Lietuvoje dr?siai galime gerti vanden? i? ?iaupo, maudytis ?variuose e?eruose ir up?se Ta?iau ar geros kokyb?s geriamu vandeniu gal?sime d?iaugtis ir po de?imtme?io, kiek tur?sime neu?ter?t? vandens telkini?, priklauso nuo m?s? pa?i?.
Vandens telkini? b?kl? n?ra labai gera
Lietuvoje ger? b?kl? atitinkan?i? pavir?ini? vandens telkini? yra 36 proc., neatitinkan?i? geros b?kl?s kriterij? vandens telkini? ? 64 proc.
Dviej? tre?dali? vandens telkini? b?kl? yra vidutin?, bloga ar labai bloga. Juos ter?ia ?em?s ?kis, miesto nuotekos, prie centralizuot? nuotek? surinkimo tinkl? neprijungti nam? ?kiai, pramon?.
D?l pastaraisiais metais ?gyvendinam? sutelktosios tar?os miesto nuotekomis ma?inimo priemoni?, skiriam? investicij? miest?, gyvenvie?i? nauj? valymo ?rengini? statybai ar rekonstrukcijai, ?ios tar?os mastai ma??ja, ta?iau apie 5 proc. upi? vandens telkini? ir 19 proc. e?er? vis dar patiria reik?ming? sutelktosios tar?os poveik?. Apie 2 proc. vandens telkini? patiria reik?ming? pasklidosios tar?os d?l prie centralizuoto nuotek? surinkimo sistem? neprisijungusi? nam? ?ki? poveik?.
Sutelktoji tar?a (azoto ir fosforo junginiai, organin?s ir pavojingos med?iagos) daro neigiam? poveik? ir vandens telkinio aplinkai, bendrai vandens telkinio b?klei.
Prie geresn?s vandens telkini? b?kl?s gali prisid?ti visi Lietuvos gyventojai, atsakingai tvarkydami buityje susidaran?ias nuotekas.
Nei?valytos ar nepakankamai i?valytos nuotekos, patekusios ? pavir?inius vandens telkinius, juos u?ter?ia, paspartina eutrofikacijos procesus ? d?l padid?jusi? maistini? med?iag? (azoto ir fosforo jungini?) kiekio vandens telkinyje pernelyg greitai suve?i dumbliai, auk?tesnieji vandens augalai, sukeldami vadinam?j? ,,vandens ?yd?jim??. Suma??ja vandens telkinio skaidrumas, jo pavir?ius pasidengia ?alia pl?vele, kai kurios suve??jusios dumbli? r??ys i?skiria toksines med?iagas. Jos gali sukelti odos pa?eidimus ?mon?ms, gyv?n? apsinuodijimus ir pan.
Netinkamai tvarkant nuotekas gali b?ti u?ter?iami ir po?eminiai vandenys.
I?eitis ? individualus nuotek? tvarkymas
Prie centralizuot? nuotek? sistem? Lietuvoje prisijung? apie 79 proc. gyventoj?, o per ?i? sistem? ? aplink? kasmet i?leid?iama beveik 197 mln. m3 sutvarkyt? nuotek?.
Ta?iau ne visi nam? ?kiai turi technines galimybes prisijungti prie centralizuot? nuotek? sistem?. Tokiu atveju ?mon?s turi ?sigyti individual? nuotek? tvarkymo ?rengin?.
Prie? kelerius metus Aplinkos ministerijos u?sakytos apklausos metu 90,7 proc. apklaust?j? patvirtino ?inantys, kad individualiai tvarkomos nuotekos privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus, o 87,3 proc. teig? gird?j?, jog teis?s aktuose yra nustatyti nuotek? tvarkymo reikalavimai.
Dalis tokius ?renginius naudojan?i? gyventoj? ne tik atlieka naudojamo vandens tyrimus, bet ir tiria i?leid?iamas nuotekas. Deja, ne visi ?mon?s yra tokie s?moningi. Kai kas net ne?ino, kad rezervuaruose surinktas nuotekas gali i?ve?ti tik skaidriai dirbantys nuotek? ve??jai.
Kai kurie asmenys netinkamai tvarko nuotekas d?l taupumo. Pasitaiko atvej?, kai senas nuotek? rezervuaras n?ra sandarus ir u?ter?tos nuotekos patenka ? grunt?, o per negilius gruntinius vandenis kyla rizika u?ter?ti po?emin? vanden?. Tad d?l to ateityje gali kilti sveikatos problem?.
Nuotek? tvarkymo informacin? sistema naudinga ir gyventojams
Nuo ?i? met? prad?ios Lietuvoje prad?jusi veikti Nuotek? tvarkymo informacin? sistema (NTIS) leid?ia ?mon?ms, turintiems individuali? nuotek? tvarkymo ?renginius, gauti informacij? apie t? ?rengini? aptarnavim?.
Prie ?ios informacin?s sistemos jau prisijung? nema?ai paslaug? teik?j?. Nuotek? ve??jai ?ioje informacin?je sistemoje fiksuoja nuotek? pa?mimo fakt?, viet?, paimt? nuotek? tip? ir j? perdavim? i? vis? tip? nuotek? tvarkymo ?rengini? nuotek? tvarkymo ?mon?ms, o nuotek? tvarkytojai patvirtina paimt? nuotek? kiek? ir tip?.
Valstybin?s aplinkos apsaugos kontrol?s pareig?nai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, ateityje gal?s analizuoti, koki? veiksm?, prevencini? ar kontrol?s tikslingiau imtis. Savivaldos institucijos kartu su j? ?steigtomis nuotek? tvarkymo ?mon?mis informacin?je sistemoje taip pat gal?s matyti rizikingas vietas ir laiku taikyti prevencines priemones suvaldyti potencialiems tar?os ?altiniams.
Gyventojams, turintiems individuali? nuotek? tvarkymo ?renginius, t. y. nuotek? paslaug? gav?jams, n?ra b?tinyb?s jungtis prie ?ios informacin?s sistemos. Sistemos internetin?je svetain?je ir neprisijung? vartotojai paie?kos skiltyje gal?s rasti informacij? apie skaidriai dirban?ius nuotek? ve??jus, apie ?rengini? montuotojus ir individuali? nuotek? tvarkymo ?rengini? tipus.
Norintys prisijungti prie NTIS gyventojai tai gali padaryti per Elektronini? vald?ios vart? portal?. Prisijungusiems asmenims ateityje bus papras?iau u?sakyti nuotek? laboratorinius tyrimus ir matyti ?i? tyrim? rezultatus, u?sisakyti nuotek? i?ve?imo paslaugas, matyti informacij? apie ?rengini? aptarnavim?.
194 per?i?r? (-a)