudeginti savo ?em?, i?eikvoti v?jais geriam? vanden? ka?kieno kito ? dan?, vokie?i? ar kit? ?kilmingesni? europie?i?? ? gerov?s ir sveikatos labui.
Kaip ra?oma enciklopedijose bei chemijos moksl? ?inynuose, metanolis ? papras?iausias alkoholis, bespalvis, degus, ta?iau, skirtingai nuo ?prastinio ??napsiuko?, ?labai nuodingas (i?g?r?s jo tik 2 g, ?mogus gali apakti, o nuo 40 g mirti) skystis su savitu kvapu.? Kad jo kvapas labai aitrus, o pats produktas itin nuodingas, tur?jo progos ?sitikinti Lietuvos pietuose esan?io gele?inkelio mazgo darbuotojai, aptik? vien? nesandari? cistern? metanol? gabenusiame s?state. O ?tai kas ra?oma apie apie vandenil?: ?Vandenilis yra pla?iai naudojamas kaip ?varus kuras, ta?iau jo gamyba pramon?je gali tur?ti neigiam? poveik? aplinkai, nes sintez?s procese ? aplink? i?metama didelis anglies dioksido (nelemtai pragars?jusio CO2 ? J. L.) kiekis.?
Paprasti ?emaitijos ?mon?s, ne politikai, ne vald?ios atstovai, jau suprato, jog Energetikos ministerijoje puosel?jami planai Lietuvai tapti vandenilio gamybos pirmeive ir pirm?ne prastai derinasi su realiomis galimyb?mis ? ko niekaip nesupranta politikai. Viena, Lietuva neturi tiek laisv?, ne kurortini? paj?rio zon?, kiek j? turi Danija ar Norvegija. ?itos ?alys gali nepa?eisdamos trapios paj?rio gamtos ir ten gyvenan?i? ?moni? l?kes?i? be baim?s naudotis j?ros teikiamais poilsiui ir sveikatingumui patraukliais privalumais ir dar sutupdyti paj?ryje chemin?s pramon?s monstrus. Lietuvoje ?ito sau leisti negalime.
Antra, jei protestuotojai ir suder?t? su investitoriais, kad ?ie atitraukt? gamykl? saugesniu atstumu nuo Darb?n? miestelio ir aplinkini? kaim?, kad nutiest? produkcijai gabenti naujus kelius, nekliudan?ius nei Darb?n?, nei Kretingos, nei Palangos, jei i?spr?st? gyventoj? saugumui b?tin? saug? nuotek? tvarkym?, vis tiek likt? neai?ku, k? daryti su pertekline ?iluma, su pertekliniais did?iuliais CO2 kiekiais, kurie ne tik neb?t? panaudoti gamyboje, bet papildomai i?siskirt? gamybos proceso eigoje ir ter?t? aplink?. Juos be didesni? problem? b?t? galima ?tvarkyti? ?alia didesni? miest?, didesni? pramon?s centr?, bet ne ?alia 81 gyventoj? turin?io kaimo ir individualiais ?renginiais savo b?stus apsi?ildan?i? darb?ni?ki?. Beje, bendrov?s ?European Energy Lietuva? ?mon?s Vilniaus biuro vadovas Tadeu?as Konkovskis pokalbyje su ?urnalistais prisipa?ino, kad tokio didelio oponavimo kitiems savo projektams, su kokiu teko susidurti Darb?nuose, kol kas n?ra tur?j?. Gal d?l to jis su bendradarbiais atsisak? atvykti ? susitikim? su vietos gyventojais ? kit? savo gamyklai statyti numatyt? viet? ? Akmen?s rajone, o taip pat iki ?iol neatsak? Darb?n? Iniciatyvinei grupei ? t? pa?i? dien? jiems, kaip ir LR valstyb?s institucijoms, atsi?st? lai?k? su klausimais, nors pra?jo daugiau nei ?statymuose numatytas m?nuo?
Iniciatyvin?s grup?s nariams norom nenorom teko imtis chemijos moksl?, gilintis ? ?vairias technologijas ? ko, deja, nenori daryti politikai, nors jiems patik?ta pareiga ir suteikta teis? priimin?ti sprendimus, ? tad ?iandien jie jau patys, be poveikio aplinkai vertintoj?, gal?t? teikti pasi?lymus, kur, kokio galingumo metanolio ir ?aliojo vandenilio gamyklas, maksimaliai suma?inant pavoj? aplinkai ir ?mon?ms, b?t? galima statyti Lietuvoje. Ta?iau to jie nedaro ir neketina daryti, ne tik tod?l, kad suvokia, kur pajuokavimai, o kur ? rimta kalba, bet ir tod?l, kad nenori b?ti pana??s ? tokius egoistus, kurie ?i?ri tik savo naudos ir saugumo, o rad? bomb? savo kieme, skubiai permeta j? kaimynams. Taip ?emaitijoje suprantamas pilieti?kumas, ?sipareigojimas valstybei ir meil? t?vi?kei. Tiesa, ne vienam prie darb?ni?ki? protesto prisijungusiam ?mogui i? Vilniaus, Kauno ar Alytaus, su kuriais teko bendrauti Palangoje vykusioje ?Stint? ?vent?je?, kilo klausimas: su kuria vieta galvojo savo ?em?s sklypus gamyklos atstovams 50-?iai met? i?nuomoj? keli? sklyp? savininkai, tuo suk?l? savo kaimyn?, pa??stam? pasipiktinim? ir ?urmul?? Ne?inau. Matyt, su ta pa?ia vieta, kaip ir kai kurie Kretingos politikai (tikrai ne visi! Bet j? kol kas ma?uma…), kurie ne tik pla?iai atv?r? duris dan? kapitalui, bet ir nevengia smarki?, kag?bizmu dvokian?i? kaltinim? j? ketinimams nepritarian?i? savo rink?j?, Lietuvos pilie?i? adresu.
Po pirmojo darb?ni?ki? piketo ?vykusiame neeiliniame tryliktajame (!) savivaldyb?s T?rybos pos?dyje meras A. Kalnius Tarybos narius supa?indino su atsakymais, kuriuos atsiunt? Iniciatyvin?s grup?s skund?-informacij? gavusi Prezidento kanceliarija, Vyriausyb?, LR Seimas ir Aplinkos ministerija. Ir pasipyl? Tarybos nari? pasisakymai su ?domiais komentarais. Ypatinga ekspresija pasi?ym?jo b?tent merui pritariantys ?Kretingos kra?to? frakcijai priklausan?i? politik? komentarai. Cituoju Just? Stonkut? (i? vie?ai transliuoto ?ra?o; kalba neredaguota): ?Kas mane beproti?kai neramina, tai yra ?itas dalykas, kad labai garsiai apie ?it? gamykl? … ir visuose susitikimuose dalyvauja vadinamieji antivalstybininkai.?
Tarybos nar? sumini pavard? ?emaitijoje ?inomo visuomenininko, apib?dindama j?, jog tai ? ?prorusi?komis pa?i?romis gars?jantis veik?jas?, ir porina toliau: ?Tad negalima atmesti galimyb?s, jog ?ita gamykla gali b?ti strategin?s reik?m?s objektu visai Lietuvai. <…> Mane labai neramina, kad b?tent ?itie veik?jai veikia ir groja pirmuoju smuiku tokio tipo diskusijose, formuojant visuomen?s po?i?r?, ir a? i? tikr?j? irgi labai pasigendu tiek Vyriausyb?s atstov?, tiek speciali?j? institucij? (sic! ? J. L.) ?vairi? i?vad?, kod?l b?tent atsiranda tokie veik?jai, kurie g?sdina visuomen?.?
Taip kalba jaunosios kartos politik?, turinti teisinink?s diplom? (ar sertifikat?, nepasitikslinau…), bet, regis, nesuskai?iuojanti daugiau vieneto, nes min?tas veik?jas buvo pasteb?tas tik vien? kart?, susitikime su gamyklos atstovais. Vis? vald?i? vald?ia Vilniuje, prie?ingai vietin?s vald?iuk?s l?kes?iams, netrinktel?jo kum??iu ? stal?, o mandagiai paai?kino Iniciatyvinei grupei, o tuo pa?iu ir savivaldyb?s politikams, jog sprendim? statyti ar nestatyti planuojamo galingumo chemijos gamykl? prie Darb?n? turi priimti vietin?, o ne Vilniaus vald?ia.
Ypa? geranori?kas, pilieti?kai ir politikai korekti?kas mai?taujan?i? ?emai?i? at?vilgiu buvo b?tent Vyriausyb?s atsakymas, kas gerokai sutrikd? ir supainiojo vietos politikus, u?sisvajojusius apie strategin?s reik?m?s gamykl? Auks?d?io kaimo gyventoj? (bet ne savo) kieme ir kabinan?ius antivalstybinink? etiketes keliems t?kstan?iams protestuojan?i? pilie?i?. Ko gero, Vyriausyb?s mintis ? lai?k? sud?lioj? patar?jai ir pad?j?jai pakankamai atid?iai i?studijavo Lietuvos Respublikos Vyriausyb?s 2023 metais priimto nutarimo ?D?l vandenilio sektoriaus pl?tros Lietuvoje 2024?2030 metais gairi? patvirtinimo? septint?j? skirsn?, kuriame pateikiama ?Vandenilio sektoriaus stiprybi?, silpnybi?, galimybi? ir gr?smi? analiz??, bet kurio, matyt, nemat? vietin?s vald?ios atstovai.
Pasipiktinimas Vyriausyb?s nusi?alinimu nuo atsakomyb?s ypa? ai?kiai nuskamb?jo Tarybos nar?s Jolantos Girdvain?s pasisakyme: ?Ko labiausiai bijau, kad valstyb?, likusi nuo?alyje, palikusi mus vienus, i? tikr?j? nepasieks t? tiksl?, kurie yra d?l geopolitini? problem? i?kelti (politik?, matyt, turi galvoje ambicingus Energetikos ministerijos projektus tapti vandenilio gamybos Europos S?jungoje lydere? ? J. L?). <…> Labiausiai, ko bijau, kad tikrai prie?i?kos j?gos, kaip Just? (Tarybos nar? Just? Stonkut? ? J. L.) sak?, gali tuos valstyb?s planus paversti niekais.
Nes j?gos yra didel?s (beje, Iniciatyvin?s grup?s b?relis skai?iumi neprilygsta valdan?iosios koalicijos nari? skai?iui savivaldyb?s Taryboje ? J. L.). <…> A? pra?au kviestis auk??iausius ?alies vadovus, kurie mu(m)s ?tikint?, kad tai yra strateginiai tikslai ir kad jie yra saugumo garantas Lietuvai ir Europai. Tai a? manau, kad ?ia yra daug didesnis klausimas, NEGU AUKS?D?IO KAIMO SKLYPO, NA, ?SISAVINIMAS.? Jeigu Lietuvoje b?t? surengti cini?kiausio politiko, geriausiai ?sisavinusio ?did?iojo? Stalino pamokas, na, kad ir toki?: ?N?ra ?mogaus ? n?ra problemos?, rinkimai, tai J. Girdvain? dr?siai gal?t? pretenduoti ? pirm?j? trejetuk?. Auks?dis jai, pasirodo, ne gyva, darb??i? ?moni? rankomis puosel?jama, ?irdimi i?myl?ta, i?kent?ta t?vi?k?, gimtin?, o tik ?sklypas?, teritorija, kuri? reikia ??sisavinti? dan? kapitalui.
Ar ne pana?iai carin? Rusija m?gino ??sisavinti? teritorij?, pavadint? Severozapadnyj kraj, o v?liau pervadint? LTSR? Vilniaus miesto Tarybos narys Almantas Stank?nas ?it? situacij? portalui LRT.lt apib?dino dar ai?kiau: ?Lietuvos politikai i? sovietinio laikotarpio s?kmingai per?m? asmenin?s, o ne valstyb?s naudos siekiant? servilistin? m?stym? ir veikimo stili? ? anks?iau uoliai buvo vykdomi Maskvos planai, o dabar net nebandoma diskutuoti ES lygmeniu, kas i? ties? yra protinga ir naudinga ES ir Lietuvos valstybei?. LR Konstitucijos antras straipsnis skelbia: ?Lietuvos valstyb? kuria Tauta?. ?imtme?iais Lietuvos valstyb? k?r?, o gal dar tebekuria ne dan? kapitalo ?mon?s, ne Skandinavijos ?ali? bankai, o lietuviai, ?emai?iai. Ir Lietuv?, b?dai i?tikus, gint?, kaip ne kart? jau gyn?, ne ?sklypai?, o j? arim?, piev?, sod? vaisi? i?maitinti ir u?auginti ?mon?s. Tokios b?t? Darb?n? kra?to ir viso su juo besiribojan?io paj?rio regiono ?moni? pamokos Lietuvai. O vis? svarbiausia pamoka ? tai ?inia, kuri? jau antr? t?kstantmet? protingiems ir doriems ?mon?ms siun?ia ?v. Augustinas: Valstyb? yra sukurta ?mogui, o ne ?mogus valstybei.
?altinis: Delfi.lt
586 per?i?r? (-a)