Kretingos ligonin?s vadovo Romaldo Sakalausko kadencijai art?jant prie savoti?ko pusiaujo, gydytojas atvirai teigia, kad prie? por? met? prasid?jusios sveikatos reformos tikslas buvo vadinam? rajonini? ligonini? likvidavimas. Jo nuomone, ?mon?s vis labiau ?sitikina, kad j? pa?i? sveikata yra brangiausia.
– Kaip vertinate savo plan? ir reali? darb? santyk? per dvejus pra?jusius metus?
– Ateidamas vadovauti Kretingos ligoninei tur?jau vienoki? plan?, ta?iau pirmaisiais ir antraisiais metais daugiausia energijos teko skirti tam, kad atsilaikytume prie? labai g?sdinan?i? Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuot? sveikatos prie?i?ros ?staig? reform?. Tos reformos gair?s buvo g?sdinan?ios ir labai imperatyvios, o esm? paprasta ? i? Lietuvos ?em?lapio i?trinti taip vadinamas rajonines ligonines. Jau prie? de?imtmet? ?alies rajonuose buvo i?nyk? apie de?imt ligonini?, o dabar nor?jo paleisti lyg antr?j? bang?, kad i?nykt? ir likusios.
– Ta?iau juk ne visos rajonin?s ligonin?s buvo vienodos, skyr?si j? galimyb?s, aptarnaujam? pacient? skai?iai. Gal ir reik?jo jas reformuoti?
– Taip, j? veikimo s?lygos nevienodos. D?l migracijos kai kurie rajonai nukent?jo labiau, nei kiti. Jeigu ka?kada rajone gyveno 25 t?kstan?iai, o migracijos ?takoje liko 16-18 t?kstan?i? gyventoj?, vakarieti?kai vertinant tai yra tik didel? gyvenviet?. Tokiomis s?lygomis rajonin? ligonin? jau negali b?ti d?l objektyvi? prie?as?i?. Tod?l vald?ios stumiama sveikatos reforma kai kurioms ligonin?ms gal?jo b?ti netgi palanki ? pad?jo neskausmingai u?baigti j? egzistencij?. O kitoms gydymo ?staigoms, kurios taip pat d?l objektyvi? prie?as?i? tur?jo ambicij? i?likti konkurencingomis, i?likti paj?giomis ligonin?mis, tur?jo kitus tikslus ir visai kitok? brukamos reformos vertinim?. Tod?l man tas pavadinimas ?rajonin? ligonin?? yra atgyven?s dar sovietini? laik? pavadinimas. Jeigu yra ligonin?, tai ir yra ligonin?. Ji turi savo pastat?, savo licencij?, kurioje nurodoma, kokias paslaugas ji gali teikti. I? tolo tai kiek primena vairuotojo pa?ym?jim?, kuriame nurodoma, kokius automobilius jis gali vairuoti. Motociklininkas neturi teis?s vairuoti autobuso ar sunkiasvorio sunkve?imio. Jeigu esu vairuotojas, privalau laikytis eismo taisykli?, nesukelti avarini? situacij?. Argi ne pana?iai su ligonin?mis? Ligonin?s personalas privalo s??iningai atlikti jai pavest? darb?. Ar ?rajonin? ligonin??, ar ?miesto ligonin?? ? j? atsakomyb? yra vienoda. Taigi, per beveik pus? kadencijos pavyko atsilaikyti prie? reformatorius, kad neb?tume ?traukti ? tas ?lugdan?ias girnas, kad neb?tume sugniu?dyti. O antra ? stengiausi pad?ti pagrindus ligonin?s darbo stabilumui, kuris gal?t? u?tikrinti ligonin?s s?km? per ateinan?ius pustre?i? met?.
– Kaip vertinti ? ar reformos vajus jau pra?jo? Ar galutinai?
– Mano, kaip ligonin?s vadovo, pozicija buvo tokia, kad d?l visi?kai objektyvi? prie?as?i? teko atsisakyti gimdymo paslaug?. D?l to galiu tik pritarti ministro Dulkio komandai, buvusios viceministr?s Jankauskien?s pozicijai. Jeigu ligonin?je per metus neb?na tam tikras gimdym? skai?ius, tos paslaugos verta atsisakyti. ?iandien gimdymo paslaugos teikimas turi atitikti auk??iausius reikalavimus, ligonin?je turi dirbti auk??iausio lygio aku?eriai-ginekologai, turi b?ti auk??iausio lygio gimdyvi? prie?i?ra, o jeigu gimdym? ma?ai ? kaip i?laikyti tok? skyri? ir jo specialistus? Kol toks skyrius Kretingoje buvo, mums jis kiekvien? m?nes? atne?davo vidutini?kai po 15 t?kstan?i? eur? nuostolio. Man jau dirbant, per pusantr? met? gimdymo skyriaus nuostoliai siek? beveik 200 t?kstan?i? eur?. Jo i?laikymas ved? ? niekur.
– Kai Kretingos rajono moter? gimdymas persik?l? ? Klaip?d?, ar nesulaukiate priekai?t?, pageidavim?, gal ir kritikos, kad tokia paslauga moterims nutolo, gal sunkiau prieinama?
– Per t? laikotarp? tikrai nesulaukiau n? vieno priekai?to, kad kuriai nors moteriai gimdymas Klaip?doje yra per toli, kad geriau b?t? Kretingoje. Supratau, kad gimdymo paslaugos atsisakymas buvo pasvertas ir pagr?stas. Manau, ?moni? s?mon?je jau buvo susiformav?s supratimas, kad d?l gimdymo geriau nuvykti kiek toliau, ta?iau ten gauti auk??iausio lygio paslaug?. O m?s? ligonin?, atsikra?iusi nuostolingos paslaugos, sutaupytas l??as gal?jo skirti personalo atlyginim? pak?limui.
– Tai kokia logika vadovavosi sveikatos ?staig? reformos k?r?jai?
– Tai, kas yra m?s? sostin?je ir did?iuosiuose miestuose ? teisinga, o kas u? Vilniaus ? ten sunku, ten ne m?s? problemos. Did?i?j? miest? ligonin?s turi gauti normal? ?maisto davin??, o provincijoje gali apsieiti ir su puse ?davinio?. Tai, su kuo teko susidurti, kainavo ir laiko, ir sveikatos. Mums istorija su kompiuteriniu tomografu atsi?jo vir? 100 puslapi? susira?in?jim?, pra?ym? ir pan. O pra??me vieno: kad ligoni? kasos apmok?t? pacientams tyrim?. Kai kurie pokalbiai su ministerijos atstovais yra vyk? ir pakeltais, ir a?triais balso tonais. Gal? gale ?vykus susitarimams tapo akivaizdu, koks b?tinas ?is aparatas, kokia b?tina ?i paslauga. Atliekame moterims kr?ties v??io tyrim?, kitus b?tinus tyrimus nustatant galimus onkologinius susirgimus. Kuo anks?iau tai pastebime, nustatome ? tuo paprastesnis ir pigesnis gydymas. Juk tokiu b?du mes kuriame ir didel? prid?tin? vert?: taupome i?laidas labai brangiems medikamentams, saugome pacientus, kurie gali i?likti aktyv?s, pilnai dalyvauti darbin?je veikloje, d?iaugtis gyvenimu. Kita vertus, argi m?s? senjorai, kuri? rankomis didele dalimi sukurtas kad ir Kretingos rajono gerb?vis, nenusipelno tinkamos gydymo kokyb?s? O pana?ios problemos yra visoje Lietuvoje.
– Kokia situacija ligonin?je su gydytojais-specialistais? Ar yra poky?i? ? gera?
– Pra?jusiais metais pavyko pritraukti 21 specialist?. Kai kalbu apie tok? skai?i?, turiu galvoje ir atvykstan?ius gydytojus. Jeigu kuriam i? j? tekt? Kretingos ligonin?je dirbti vienu pilnu etatu, tai jis gal?t? aptarnauti dar ir Skuodo ar Klaip?dos rajono gyventojus. M?s? ligonin?je dalis specialist? dirba sutartomis dienomis ir valandomis, kaip beb?t?, j? pagrindin? darbo vieta lieka Klaip?da. Turiu pasakyti, norint patekti pas kai kuriuos specialistus, yra eil?s. Stengiam?s, kad eil?s b?t? u?pildytos. Jeigu sutartu laiku pacientas nebegali atvykti pas gydytoj?, pra?ome informuoti ligonin?, nes laikyti gydytoj?-specialist? be darbo, tu??iai, mums per didel? prabanga.
– O kaip su atlyginimais? Ar paj?giate konkuruoti su priva?iomis gydymo ?staigomis?
– D?l gydytoj? atlyginim? susidariusi nepavyd?tina situacija. Sakykime, kad Klaip?doje valstybin?je gydymo ?staigoje gydytojas gauna 100 eur? per dien?. Privati medicina uostamiestyje ple?iasi labai spar?iai, Taikos prospektas tuoj taps priva?ios medicinos gatve. Jiems reikalingi gydytojai. I? kur j? paimti, kaip privilioti? Juk universitetai kiek ruo?? ?vairi? gydytoj?, tiek ir ruo?ia, kiekybini? ?uoli? nepasteb?ta. Rei?kia, reikia vilioti i? jau veikian?i? valstybini? ?staig?. Tad pirmasis klausimas, viliojant gydytoj? ? priva?i? klinik?, yra atlygio klausimas. Privatininkas gali pasi?lyti, sakykime, kad ir 125 eurus u? dien?. Skirtumas lyg ir nedidelis, ta?iau gydytojas gali pasvarstyti, kad iki naujos priva?ios gydymo ?staigos jam netoli, gal net kitoje gatv?s pus?je, o dar gal vaik? dar?elis ar mokykla pakeliui, tad patogu pasir?pinti savo vaikais, ir jis sutinka. O k? daryti Kretingos ligoninei? Patyriau, kad ir u? 150 eur?, kaip pavyzd? sakau, prisikviesti ? Kreting? netgi savo buvus? grupiok? ar buvus? bendradarb?, ar netgi kaimynyst?je gyvenant? jaun? specialist? yra sunku. J? pasiai?kinimai paprasti ? jiems reikia va?iuoti ? Kreting?, o tai jau papildomos laiko ir degal? s?naudos. Tad u? kiekvien? pacient? jie nori gauti daugiau, nei apmoka ligoni? kasos ir daugiau, nei jam si?loma Klaip?doje.
– Tai kokia i?eitis? ?sigal?s tik privati medicina?
– Kol kas spr?sime taip, kad kai kurie auk??iausios kvalifikacijos gydytojai bus prieinami ir Kretingoje, ta?iau j? pacientams teks primok?ti u? vizit?. Tokios yra j? i?keltos s?lygos. Manau, kad rasime priimtin? balans?, nes rajono gyventojui paslauga bus prieinama grei?iau, papras?iau, o vykstant ? kit? miest? vis tiek susiduriama su nei?vengiamomis papildomomis i?laidomis. ?iandien d?l tos tvarkos yra daug neai?kum?, pasimetimo, ne?inomyb?s. Prie?as?i? matau ?vairi?, netgi tam tikr? ?vairi? partij? politikos niuans?. N? vienas politikas taip ir nepasako tiesiai ir paprastai, kad sveikata yra brangiausia. Ji brangiai kainuoja. Gydytoj? parengimas labai brangiai kainuoja. ?prastai gydytojai mokosi 10-11 met?, tik apie 35-uosius gyvenimo metus ar pana?iai tiek sulauk?s jis gali prad?ti vadintis gydytoju. Bent jau taip yra daugelyje Vakar? valstybi?. B?damas koki? 35-eri? vadiniesi jaunu gydytoju, po to gali prasid?ti karjeros kilimas. Kaip matote, tai ilgas procesas, kai netoli profesin?s pusiaukel?s pradeda kilti atlyginimas, gali prasid?ti reali karjera. Dar apie 30 met? iki pensijos vyksta aktyvi veikla, o sulaukus pensinio am?iaus bent jau Danijoje gydytojas atleid?iamas i? valstybin?s ?staigos. Suprantama, jam niekas nedraud?ia dirbti priva?iame sektoriuje, ta?iau valstybiniame ? ne.
– Tai kokie dar sumanymai J?s? likusiam kadencijos laikui? Ar galite i?duoti paslaptis?
– ?iomis dienomis buvusiai ligonin?s vadovei Ilonai Volskienei prasitariau, kaip mums tr?ksta patalp?. Problema ta pati, kaip man buvo Klaip?doje vadovaujant Respublikinei ligoninei. Nor?t?si tur?ti ir t?, ir an?, o kur ?kurdinti? Sukasi mintys apie drusk? kambar? ?vairiomis kv?pavimo tak? ligomis sergantiems pacientams, apie ?iuolaikin? reabilitacij?, kad kretingi?kiams nereik?t? va?in?ti ? Palang?. Apie kai kuriuos galimus sprendinius jau informavau ir mer?, ?i?r?sime. Teikiant sveikatos apsaugos paslaugas taip pat yra ekonomin? logika, ja b?tina vadovautis. Pasibaigus kiekvienam met? ketvir?iui susivedi balans?, ?vertini, kur daugiau u?dirbta, kur ma?iau, kokia pacient? dinamika, kaip planuoti ateit?, kuri? paslaug? pl?tra ar atsiradimas b?t? naudingiausias. Pacientas ir jam teikiama paslauga ? tokie yra m?s? veiklos svarbiausi kertiniai akmenys.
– D?koju u? pokalb?.
Kalb?josi
Andrius JU?KEVI?IUS
747 per?i?r? (-a)