Yra politik? ir valdinink? rimtuose postuose, kurie link? nutyl?ti ar kitaip nuki?ti ? stal?i? nepatogius istorinius ?vykius. Elgiamasi taip ne tod?l, kad tas ar anas ?vykis ka?kam asmeni?kai nepatinka. Pana?u, kad bijoma platesnio neigiamo vertinimo, vengiama neva pasirodyti nepolitkorekti?iais. Visa tai yra papras?iausia baim?.
Tokia kar?ta bulv? progresyviems veik?jams visada buvo ir yra 1941 m. bir?elio sukilimas su ai?kia naci? kolaboravimo etikete, kuri, neabejotinai at?jo i? sovietin?s komunistin?s g?dumos laik?. Apie Kaz? Skirp? bei Lietuvi? aktyvist? fronto (LAF) sukilim? su tikslu atkurti Lietuvos nepriklausomyb?, kuris prasid?jo 1941 m. bir?elio 22 d. naci? Vokietijai u?puolus Soviet? S?jung?, vie?ai kalb?ti, pasirodo, nelabai galima, nebent u?daruose mokslinink? rateliuse. ?ios temos vengia ne vien tik politikai, bet ir didieji ?iniasklaidos portalai.
Tod?l vie?oje erdv?je apie tai pavyksta rasti tik ideologi?kai apdorot? informacij?, es? ka?kokie prastokai ginkluot? partizan? b?riai, kuri? nesp?jo susemti sovietinio saugumo organai, pasinaudojo vokie?i? puolimu ir galimai neteis?tai band? nuversti soviet? vald?i?, v?liau pasitarnaudami fa?istams. Jie po to tapo galimai naci? kolaborantais ar net ?yd?aud?iais. Man asmeni?kai nesuprantama, kod?l oficial?s Lietuvos politikai po 35 laisv?s met? iki ?iol naudoja sovietin? argumentacij? tokiems ?vykiams apibr??ti? Gal a? ko nors nesuprantu?
M?s? kra?tuose politikai nepatogius reikalus tiesiog ignoruoja. Kas nustato politkorekti?kumo gaires ? galima sp?ti, bet jos tikrai yra.
Prie? ger? pusmet? Ma?eikiuose buvo ?steigtas politkorekti?kumo akimis ?i?rint ?prie?taringai vertinamo? generolo Povilo Plechavi?iaus atminties i?saugojimo labdaros ir paramos fondas. Jis siekia, kad b?t? deramai ?am?intas ?ios Lietuvai nusipelniusios asmenyb?s atminimas. Prie? kelias savaites Skuode, nedalyvaujant nei vienam oficialiam Vilniaus ar savivaldos vadovui, buvo atidengta generolui skirta atminimo lenta. Policija jos nesudau??. Ji puikuojasi ant generolo pastatyto kino teatro. Jokiame centriniame portale tai neatsispind?jo. Reporta?? neparod? jokios panoramos ar vakaro ?inios, nes visa tai galimai ?prie?taringai vertinama?.
Tuo tarpu Vilniuje vyko grumtyn?s prie buvusio KGB pastato kampo. Meras ir policija leido suprasti, kas yra tikroji vald?ia nuo Dievo ir kur yra leistinos ideoligin?s ribos. I?vadas turime pasidaryti patys: kas yra Lietuvoje galima ir kas ? negalima. Istoriniai ?vykiai, susij? su siekiais atstatyti valstybingum?, pasirodo, ne visais laikais buvo teisingi. Reik suprasti, kad patriotizmas irgi gali b?ti ir teisingas, ir klaidingas, naudingas arba Kremliui, arba liberalizmui? O pastarosios ribas gali nubr??ti tik teisingi, ideologi?kai pakaustyti ?mon?s, tokie, kaip sostin?s meras?
Po susistumdym? nukabinant atminimo lentel? pulkininkui Kaziui ?kirpai, vie?oje erdv?je diskutavo istorikai. Vieni artimi konservatori? partijai, kiti ? Nacionaliniam susivienijimui. Ir abi pus?s jaut?si teisios nuo paties Dievo.
Kaip ra?o portalas LRT, vienas istorikas piktinasi lentel?s nu?mimu ir kartu su politiniais bi?iuliais dalyvauja protesto mitinge prie savivaldyb?s. Kitas kartu su kitais partie?iais piktinasi neteis?tu lentel?s pakabinimu, kaltina aktyvistus chaoso k?limu. Ta?iau chaoso k?limo baim? ? tik veidmainyst?, priedanga, dingstis, ?irma savo baim?ms u?maskuoti. U? tos ?irmos stovi galimai Kremlius? Putinui, kaip ir Benkunskui Kazys ?kirpa yra fa?istas? Kartu tai – i? vir?aus nuleid?iami konkret?s ideologiniai r?mai.
Visi laukiame kokias i?vadas pateiks Gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Ta?iau kokios jos beb?t?, jos vis viena bus gr?stos dominuojan?ios baim?s ne?tikti progresyviai darbotvarkei teiginiais. Tod?l neabejotinai b?simos centro i?vados ? tai naujo konflikto u?programavimas atei?iai.
Ta?iau asmenin? pozicij? renkam?s ?iandien. Jos negali ?takoti jokie ideologi?kai pakaustyti influenceriai, pavyzd?iui, savivaldybi? merai. Deja, dalis istorik? tai daro grie?tai per politin? prizm? ? kuriai partijai labiau simpatizuoja ar priklauso. O neutral?s istorikai arba visai nesivelia ? diskusij?, arba ra?o knygas, paremtas sausais dokumentais.
LRT portale Marius Jok?baitis d?sto, es? politizuotos diskusijos lydi kone visus paminklinius klausimus ? pradedant Antano Smetonos ar Algirdo Brazausko, baigiant tragi?k? ?vyki? ir poet? ?kolaboravimo? analize. Tod?l es?, ko nor?ti i? ?iuolaikini? meninink?, kurie, d?l rizikos netekti valstybini? dotacij?, kaip velnias kry?iaus vengia nepatogi? tem?: kolaboravimo, genocido, partizan?, Rusijos, taip pat sovietini? poet? pamin?jimo savo k?ryboje. Tokie atvejai, kaip atminimo lentos sukil?li? vadui dau?ymas sostin?je atbaido intelektualams bet kokius norus imtis jautri? istorini? tem?.
Savo tautos herojus reikia gerbti ir ?lovinti, o ne diskutuoti apie j? gyvenimo ir pasirinkimo niuansus sud?tingais istoriniais laikotarpiais. Tai ? vyraujantis po?i?ris Lietuvoje, pabr??ia M.Jok?baitis.
Bir?el? Palangoje vyko Vaidilos teatro renginys ?A?ara Dievo aky?, skirtas poetui Justinui Marcinkevi?iui atminti. Aktoriai skait? eiles, estrados dainininkai atliko poeto eil?mis para?ytas dainas. Sal? l??o nuo dalyvi? gausos. Po renginio ?mon?s jaut?si asmeni?kai poeto palyt?ti, kaip po ger? mi?i?. Ta?iau ne visiems tai prie ?irdies. Pavyzd?iui, vienas toki?, kuriam nepatinka J.Marcinkevi?iaus Lietuva – kretingi?kis brolis pranci?konas Astijus Kungys.
D?l paminklo poetui ?am?inti sostin? i?sisukin?ja kaip slidus ungurys. Kretingoje J.Marcinkevi?iaus gatv?s artimiausiu metu nebus. ? akis nepasakoma NE, bet leid?iama taip suprasti: J.Marcinkevi?iaus Lietuva ? tai ne ta Lietuva, o galimai klaidinga paralelin? jos versija. Valstybiniai ideologiniai r?mai tarp eilu?i? tai skelbia. Tai ir yra tie generol? ir poet? veiklos vertinimo r?mai, kuriuos norma primesti visiems be i?imties, kad prie? liberal?j? pasaul? neb?t? g?da. Neg?da tik d?l ?ydr?j? parad?.
Jiems buvo g?da d?l galimai kvail? rink?j?, kurie Pertr? Gra?ul? i?rinko ? Europos Parlament?. Neduok Dieve, pasaulis pagalvos, kad mes, Lietuviai esame radikalai-populistai, kurie nori Europos orbanizacijos (nuo ?od?io Orbanas). Bus tikrai g?da?!`Ar tikrai? Ar g?da prie? ma?? pasaulio dal?, kuris akivaizd?iai Europoje pralaimi, o Pranc?zijoje k? tik pralaim?jo triu?kinan?iai. Kai koks nors politikos naujokas ar ap?valgininkas kabina etiket?: populistai, ekstremistai, prie?taringai vertinami, naudingi Kremliui, tai i? karto norisi apie tai pasidom?ti giliau: kod?l br??iamos tokios keistos ir nesuprantamos linijos kas blogai, o kas gerai? Kuo gr?stos tos linijos: juk reikalinga diskusija, o ne imperatyvas. Jeigu ka?kas yra ideologi?kai nutylima arba neleid?iama, naudojant vie??j? ry?i?, propagandos, ?statym? ar policijos gali?, vadinasi gali b?ti ?domu, o grei?iausiai tikra ir teisinga, be jokios veidmainyst?s ar politkorekti?kumo. ?mogus i? prigimties yra smalsus padaras. Tod?l bet kokios dirbtinai br??iamos ribos ?enkli? dal? bendruomen?s individ? visada trauks j? nepaisyti.
U? Atlanto ? viskas labai pana?iai. Per diskusijas veikiantis JAV prezidentas pasirod? kaip Anthony Burgesso ?Prisukamas apelsinas?, kad net saviems demokratams buvo g?da. Ir v?l ta pati ?g?da?. Bet tai tik tu?ti ?od?iai. Tad ar viskas gerai su tuo ?teisingu? pasauliu?
