?i diena visame pasaulyje skirta paskatinti ?moni? supratingumui apie ?i? lig?. Parkinsono ligos prie?astis n?ra ai?ki, manoma, kad kai kurie ?mon?s paveldi genetin? polink? susirgti ?ia liga. Liga pavadinta angl? gydytojo D?eimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris pirmasis 1817 m. apra?? ?ios ligos pacient? simptomus.
Sergan?i?j? Parkinsono liga solidarumo g?l? ? raudona tulp?. Prie? 25 m. vienas Nyderland? sodininkas, sergantis Parkinsono liga, i?ved? nauj? tulp?s veisl?, kuri? pavadino ?Daktaras D?eimsas Parkinsonas?.
Parkinsono liga ? tai l?tin? progresuojanti neurodegeneracin? liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegen? srities, dalyvaujan?ios judesi? kontrol?je, l?stel?s. Esant ?iai ligai, sul?t?ja ir pasunk?ja ?mogaus judesiai.
Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 11 t?kst. ?moni?, i? kuri? dauguma ? vyresni nei 50 met? am?iaus, ta?iau vienam i? de?imties ligoni? ji prasideda iki min?to am?iaus.
Liga prasideda d?l dopamino kiekio suma??jimo nerv? sistemoje, d?l ?i? med?iag? gaminan?ios tam tikros galvos smegen? zonos, vadinamos juod?ja med?iaga, l?steli? nykimo. Taip pat neretai sutrinka ir kit? biologi?kai aktyvi? med?iag?, dalyvaujan?i? informacijos perdavime, pusiausvyra, tod?l l?t?ja ar visai i?nyksta nervinio impulso plitimas tose srityse, kurios dalyvauja judesi? kontrol?je.
Parkinsono liga pasi?ymi ?iais simptomais:
? Sutrinka orientacija, kalba, pusiausvyra
? Pasikei?ia ?mogaus eisena
? Sutrinka rijimo procesas
? Sul?t?ja m?stymas, judesiai
? Ima dreb?ti galva ir gal?n?s
? Viso k?no sukaustymas
Liga progresuoja pama?u. Prad?ioje ligoniui ima dreb?ti viena ranka ar koja, v?liau ir kitos gal?n?s, gali dreb?ti galva ar apatinis ?andikaulis ir kt. Dreb?jimas paprastai sustipr?ja susijaudinus, o i?nyksta miego metu.
Paciento judesiai ilgainiui tampa l?ti, sunk?s, tod?l jis vis ma?iau gestikuliuoja, sutrinka stov?sena, eisena ir pusiausvyra. Sergantiems Parkinsono liga vis sunkiau i?laikyti pusiausvyr?, sukaustymas b?na ry?kiausias gal?n?se. Sul?t?ja ir m?stymas, neretai kartu nustatoma ir depresija.
Kas daro ?takos Parkinsono ligos atsiradimui?
Tikslios prie?astys n?ra ?inomos. Parkinsono ligos rizikos veiksnys yra am?ius.
Manoma, kad yra genetikos polinkis sirgti ?ia liga. Apie 10 proc. ligos atvej? yra paveldimi.
Svarstoma ir galimas toksin?, toki? kaip gyvsidabris ar anglies monoksidas, pesticid?, galvos smegen? traum?, r?kymo ir kit? veiksni? neigiamas poveikis.
Galimos prie?astys, kurios gali s?lygoti antrinio parkinsonizmo vystym?si: kai kuri? vaist?, kuriais gydomi psichikos sutrikimai, vartojimas, galvos smegen? kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai bei retesn?s nerv? sistemos ligos.
Kaip liga diagnozuojama ir gydoma?
?tar?s Parkinsono lig? ?eimos gydytojas pacient? nukreipia neurologo konsultacijai. Diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais ? tai dreb?jimas, judesi? sul?t?jimas ir pasunk?jimas, gal?ni? sukaustymas. Atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti reikalingi tyrimai, galvos smegen? kompiuterin? ar magnetinio rezonanso tomografija bei kiti special?s tyrimai, kurie parodo strukt?rinius ir biocheminius pakitimus galvos smegenyse.
Parkinsono liga sergan?iajam skiriami vaistai, jei simptomai pradeda trukdyti jo darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos i?sivystymo mechanizmo veiksnys ? dopamino stoka, tad gydymui skiriami vaistai, kurie ?? tr?kum? bent i? dalies kompensuoja. Tai levodopos (L-dopos, t.y. med?iagos, i? kurios nerv? sistemoje pasigamina dopaminas) preparatai. Kai liga progresuoja, kai kurie vaistai tampa ma?iau efektyv?s, tod?l pakei?iami arba papildomi kitais.
Taip pat ligoniui skiriamos fizioterapin?s priemon?s, fiziniai pratimai, masa?as, logopedin? terapija.
Chirurginio gydymo prireikia tada, kai gydymas vaistais tampa neefektyvus, o simptomai vis sunk?ja.
Kas yra Dopaminas ?
Dopaminas yra atlygio ir motyvacijos hormonas. Smegenys j? i?skiria kaip atlyg?, kai darome ka?k? malonaus ir, j? manymu, naudingo organizmui. Tai gali b?ti valgymas, masa?as, lytiniai santykiai, sportas, kai i?vengiame nelaimingo atsitikimo ar sportuojame.
Dopamino suteikiama palaima trunka trumpai, ta?iau jos u?tenka, kad jaustume motyvacij? v?l u?siimti apdovanojama veikla. Tokiu b?du dopaminas padeda mums mokintis ir skatina dom?tis dalykais, kurie sekasi.
Kaip gali pasireik?ti dopamino tr?kumas?
? Sav?s nuvertinimas
? Dingusi motyvacija
? Nerimas
? Neviltis
? Nuotaik? svyravimas
? Sunkumai susikaupti
? Svorio svyravimas
Kas gali padidinti dopamino kiek? kraujyje?
? Sveikas maistas, turintis daug baltym?
? Reguliarus sportas
? Buvimas lauke
? Meditacija
? Miegas (7-9 val. per par?)
? M?gstama muzika
? K?rybin? veikla
Kai ?mogui tr?ksta ?io hormono, jis jau?ia energijos stygi?, tampa vangus ir apsn?d?s. Be to, dopamino stoka gali prisid?ti ir prie antsvorio problem? bei kit? negalavim?: ?ios chemin?s med?iagos stoka gali b?ti ?atsakinga? u? nevaldomus apsivalgymo priepuolius, antsvor?, netgi Parkinsono lig?.
Hormonai k?no veikloje turi did?iul? vaidmen?: jie ne tik padeda mums vir?kinti ar pabusti ryte, bet ir yra atsakingi u? m?s? nuotaik? ir laim?.
Sveikatos specialist?
Virginija Mockut?
194 per?i?r? (-a)