Kiekvienas ?mogus yra skirtingas, tad ir alkoholis visus veikia skirtingai, tod?l n?ra konkretaus kiekio ar laiko, kuris nulemt?, kada ?mogui pasireik? su alkoholio vartojimu susij? smegen? pa?eidimai ar kiti sutrikimai. Kita vertus, kuo daugiau ir kuo ilgesn? laik? asmuo vartoja, tuo didesn? tikimyb?, kad atsiras psichikos ir elgesio sutrikim? d?l alkoholio vartojimo.
Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais vyrai, reguliariai vartojantys daugiau kaip 50 standartini? alkoholio vienet? per savait?, ir moterys, penkerius ar daugiau met? vartojan?ios daugiau nei 35 alkoholio vienetus per savait?, grei?iausiai patirs smegenyse poky?ius, kurie neigiamai paveiks atmint? ar kitus m?stymo procesus. ?ie alkoholio vienetai prilygsta 5 buteliams vyno arba 20 alaus stiklini? per savait? vyrui, o moteriai ? ?iek tiek ma?iau nei 3,5 butelio vyno arba apie 14 alaus stiklini? per savait?.
Alkoholio poveikis smegenims
?alingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimt? poky?i? smegenyse. Sunkumas vaik?tant, prastas reg?jimas, neri?li kalba, sul?t?j?s reakcijos laikas, sutrikusi atmintis ? kai kurie i? ?i? sutrikim? gali pasireik?ti po vieno ar dviej? g?rim? ir greitai i?nykti vos nustojus gerti. Ta?iau da?nai vartojan?iam ?mogui gali i?sivystyti smegen? defektai, kurie atsistato sunkiau ir l??iau.
Nesaikingas alkoholio vartojimas gali stipriai paveikti smegenis, pavyzd?iui, tur?ti ?takos ?prastoms atminties funkcijoms, ta?iau taip pat gali sukelti ir didesn? ?al? ? i??aukti kepen? ciroz?, ?irdies ir kraujagysli? sutrikimus ar kit? lig? atsiradim?.
Moksliniais duomenimis, ?mogus pasigeria i?g?r?s 150 g degtin?s, o v?liau vyksta organizmo nuodijimas. Kepenys alkohol? suskaido ? acetatus, kurie lemia prast? savijaut?. ?domu tai, kad acetatai i? organizmo pa?alinami tik per 14?15 par?, tad ir vien? kart? apsinuodijus alkoholiu galima ilgam susi?aloti organizm?. Po smagaus vakar?lio kit? dien? nereik?t? s?sti u? vairo, nes alkoholio kiekis kraujyje tiesiogiai ?takoja vairavimo geb?jimus. Net ir ma?as alkoholio kiekis kraujyje ma?ina reakcij?, prast?ja suvokimas ir suma??ja judesi? koordinacija.
Da?niausi smegen? pa?eidimai
Nerv? l?steli? pa?eidimas ? jei ?mogus reguliariai nesaikingai vartoja, tai gali b?ti toksi?ka jo nervin?ms l?stel?ms. Laikui b?gant smegen? l?stel?s ??sta, susitraukia ?mogaus smegen? audiniai. Tai rei?kia, kad yra ma?iau l?steli? informacijai perduoti, smegenims darosi vis sud?tingiau atlikti skirtingas u?duotis.
Kraujagysli? pa?eidimas ? reguliariai vartojant per daug alkoholio, pa?eid?iamos ?mogaus smegen? kraujagysl?s ir gali padid?ti kraujosp?dis. Abi prie?astys didina insulto rizik? (taip nutinka, kai smegenys negauna pakankamai deguonies ir yra pa?eistos).
Ma?as vitamino B1 kiekis ? daug smegen? pa?eidim?, kuriuos sukelia alkoholis, ?vyksta tod?l, kad tr?ksta vitamino B1. Tai yra vitaminas, kurio reikia tinkamai smegen? veiklai.
Padid?jusi galvos traum? rizika ? alkoholis veikia koordinacij? bei kai kuriems i??aukia agresyv? elges?, o tai didina galvos sutrenkim? rizik?.
Alkoholis ardo ne tik smegen? l?steles. Visi ?inome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis. Ta?iau ypatingai gerai spiritas tirpina riebalus. Betgi ?mogaus l?steli? apsauginius apvalkalus sudaro i? riebalin?s l?stel?s. Nesvarbu, ar ?mogus geria al?, vyn? ar degtin?, spirito molekul?s prisiartina prie riebalini? l?stel?s molekuli?, s?veikauja su jomis ir spirito molekul? i?mu?a riebalin? molekul? i? l?stel?s apvalkalo. L?stel? jau pa?eista. Per t? pa?eidim? ? l?stel?s vid? gali patekti ?lakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekul?, virusas ar pana?iai. O l?stel?je yra branduolys su chromosomomis. Alkoholio poveikis l?stelei gali b?ti ?vairus – iki visi?ko jos sunaikinimo. Ta?iau ?mogaus organizme yra l?stel?s, kurias reikia labai, ypatingai saugoti – lytin?s l?stel?s, i? kuri? prasideda ir gimsta vaikai.
Svarbiausi faktai apie alkoholio poveik? sveikatai
1.Per trump? laik? poilsiaujant da?nai i?geriamas didelis alkoholini? g?rim? kiekis. Tai tampa ypa? pavojinga ir ?alinga organizmui, nes kar?tyje greit?ja med?iag? apykaita ir alkoholis veikia stipriau ? grei?iau apsvaigstama ir apsinuodijama. Pvz., alaus vienu metu neretai i?geriama kur kas daugiau, tad ir apsinuodijimas b?na staigus bei gana sunkus. Tyrim? duomenimis, i?g?rus 6 bokalus alaus vienu metu miokardo infarktas i?tinka 6 kartus da?niau. Be to, aluje esan?ios toksin?s med?iagos ne ma?iau kenksmingos nei degtin?je.
2. Papl?dimyje ?mon?s alkoholinius g?rimus da?niausiai vartoja tu??iu skrand?iu. Tokiu atveju alkoholio absorbcija ?vyksta per pusvaland?. Jeigu ?mogus i?geria skys?i? ir pavalgo, alkoholio absorbcija gali b?ti ir po valandos. Pa?ioje prad?ioje alkoholis pasiskirsto ?arnyne, ir tik po 60?90 min. pasiekiamas did?iausia alkoholio koncentracija kraujyje.
3.B?tina prisiminti, kad vartojamas alkoholis suma?ina cukraus kiek? kraujyje, o tai padidina alk?. Tad poilsiaujant prie vandens telkini? alkoholio suvartojama kur kas daugiau vienu metu, d?l to ir apsvaigstama gana greitai. Neretai ?mogus, gr???s i? papl?dimio, patenka tiesiai ? ligonin? ypa? sunkios b?kl?s.
4.Apsinuodijimo alkoholiu gr?sm? didina ne tik g?rimas tu??iu skrand?iu, bet ir riebiai persivalgius. Smegenys, gavusios signal?, kad organizme yra nesveik? skilimo produkt?, visas paj?gas sutelkia ne maistiniams riebalams deginti, o atsikratyti nuod?, kuriuos i?skiria alkoholis. Kepenys skaido 90?95 proc. ? organizm? patekusio alkoholio, o tik ma?oji dalis alkoholio pasi?alina su ?lapimu ir per plau?ius. Tad akivaizdu, kad d?l kartu vartojamo riebaus maisto ir alkoholio (ypa? r?g??iausi? produkt?: vyno, alkoholini? kokteili?) kyla gr?sm? vystytis kasos u?degimui ar kepen? surieb?jimui.
5. Alkoholis apkrauna ?ird?, o kar?tyje jai tenka dar didesnis kr?vis. ?irdis ir kraujagysl?s, siekdamos atv?sinti k?n?, grei?iau varin?ja krauj?, d?l to ?irdies ritmas da?n?ja, gausiau prakaituojant netenkama magnio ir kalio. Poilsiaujant vasar? ?irdies sm?gio, hipertenzijos, insulto rizika i?auga kelis kartus ir i?tinka net ir jaunus ?mones, vartojan?ius alkoholinius g?rimus.
6.Visais atvejais moterys neigiam? alkoholio poveik? pajunta stipriau ir grei?iau, nes jos daug jautresn?s fiziniam alkoholio poveikiui. Tai lemia ne tik ma?esn? moter? k?no mas?, bet ir ma?esnis organizme esamo vandens ir alkohol? skaidan?i? ferment? (alkoholdehidrogenaz?s) kiekis.
7.I?g?rus alkoholio, organizme sutrinka hormono antidiuretiko gamyba, d?l to greitai netenkama vandens atsarg?. Net 1 bokalas ?alto alaus didina dehidratacijos pavoj?. Toks dehidratacijos pavojus d?l alkoholio padid?ja kar?t? vasaros dien?. Papl?dimyje ?i tikimyb? i?auga net iki 15 kart?!
Pateikti faktai apie alkohol?, jo ?al? organizmui yra akivaizd?s ir negin?ijami. Tad svarbus kriti?kas alkoholio ?alos ir galimos situacijos rimtumo suvokimas.
Nuotr. internetinio archyvo
Pareng? sveikatos specialist? Virginija Mockut?
