Darb?nai ? puikus ir u?kre?iantis pavyzdys visoms Lietuvos bendruomen?ms, kaip reikia ginti savo ateit? nuo tar?ios pramon?s bei agresyvi? ketinim? pl?sti pramon? akivaizd?iai reakreacin?se teritorijose, skirtose poilsiui ir turizmui. Ir ?is pavyzdys vie??j? ry?i? prasme u?ke?iantis, o i? kitos pus?s ? u?kertantis keli? dr?sioms ir pa?angiomis investicijoms regionuose.
Ar jau tikrai viskas baigta?
-Jau greitai bus pus? met? nuo tos dienos, kai pasik?sinimo ? j? ir j? vaik? sveik? ateit? sukr?sti Darb?n? seni?nijos gyventojai pakilo ? kov? su pavojingomis vald?ios u?ma?iomis ir neprotingais dan? verslinink? pasirinkimais. Kokios buvo i?moktos pamokos? Ir kokia ta pirmoji pamoka?
-?? kart? sve?ios ?alies verslininkai pasirod? i?mintingesni ar bent apdairesni u? vietos vald?i? ir paskelb? atsitrauki? nuo Darb?n?.
Bet ar gali darb?ni?kiai ?v?sti pergal? ir u?migti ?ant laur??, kaip daugelis nor?t? manyti? Ne, negali. Ir negali d?l keli? prie?as?i?.
Nors dan? verslininkai ir atsitrauk? (gal?), niekur nedingo Darb?n? patrauklumas u?sienio verslininkams, norintiems kelet? kart? pigiau nei savo kilm?s ?alyse kurti juose did?iuli? investicij?, i?laid? reikalaujan?i?, bet dar didesnius pelnus ne?an?i? produkt? gamyb?. O Lietuvos vald?ios atstovai, ypa? energetikos ministras, pasi?ymintis ypatingu ??valgumu ?sisavinant ES pinig? srautus, vien? po kito skelbia grandiozinius planus, kaip paversti Lietuv? did?iausia neva pigios energijos gamintoja ir eksportuotoja. Ir Darb?nai ?iuose planuose u?ima ypating? viet?.
-D?l to savo nenuolankumu prast? pavyzd? Lietuvos region? ?mon?ms parod? Darb?n? gyventojai peln? ypating? savos vald?ios nemeil?, netgi neapykant?, pereinan?i? ? ker?t?.
-Ker?ijama dvejopai. I? vienos pus?s, ir vald?ios atstovai, pradedant ministrais Dainiumi Kreiviu ir Simonu Gentvilu, ir j? samdomi ra?eivos, kurie puosel?dami m?suose giliai ?aknis ?leidusias kag?bistines susidorojimo su nepatinkan?iomis personomis tradicijas, nesibodi nei melo, nei ?mei?to, nei knaisiojimosi po jiems nepatinkan?i? ?moni? asmenin? gyvenim?, kad tik kaip nors priskyrus juos Maskvai, Putinui tarnaujantiems ?vatnikams?.
O vald?ios ?avesiui neatsispirianti visuomen?s dalis, net ir kai kurie intelektualai (pvz., ponas Vidas Rachlevi?ius) tuo lengvai patiki ir savo kukliomis j?gomis prisideda prie ?mei?t? antikult?ros klest?jimo. Kita vertus, vald?ia, ypa? Energetikos ministerija, vis atkakliau bruka visuomenei grandiozinius Lietuvos energetizavimo ir virtimo pramoniniu ES pried?liu planus, pateikdama juos kaip ypa? spinduling? gero, turtingo gyvenimo saul?, kuri, skirtingai nuo SSRS laik?, ?? kart? tek? nebe i? Ryt?, o i? Vakar?! Ir vos ne pagrindinis vaidmuo tam Lietuvos saul?tekiui i? Vakar? skiriamas? Darb?nams kaip teritorijai (sklypui), kuri gali tapti stambiausiu Vakar? Lietuvos regiono elektros energijos gamybos ir koncentracijos centru.
-Ar i? ties?, kaip teigia kai kurie m?s? rajono politikai, darb?ni?kiai tur?jo aukotis Lietuvos labui?
-Tarp kitko, Kretingos rajono meras, ??ini? radijo? ?urnalisto primygtinai klausin?jamas, koki? naud? dan? gamykla atne?t? b?tent Darb?n? ?mon?ms, s??iningai atsak?, kad jiems ? naudos jokios, bet nauda b?t? visai Lietuvai, ir darb?ni?kiai tur?t? aukotis Lietuvos labui. Kas, kada ir d?l ko Darb?nus i?brauk? i? Lietuvos?
Galima klausti ir kitaip: kas toji ?Lietuva?, kuri, pasak gerai informuoto mero, gaut? daug naudos i? gamyklos, bet naudos negaut? ?mon?s, kuri? ?em?je fakti?kai gamykla veikt?? Tikiuosi, kad atsakym? sugeb?s rasti LRT ?urnalist?, sugeb?jusi gamyklos statybai pasiprie?inusi? ?moni? gretose surasti ?Kremliaus agentus?.
O kol kas ? i?vada: m?s? vald?ia myli u?sienio investicijas ir nemyli j? meil?s nesuprantan?i?, nepopinan?i? savo ?alies pilie?i?.
Tas saldus ?odis ?u?sienio investicijos?
-Kokia buvo ta antroji pamoka?
-Kai tik koks energingas ministras, pasinaudodamas savo teise priimin?ti valstybinio lygio sprendimus, sugalvoja asmeninio pasipelnymo planel?, pagrindiniu jo argumentu, skirtu patikliems pilie?iams suved?ioti, tampa magi?ki ?od?iai ? ?u?sienio investicijos?.
Pirmaisiais atkurtosios nepriklausomyb?s metais, siau?iant bedarbystei ir doriems darb?tiems lietuviams prad?jus kar?tligi?kai ie?koti geresni? galimybi? kitose ?alyse, tie ?odeliai i?ties buvo pripildyti patrauklaus turinio. Anuomet u?sienio investicijos rei?k? naujas darbo vietas, rei?k? galimyb? nors kiek u?sidirbti ?ia, t?vyn?je, nepaliekant ?eimos, vaik?. Juolab, kad Lietuvoje netr?ko darbo rank? ne tik nekvalifikuotam, bet ir auk?tos kvalifikacijos reikalaujan?iam darbui.
Bet metams b?gant daug kas pasikeit? ir lietuvi? mentalitete, ir vald?ios veiksm? paskatose, ir verslo pasaulyje. Ir, deja, profesiniame lietuvi? pa(si)rengime. Lietuviai, i?mok? atsidarin?ti darbovie?i? duris kitose ?alyse, dabar ie?ko ne tik ?darbo viet??, bet ir padoraus atlygio bei kit? patogum?, kuriais d?iaugiasi senosios demokratijos ?ali? ?darbo ?mon?s?, bet apie kurias apsimeta ne?inantys m?s? vietiniai darbdaviai. Nenorintys sudaryti ori? darbo s?lyg?, mok?ti padori? atlyginim? verslininkai ?nirtingai spaud?ia vald?i? kuo pla?iau atverti duris pigiai darbo j?gai i? tre?i?j? ar net ?ketvirt?j?? ?ali?. O tai, savo ruo?tu, v?l provokuoja nauj? lietuvi? emigracij?.
Vystantis mokslui, tobul?jant technologijoms, gamyboje ?sigalint automatizacijai, robotizacijai, i? esm?s kei?iasi ne tik nauj? gamybos kompleks?, bet ir tradicini? ?moni?, pvz., automobili?, bald? ir pan. gamykl? gamybos procesai, d?l ko smarkiai suma??jo darbo j?gos poreikis. 2024 m. gegu??s 16 d. LRT laidoje ?Labas rytas? kalb?j?s fizikas, lazeri? specialistas m?slingai konstatavo, jog ?iuolaikin? Vakar? pasaulio gamyba ?yra gana komplikuota?, bet nepaai?kino, kad tai jau nebe tos gamyklos i? sovietini? ar ?prakeikt?j? Vakar?? epochos, kai filmai rodydavo kombinezonais apsivilkusi? vyr? ir moter? minias, rytais ??engian?ias pro fabrik? vartus, o vakarais i? j? i?slenkan?ias. Minias!
Ir, matyt, ?itas vaizdelis u?slenka ant tik teori?kai su ?iuolaikine gamyba ir gamyklomis susipa?inusi? Vilniaus intelektual? ar provincijos pensinink? aki?, kai tik ant j? aus? pakimba makaronai apie aib? darbo viet?, kurias Lietuvoje sukurt? u?sienio investicijos. Beje, biologinio ?mogaus rank? poreikis spar?iausiai ma??ja pramoniniuose objektuose, ta?iau daug l??iau ma??jimas vyksta aptarnavimo, paslaug? teikimo sferoje: maitinimo, apgyvendinimo, sveikatos prie?i?ros, transporto, gro?io industrijoje ir pan. B?tent ?itos krypties verslo pl?troje savo ateit? mato paj?rio kurortin?s zonos verslininkai Palangoje ir ?ventojoje bei prie j? prisiglaudusioje Darb?n? seni?nijoje ir kitose Kretingos rajono vakarinio pakra??io gyvenviet?se. Ir ?tai kas svarbu ?inoti ministrams ir verslininkams: jose jau ne darbo rankos ie?ko darbo viet?, o ontrep, nes darbo viet? ten sukuriama daugiau, nei turime darbo rank?.
Gegu??s 17 d. ?Labo ryto? laidoje v?l gvildenant u?sienio investicij? tem?, buvo kalbinamas nebe lazeri?, o investicij? specialistas. Jis pagraudeno, kad investicij? vis ma??ja, ir palygino 2022 met? duomenis su 2023-i?j? duomenimis. I? j? paai?k?jo, jog 2022 m. d?l u?sienio investicij? buvo sukurta daugiau kaip 3000 nauj? darbo viet?, o ?tai 2023 m. investicij? rezultatas ? tik apie 1700 viet?. Vis? laid? laukiau, bet taip ir nesulaukiau apibendrinan?ios specialisto (!) i?vados, kad kei?iantis gamybos pob?d?iui, technologijoms, ?darbo rank?? poreikis nat?raliai ma??ja ir ma??s, ypa?, kai masi?kai bus pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Specialistas, matyt, nutuok?, kad po tokios i?vados nei?vengiamai sekt? klausimas: ?Tai k? gera, suma??jus darbuotoj? poreikiui, ? Lietuv? atne?a u?sienio investuotojai??
O to ?gero? vis ma?iau ir ma?iau. Juolab po to, kai Seimas pritar? vald?ios si?lymui daugiau kaip 100 milijon? eur? investuojant? versl? 20-?iai met? atleisti nuo vietin?ms savivaldyb?ms svarbaus ?em?s mokes?io ir atsisak? reikalavimo verslininkams sukurti bent 40 darbo viet?. Lietuvos patrauklumo u?sienio investuotojams ma??jimas susij?s su tuo, jog verslui ir u?sienio investicijoms vis didesn? problema tampa darbo j?gos, specialist? stygius. Apie tai labai suprantamai, nedviprasmi?kai kalb?jo ?Citadele? banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas (?Lietuvos ryto TV?, gegu??s 20 d.). Kod?l ministrai ir j? patar?jai negirdi skai?iuoti sugeban?i? specialist?, ekonomist?, paai?kinti gali nebent ponas Dainius ?alimas, kuris ka?kada taip puikiai ?ai?kino? ir LR Konstitucij?, atrasdamas joje tai, kas nepara?yta juodu ant balto?
-Etike?i? klijavimas ? naujausia politin?s kult?ros, o gal – antikult?ros mada. Susidaro ?sp?dis, jog ?mon?s bijodami b?ti netinkamai pravard?iuojami, lengviau patik?s vald?ios skleid?iamu g?riu?
-O ?vatnikais? pravard?iuojama visuomen? girdi ir mato, kaip bli?k?ta vald?ios pu?iamas u?sienio investicij? patrauklumo burbulas?
U?tat akis bado vald?ios u?sakymas ?specialistams? ? teoretikams, planuojantiems Lietuvos pramoninio vystymo(si) perspektyvas ? daryti spaudim? visuomen?s nuomonei, formuojant tik?jim?, jog Lietuvos ateitis ? tik u?sienio investuotojuose ir j? investicijose, o kas tuo netiki, yra ?vatnikai?, Kremliaus agentai ar bent jau id?jiniai putinistai.
LR Seimo narys Valius ??uolas, nepating?j?s paskai?iuoti, kiek realiai nauj? darbo viet? vietiniams (ne i? u?sienio atsive?tiems special?j? i?silavinim? turintiems) ?mon?ms b?t? suk?rusi dan? verslo bendrov? UAB ?European Energy?, u?simojusi statyti Vakar? ?emaitijoje did?iausi? Baltijos ir Skandinavijos ?alyse metanolio ir vandenilio gamykl?, suskai?iavo tik? 1 (vien?)!.. Na, jis neskai?iavo laikinai dirbsian?i? statybinink?, statysian?i? bei montuosian?i? gamyklos pastatus ir ?renginius. Kaip ir vairuotoj?, vamzdyno pri?i?r?toj? ir kit?, kurie aptarnaut? gamykl? atve?dami ?aliavas ir transportuodami produkcij?. ?inant produkcijos specifik?, didel? gr?sm? aplinkai ir ?mon?ms ? net ir prityrusiems transportininkams prireikt? speciali?, papildom? apmokym?.
O iki to ?ias, kaip ir auk?tos kvalifikacijos chemijos specialist? vietas, grei?iausiai u?imt? i? u?sienio atsive?ti darbuotojai. O koks i? j? d?iaugsmas Lietuvai? Ir tai dar ne visi klausimai, ? kuriuos negaunama atsakym?.
Prie kiekvieno miestelio ? po tar?i? gamykl?
-Kokia ta tre?ioji pamoka. Ar teisingai prie Darb?n? i?skirta vieta pramonei?
-Neseniai per LRT kalb?j?s investicij? specialistas, ai?kindamas, kuo vald?ia gal?t? privilioti ?noringus investuotojus, ?alia pakankamai racionalaus raginimo tur?ti jau paruo?tas infrastrukt?ras pramon?s objektams skirtose vietose, paskelb? ir pikanti?kesn? pasi?lym?: pramonei vystyti vietas i?skirti prie ma??j? miesteli? ir net kaim?! ?itaip, beje, ir padar? Kretingos meras su savivaldyb?s Taryba dar 2021 m.: koreguojant bendr?j? plan? buvo panaikinta numatoma urbanizuoti teritorija ir apribotas ?kinink? sodyb? k?rimasis, numatant toje teritorijoje gamybos objekt? zon?. O jau 2023 m. buvo atliktas ?iaurin?s dalies Kretingos rajono bendrojo plano koregavimas (koregavim? finansavo verslas!), kuriame numatytos zonos v?jo elektrini? ir saul?s ?viesos elektrini? vystymui.
Koks apdairumas: planuojamai chemijos gamyklai i? anksto numatomi ir papildomi (o reik?t? labai daug) elektros energijos gamybos paj?gumai! Kaip investicij? specialistas prognozavo, taip ir atsitiko: dan? verslininkai i?ties i?kart u?sideg? meile ma?iems miesteliams. Jau pirmuoju savo pasirinkimu nusitaik? ? Akmen?s rajon?, jie savo gamyklai pasirinko viet? prie Papil?s miestelio, to paties, kurio kapinait?se am?ino atilsio atgul? didis ?emaitis, ?viet?jas, istorikas Simonas Daukantas. Ta?iau Akmen?s meras Vitalijus Mitrofanovas ?itam norui pasiprie?ino, pasi?l?s danams kurtis jau egzistuojan?ioje Naujosios Akmen?s laisvojoje ekonomin?je zonoje. Ta?iau ?is pasi?lymas dan? nesu?av?jo ir jie pasuko ienas ? Kretingos rajon?, ? Darb?nus, kur juos svetingai pri?m? Kretingos meras Antanas Kalnius.
? betgi vis d?lto ta?iau: i?analizavus toje teritorijoje galiojan?ius teritorij? planavimo dokumentus ir esamas speciali?sias ?em?s naudojimo s?lygas, akivaizdu, jog visa gamyklai i?skirta teritorija patenka ? aerodromo apsaugos zon? (nuo Palangos oro uosto). Tod?l b?tinai reik?jo i?siai?kinti, ar tai n?ra aviacijai galin?ios kliudyti statybos, tur?jo b?ti gautas leidimas i? vie?osios ?staigos Transporto kompetencij? agent?ros ir Lietuvos kariuomen?s vado. Vadinasi, bet kokiu atveju, u?simanius nors ir rytoj sklype prie Darb?n? statyti ka?kok? pramon?s objekt?, b?tina atsi?velgti ? gamyklos statini? apimt?, ? gamybos specifik?, kad ji nepa?eist? aerodromo apsaugos zonos reikalavim?. Ma?a to, pagal Kretingos rajono savivaldyb?s vandens tiekimo ir nuotek? tvarkymo infrastrukt?ros pl?tros special?j? plan?, visa pramonei numatytoji teritorija pateko ? Darb?n? vandenviet?s chemin?s tar?os apribojimo juost? (3-ioji), o dalis teritorijos ? ? vandenviet?s grie?to re?imo apsaugos juost? (1-oji). Pagal ?iandien galiojan?ius teritorij? planavimo dokumentus, chemijos gamyklos statyba b?tent toje vietoje yra negalima! ?ito, ai?ku, gal?jo ne?inoti investuotojai, kuriems r?p?jo tik infrastrukt?ra, atstumai iki uosto ar transportui patogi? magistrali?.
Bet ?itai prival?jo ?inoti savivaldyb?s teritorij? planavimo specialistai ir jie tur?jo neleisti kompromituoti mero ir visos savivaldyb?s administracijos.
Klausim?lis: k? suprato ar ?ino Akmen?s meras ponas V. Mitrofanovas, neleid?s gamyklai kurtis prie ma?o Papil?s miestelio, ir ko ne?ino, nesuvokia Kretingos meras? Klausimas kol kas be atsakymo? Ir tai dar ne viskas: dan? verslinink? tro?kimas statyti savo gamykl? b?tent ?alia ma?o miestelio atrodo visi?kai neprotingas gamybos technologij? prasme. Mat, gaminant vandenil? ir metanol?, i?siskiria didelis kiekis ?ilumos, kuri?, statydami pana?ias gamyklas Danijoje ar kituose kra?tuose prie didesni? miest?, investuotojai perskirsto miest? ?ilumos tinklams, taip atpigindami ?ilum? visiems to miesto gyventojams. Abiem pus?ms ir patogu, ir naudinga.
O kur d?ti ?ilumos pertekli?, kai gamykla kuriasi ?alia ma?o miestelio, ?alia n? dvide?imties trobeli? neskai?iuojan?io kaimo? Atmosfer? ?ildyti? Kur ?ia nauda Auks?d?iui, Darb?nams ir, pagaliau, Lietuvai? Paai?k?jo ir kitas faktas, liudijantis m?s? Vyriausyb?s? na, pavadinkime, ner?pestingum?. Jeigu jai, kaip, pavyzd?iui, Vokietijos ar Danijos vyriausybei, i?ties r?p?t? ekologija, gyventoj? ir aplinkos saugumas, vanden? ir dirvo?emio neu?ter?tumas, ji neleist? u?sienio verslininkams grobiki?kai siurbti ?varaus Lietuvos po?emini? telkini? vandens, o pareikalaut?, kad verslininkai dirbt?, kaip dirba Danijoje: vandenilio gamybai panaudot? nuotek? ar g?lint? j?ros vanden?.
Tai, ?inoma, keliskart pabrangina gamybos s?naudas, bet u?tat ?tvariai? ir labai moderniai panaudojami dideli miest? nuotek? kiekiai. O kiek nuotek? gali i?sten?ti ma?i miesteliai ir dar ma?esni kaimeliai? Nejuokinkite? Taigi, klausimas, kod?l didelei pramonei si?loma glaustis prie ma?? miesteli?, lieka atviras ir kelia did?iul? nerim? gyventojams. Bet nei ?ito, nei kit? klausim?, kylan?i? d?l did?iojo verslo skverbimosi ? ma?as gyvenvietes, nenori gird?ti nei Vilniaus, nei vietos vald?ia. Tod?l ir negali nusiraminti Darb?n? seni?nijos ?mon?s, tod?l jie ir toliau seka Lietuvos bei u?sienio ?iniasklaidos prane?imus apie Europos S?jungos verslo planus ir u?ma?ias, pasiry?? ginti teis? dalyvauti planuose, veikian?iuose j? ir j? ?emi? ateit?. O jeigu vald?ia ir vietiniai skalikai ir toliau kabint? ant j? ?vatnik?? ar putinist? etiketes, vald?iai b?t? priminta Orhuso konvencija, kuri?, regis, i? aki? i?leido ponas D. Kreivys ir jo verslo ?kompanjonai?.
Prisiminkime tarptautin? teis?
-J?s ra??te, kad ketvirtoji pamoka – prisiminti Orhuso konvencija. Kas tai yra?
-Orhuso konvencija ? tarptautinis dokumentas, galiojantis Lietuvoje nuo 2001 m. Jame numatoma, kad siekiant veiksmingo visuomen?s informavimo proceso ?gyvendinant Vyriausyb?s planus, visuomen? turi prad?ti dalyvauti jau pradiniame etape, kai teb?ra visos galimyb?s svarstyti ?vairius variantus. Visas ?io dokumento pavadinimas yra toks: ?Jungtini? Taut? konvencija d?l teis?s gauti informacij?, visuomen?s dalyvavimo priimant sprendimus ir teis?s kreiptis ? teismus aplinkosaugos klausimais?. ?iuo dokumentu visuomenei garantuojama: 1) teis? gauti informacij? apie aplink?; 2) teis? dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus; 3) teis? kreiptis ? teismus aplinkos klausimais. ?i konvencija susieja ?mogaus teises su teis?mis aplinkos srityje, akcentuoja vis? m?s? pareigas ateities kartoms, susieja vyriausybi? atskaitomyb? ir aplinkos apsaug?, sutelkia pastangas ? visuomen?s ir vald?ios institucij? bendravim? demokratin?mis s?lygomis. Galimas daiktas, kad vyriausia Lietuvos vald?ia, pirma paskelbusi mer? rinkimus, o tik paskui kar?tligi?kai puolusi kurti jiems pareigas ir funkcijas, kuriomis meras skirt?si nuo anks?iau buvusio savivaldyb?s Tarybos pirmininko, praleido ?itoje Konvencijoje ?tvirtint? vietos vald?ios pareig? ne tik informuoti visuomen? apie jau priimtus sprendimus, susijusius su aplinka, bet ir tartis su visuomene PRIE? priimant pana?ius sprendimus.
Tod?l tas faktas, kad Darb?n? miestelio bendruomen? tik susitikime su dan? verslinink? atstovais i? mero i?girdo apie jo sprendim? ?alia kiekvienos didesn?s rajono gyvenviet?s, tarp j? ir prie Darb?n?, i?skirti zonas, kuriose b?t? galima vystyti pramon?, jau yra akivaizdus Konvencijoje ?tvirtint? visuomen?s teisi? pa?eidimas.
D?l tokio sprendimo miestelis prarado prakti?kai vienintel? plot? kaip galimyb? pl?stis, statyti naujas sodybas, kurti naujus vietinius verslus, nes i? kit? pusi? miestel? supa mi?kai. Bet kam tai r?pi? Kam r?pi Lietuvos region?, kaim? ir ma?? miesteli? ateitis, jei visai Lietuvai numatyta ateitis ? didelio ES SKLYPO tar?ios, (elektros) energijai ir vandeniui imlios pramon?s statyboms? Vietos bendruomen?s nuomon? vald?ios nedomina. Kaip ka?kada ji nedomino Rusijos car?, nedomino raudon?j? Kremliaus komisar? ir emisar?? Tai kas i? tikr?j? ?ia, Lietuvoje, yra tikrieji Kremliaus ?vatnikai?? Gal visgi tie, kurie nepaiso jau patvirtinto ES dokumento, diegian?io ir u?tvirtinan?io demokratinius vald?ios institucij? bendravimo su vietos bendruomene principus ? Orhuso konvencijos?
-D?kojame u? pokalb?
1,180 per?i?r? (-a)