Per Sekmadien? Lietuvoje vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus, Kretingos rajone prie urn? at?jo tik ketvirtadalis rinkim? teis? turin?i? pilie?i?. Daugiausiai bals? rajone atiteko Socialdemokrat? partijai ? 23,67 proc. Antoje vietoje ? T?vyn?s s?junga su 16,76 proc. Tre?ioje vietoje liko valstie?iai su 12,11 proc.
Petro Gra?ulio Tautos ir teisingumo partija Kretingos rajone surinko 5,45 proc rink?j? bals?, liberaliosios partijos ? po daugiau kaip 4 proc., Vardan Lietuvos ? beveik 6 proc.
Rinkim? statistika tokia, kad rajono ?mon?s labiau buvo link? palaikyti kairi?sias politines partijas. Daug k? nuli?dino ma?as rink?j? aktyvumas. Tai rei?kia, kad per 75 proc. rink?j? Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje ?balsavo kojomis?. Nes neatvykimas balsuoti irgi yra pilietin?s valios i?rei?kimas.
Ekonomikoje ?balsavimas kojomis? rei?kia gyventoj? emigracija i? ?alies d?l nepriimtin? ekonomini? s?lyg?, didel?s mokes?i? na?tos, nuolatinio nedarbo. Politikoje ? tai akivaizdus, sisteminis nedalyvavimas rinkimuose, pa?ios institucijos, ?iuo atveju Europos Parlamento, ? kuri? renkami asmenys nuo Lietuvos, ty?inis ignoravimas. Tuo b?tent ir pasi?ym?jo ?ie rinkimai. Politik? ir ap?valginink? tarpe pasigirdo raginim? tok? balsavim? kojomis suvaldyti, ?teisinant privalom?j? balsavim?. Ta?iau kol kas tai tik kalbos, bet joki? veiksm? n?ra.
Politologai sako, kad pagal ?iuos rezultatus projektuoti spal? vyksian?i? Seimo rinkim? rezultat? neb?t? teisinga. Ta?iau komentatoriai ir politologai nutyli labai svarb? dalyk?, apie kur? niekas nenori nei ra?yti nei kalb?ti. Did?iajai daliai Lietuvos rink?j? reikalai, susij? su Europos s?jungos veikla, ne?dom?s ir nesvarb?s, tod?l ignoruojami, nes jie ne?takoja paprasto, eilinio ?mogaus gyvenimo kasdienyb?s.
Kitaip tariant, dauguma rink?j? tiek Kretingoje, tiek ir visoje Lietuvoje netiesiogiai pasisak? prie? pa?i? ES. Keista, kod?l apie tai niekas nera?o? Ypatingai tai atsispind?jo kaimi?k? apylinki? statistikoje. Ir tai gal?jo atsitikti d?l keli? esmini? prie?as?i?.
Pirma ? kalta neproporcinga ir i?kreipta Baltijos ?ali? at?vilgiu Briuselio ?em?s ?kio politika, nes i?mokos m?s? ?alies ?emdirbiams ? pa?ios ma?iausios. ?mones g?sdina ir nauji ??aliojo kurso? bei tvarumo reikalavimai, nes ?kininkai bijo prarasti pajam? ?altinius d?l grie?t?jan?i? aplinkosaugos reikalavim?. Ta?iau jokios pagalbos nesulaukia, o kaimo ?mogui tai yra didelis motyvacinis minusas.
Antra ? Europos parlamentas atrodo i?p?sta biurokrati?ka organizacija, kuri, i?skyrus geras algas, visi?kai neai?ku k? veikia. Tai kam balsuoti u? tuos, kurie va?iuos ? Briusel? gerai pagyventi, ta?iau realios naudos i? j? veiklos ten ? jokios. Europos parlamentas atrodo kaip kadencij? baigian?i? politik? sanatorija ar poilsio namai. ?mon?s negirdi, nemato joki? pos?d?i?, diskusij?, aptarim?. I?rinktieji neatsiskaito su rink?jais, tiesiog nemato tame prasm?s, tod?l kaip ??auksi, taip ir atsilieps?. Taip ir nutiko.
Tre?ia ? Europos parlamento veikloje jokios Lietuvai, kaip valstybei, realios naudos nesimato. I?rinktieji Lietuvos atstovai, i?skyrus kelis atvejus, da?niausiai pritaria globalist? ir federalist? id?joms, ma?inti ?ali? nari? teises ir galimybes laisvai tvarkytis savo ?alyse, ant galv? nuleid?iant kvailas direktyvas.
Ketvirta ? LGBTQ, transhumanizmo, posthumanizmo, pana?i? organizacij? bei id?j? skleidimas. Tradici?kai nusiteikusias bendruomenes tai erzina. Tod?l Europos S?junga nema?ai daliai Lietuvos ?moni? atrodo kaip gr?sm? j? egzistencijai.
Komentaruose po skelbiamais rinkim? rezultatais socialiniuose tinkluose b?ta ir toki? nuomoni?, jog Europarlamento rinkimai i? viso nereikalingi. Duot? kiekvienai partijai po vien? viet?, susitaupyt? pinigai ir laikas.
Akivaizdu, kad rinkim? rezultatus nul?m? did?i?j? miest? rink?jai, kurie, grei?iausiai mato Europos parlamento nari? veikloje prasm?. Did?iosioms tradicin?ms partijoms, kuri? elektorato pagrind? sudaro miest? gyventojai, pavyko mobilizuoti savo i?tikimus rink?jus, kurie ?jo ? rinkimus kaip ? paskutin? m???. Tuo tarpu rajon? gyventojai buvo pasyvesni, nes per rinkim? agitacijos laik? ? kaimi?kus rajonus beveik niekas i? partij? lyderi?, kuri? elektorato pagrind? sudaro b?tent rajon? gyventojai, neva?iavo. Tai akmuo ? dar?? valstie?iams bei socialdemokratams.
Vie?? ?vie?iamojo, agitacinio pob?d?io rengini? rajon? miestuose ir miesteliuose buvo labai ma?ai. ?mon?s tiesiog pasigedo d?mesio, gal b?t ?kv?pimo ar paskatinimo balsuoti. Tod?l dauguma j? tiesiog nemat? prasm?s eiti ? rinkimus. Pasigirsta ir nauj? s?mokslo teorij?, kod?l ?? kart? Prezidento ir Europos parlamento rinkimai buvo surengti skirtingomis datomis. Gali b?ti, jog taip padaryta, kad per Europarlamento rinkimus rink?j? ateit? kuo ma?iau, o politiniame elite dominuojan?ios partijos i?laikyt? savo pozicijas, siekiant ne?sileisti radikal?. Taip ir atsitiko.
Gintaras Mik?i?nas
