2007 met? gruod?io 18 dien? Jungtini? Taut? Generalin? Asambl?ja paskelb? baland?io 2-?j? Pasauline autizmo diena, kurios tikslas ? atkreipti visuomen?s d?mes? ? autizm?, kaip ? spar?iai plintant? sveikatos sutrikim?, paskatinti ankstyv? diagnostik? bei pagalb?.Autizmas (i? graik? ?autos? ? pats, ?izmas? ? orientacija) ? ?vairiapusis ?mogaus raidos sutrikimas, kuriam b?dingi sutrikimai, pasirei?kiantys trijose veiklos srityse: socialin?s s?veikos, verbalin?s ir neverbalin?s komunikacijos bei elgesio.
Kalb?ti apie autizm? prad?ta jau 1940 metais, ta?iau net ir ?iais laikais nei mokslininkai, nei gydytojai negali pasigirti ?min? visas autizmo paslaptis ir atrad? stebukling? b?d?, kaip pad?ti tokios lemties pa?enklintiems vaikams. O j? skai?ius auga ne?tik?tinai greitai.
K? tur?tume ?inoti apie ?? sutrikim??
Autizmo prie?astys iki pat ?i? dien? n?ra tiksliai atskleistos. ?io sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi ?takos daugelis veiksni?: gen? ir biologin?s aplinkos ?taka prie? gimim?, ir ateinant ? ?? pasaul?, o v?liau gali neigiamai paveikti smegen? vystym?si ir sukelti autizmo sutrikim?. ?rodyta, jog autizmas tikrai nei?sivysto kaip blogo aukl?jimo ar konflikt? ?eimoje padarinys. ?iuo metu yra kalbama apie autizmo epidemij? – pastaraisiais metais autizmo spektro sutrikim? turin?i? vaik? skai?iai ne?tik?tinai auga.
Nustatyta, kad statisti?kai autizmo spektro sutrikim? turi apie 1 proc. pasaulio gyventoj?, o berniukams nustatomas iki 5 kart? da?niau negu mergait?ms. Jungtin?se Amerikos Valstijose autizmas pasirei?kia ma?daug 1 i? 36 vaik? ir 1 i? 45 suaugusi?j?. Vidutini?kai autizmas diagnozuojamas ma?daug 5 met? am?iaus, o po?ymiai atsiranda sulaukus 2 ar 3 met?.
Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet registruojama daugiau nei 300 nauj? autizmo spektro sutrikimo atvej?. Tiesa, ?is skai?ius n?ra tikslus ? realiai autisti?k? vaik? yra gerokai daugiau, nes ?is sutrikimas ne visuomet yra i? karto diagnozuojamas. Tai yra did?iul? problema, kurios rimtum? geriausia suvokia tik tokius vaikus auginantys t?vai, nes autisti?kiems vaikams da?nai priskiriamos kit? lig? diagnoz?s, daug j? laiku negauna ir tinkamo lavinimo, tod?l jie negali gyventi visavert? gyvenim?.
Ar skiepai sukelia autizm??
Daug kalbama apie skiep? poveik?, mat gana da?nai autizmas pasirei?kia b?tent po skiepijimo, ta?iau tai yra ne daugiau nei sutapimas tarp vaik? skiepijimo am?iaus ir pirm?j? autizmo aprai?k?. De?imties skirting? tyrim?, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaik?, analiz? patvirtino, kad n?ra ry?io tarp skiep? ir autizmo.
Visa kalt? ? genetikai
?iandien ?kaltininkais? laikoma genetika ir epigenetika. B?tent ?mogaus genetika ir epigenetika lemia, kad autizmo spektro sutrikimus turin?i? ?moni? smegenys vystosi ?iek tiek kitaip nei tur?t?. Vaisius n??tumo metu turi labai daug neuron? ? nervini? l?steli?. Jos labai reikalingos, bet gimus dalis neuron? tampa nefunkcional?s ir turi i? esm?s apmirti. Tai yra ?rodyta, kad vaikams, kurie turi autizmo spektro sutrikim?, neuronai i?lieka aktyv?s ir neapmir?ta. Ir kuo daugiau neuron? ypa? tose srityse, kurios yra atsakingos u? bendravim? ir komunikacij?, tuo neuron? funkcija yra silpnesn?, o jung?i? tarp neuron?, vadinam? sinapsi?, susidaro silpnesn?s ir blogiau veikian?ios, ? ai?kina mokslininkai.
Ar autizmas i?gydomas?
Autizmui b?dingi pakitimai ?vairiose smegen? zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaik? nei?vysto pakankam? socialini? ?g?d?i?: jie gali nei?mokti kalb?ti ir deramai elgtis, tik labai ma?a dalis visi?kai atsistato savaime. Yra ?vairi? efektyvios pagalbos b?d?, ta?iau j? poveikis kiekvienam skirtingas, n?ra universalaus gydymo metodo. Kuo anks?iau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresn? prognoz? ir didesn? atsistatymo tikimyb?. Autizmas yra vis? gyvenim? trunkanti b?kl?, o autisti?ko ?mogaus poreikiai, stipryb?s ir i???kiai laikui b?gant gali keistis. Kai jie pereina per gyvenimo etapus, jiems gali prireikti ?vairios paramos ir apgyvendinimo. Ankstyva intervencija ir terapija gali labai pakeisti asmens ?g?d?ius ir rezultatus v?lesniame gyvenime.
40 proc. kalb?ti taip ir nepradeda
Daugiau kaip pus? vaik? su autizmo spektro sutrikimais turi kalbos sutrikim?, o kai kurie j? visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemon?s. Tik nedidel? dalis toki? vaik? ?neka ir bendrauja. J? kalba da?nai monotoni?ka, ma?ai emocinga. Bendraudami jie nepakankamai naudoja k?no kalb?. Vyresni vaikai nemoka palaikyti pokalbio, da?nai tegeba atsakyti ? u?duot? klausim? vienu ?od?iu ar trumpa fraze. Vaikams, turintiems ASS, b?dingi tokie bendravimo po?ymiai:
? Sunkiai perteikia kitiems savo norus.
? Negeba m?gd?ioti kalbos, gest?, veido i?rai?kos.
? Nesuvokia, kad kalba ? bendravimo priemon?.
? Negeba palaikyti pokalbio.
? Turi ne?prast? pom?gi?.
? Sunkiai ?sijungia ? bendr? veikl? ar pereina i? vienos veiklos ? kit?.
? Atkakliai siekia daryti tai, kas patinka ar domina, neatsi?velgdami ? kit? norus ir poreikius.
? Kartais vartoja antr?j? ar tre?i?j? asmen? kalb?dami apie save.
Tokiais atvejai ypa? svarbu vaikui sukurti komunikacin? sistem?. Ji gali b?ti tokia ? mokinti kalb?ti paveiksliukais, program?l?mis, ?enklais ar garsais. Lavinant autisti?kus vaikus Lietuvoje vis da?niau pasitelkiamos i?maniosios technologijos. J? d?ka autisti?ki vaikai net i?moksta tarti savo pirmuosius ?od?ius.
Autizmui diagnozuoti b?tini ?ie po?ymiai
N?ra medicininio autizmo testo, pvz., kaip kraujo tyrimas, siekiant diagnozuoti autizmo spektro sutrikim?. Stebima, ar n?ra sutrik?s socialinis vystymasis: aki? kontaktas ir k?no kalba, draugyst? tarp bendraam?i?, spontani?ko dalijimosi ir noro bendrauti stoka, socialinio ? emocinio abipusi?kumo tr?kumas. Daugeliui b?dingos komunikacijos problemos: kalb?ti pradeda mokytis arba i?moksta pastebimai per v?lai, kalba stereotipin?, pasikartojanti, i?skirtin?, nei?sivyst? pokalbio ?g?d?iai, nei?sivyst? vaizdavimo ?g?d?iai, sunkumai k?rybiniuose ?aidimuose.
?aiskite, bendraukite ? myl?kite
Nors atrodo, kad autizmo sindromo paveiktiems vaikams poreikio bendrauti n?ra, bet jie bendrauti nori, ta?iau nemoka. Jei vaikas pajus, kad b?ti su aplinkiniais gera, jis mielai bendraus nei u?sidarys savame pasaulyje.
Parengta pagal ?Autism Speaks? informacij?.
Sveikatos specialist?
Virginija Mockut?.
682 per?i?r? (-a)