Pogimdymin? depresija yra da?niausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Naujausi tyrimai atskleid?ia, kad depresija suserga ma?daug 19 procent? pagimd?iusi? moter?, ta?iau pana?us skai?ius j? pagalbos nesikreipia.
?mogaus emocin? sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja r?pinam?s ? kada ir kaip ie?kome b?d? jaustis geriau. Su vie?osios ?staigos ?Krizinio n??tumo centras? psichologe R?ta Mickevi?iene kalbam?s apie pogimdymin?s depresijos prie?astis, simptomus ir pagalbos b?dus.
Susirgti gali ir vyrai
Pogimdyminis laikotarpis dar kitaip yra vadinamas ketvirtuoju trimestru. Jis prasideda su naujagimio u?gimimu ir trunka ma?daug apie 8 savaites ar ilgiau.
Anot Krizinio n??tumo centro psicholog?s, besilaukianti ir pagimd?iusi mama i?gyvena fizinius, biocheminius, neurofiziologinius, socialinius ir psichologinius poky?ius, lydimus ?vairaus intensyvumo jausm? ir emocij?.
Tod?l psicholog? R. Mickevi?ien? akcentuoja: depresija po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris, bet tai nerei?kia, kad ji yra bloga mama ? ?iuo metu jai yra sunku ir reikalinga pagalba.
?Pogimdymin? depresij? diagnozuoja psichiatras pagal moters jau?iamus fizinius ir emocinius po?ymius, j? intensyvum?, trukm? ir dinamik?.
?io psichikos sutrikimo nustatymas yra keblus. Somatiniai pogimdymin?s depresijos simptomai yra pana??s ? tuos, kuriuos i?sako visos naujagimi? mamos. Jos susiduria su miego ir apetito sutrikimais, nuovargiu ir pervargimu, sunkumais susitvarkyti su kasdieniais ruo?os darbais.
D?l to pogimdymin? depresija tur?t? b?ti vertinama kompleksi?kai?, ? kalb?jo psicholog? ir prid?jo, kad ne tik moterys, bet ir 4-7 proc. vyr? serga depresija po vaiko gimimo.
Sunku ?vardinti vien? prie?ast?
Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdymin? depresij?, tiriami ?vair?s veiksniai, pavyzd?iui, am?ius, gyvenamoji vieta, i?silavinimas, u?imtumas, socialinis palaikymas, saugumas, ?inia apie n??tum?, motinyst?s patirtis, pajamos ir kt. Keli? moteriai nepalanki? veiksni? kombinacija gali tur?ti ?takos ?enkliam pogimdymin?s depresijos rizikos i?augimui.
?N?ra vienos konkre?ios prie?asties ?iam sutrikimui rastis. Tai gali b?ti hormon? svyravimas (po gimdymo, ?indymo laikotarpiu ir nutraukus ?indym?), sirgimas depresija iki n??tumo arba n??tumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis n??tumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt.
Kiekvienas asmuo yra individualus ir visos ankstesn?s patirtys, susirgimai, psichologinis atsparumas ir emocij? valdymas daro ?tak? psichologinei sveikatai po gimdymo?, ? sak? psicholog?.
Tai gali palikti ilgalaiki? pasekmi? pa?iai mamai, jos naujagimiui ir visai ?eimai. D?l pakitusios emocin?s b?kl?s mamai tampa sunku kurti saug? ir prierai?? ry?? su savo vaiku, juo r?pinamasi ?altai, vangiai, d?l to did?ja tikimyb?, kad vaikas ateityje susidurs su emociniais ir kognityviniais raidos sutrikimais ar elgesio problemomis.
?Negydoma pogimdymin? depresija gali peraugti ? ilgalaik? depresij? ar pasikartoti po kito gimdymo. Liga apsunkina mamos santykius ne tik su naujagimiu, bet ir likusia ?eimos dalimi?, ? teig? psicholog?.
Laiku pasteb?kite ?auktukus
Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasid?ti ir n??tumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto da?niau nei n??tumo metu. Da?niausiai pogimdymin? depresija i?ry?k?ja per pirmus m?nesius po gimdymo, ta?iau, R. Mickevi?ien?s teigimu, ji gali pasireik?ti ir pra?jus pusme?iui ar net metams po gimdymo.
Paprastai i?skiriami po?ymiai, kurie be jokio pager?jimo t?siasi dvi savaites ar daugiau, yra intensyvus li?desys, verkimas, baimingumas, tu?tumos jausmas, greitas irzlumas, pyktis, energijos ir motyvacijos stoka.
?Prie pagrindini? simptom? priskiriamas sutrik?s miegas ir apetitas, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, u?sisklendimas nuo artim?j? ir sav?s nuvertimo jausmas, nes susiduriama su sunkumais rasti ir pajausti ry?? su k?dikiu. Pasitaiko atvej?, kai moteris kankina baim? su?eisti ar kitaip pakenkti k?dikiui, kyla min?i? apie sav?s ?alojim? ar net mirt??, ? sak? specialist?.
R. Mickevi?ien? pasakojo, kad pagalbos besikreipian?ios moterys neretai pa?ios pastebi da?niau pasitaikan?ius psichologin?s b?kl?s poky?ius, tod?l u?duoda sau klausimus: ?Ar normalu susilaukti labai laukto k?dikio ir juo nesid?iaugti??, ?Kod?l d?iugias akimirkas u?go?ia li?desys, tu?tuma, a?aros??, ?Ar normalu yra laukti, kol kas nors ateis ir i?gelb?s mane nuo mano pa?ios k?dikio??. Anot psicholog?s, tai yra pirmieji raudonieji ?auktukai ? ankstyvasis pagalbos ?auksmas, ? kur? svarbu laiku atkreipti d?mes?.
I? Tel?i? rajono kilusi Monika sak? pati supratusi esant problem?, kai laikydama rankose naujagim? negal?davo sulaikyti a?ar?. ?I? prad?i? pati nesupratau, kaip ir kada prad?davau verkti. To buvo ne?manoma suvaldyti. Abu su vyru labai lauk?me dukryt?s, tod?l n? neband?iau visko palikti i?sispr?sti savaime, tod?l kreipiausi pagalbos ir viskas susitvark??, ? dalijosi Monika.
U?duokite sau klausimus
Pasak R. Mickevi?ien?s, vis? pirma, pagalbos rank? svarbu i?tiesti pa?iam sau. Besilaukianti ar neseniai pagimd?iusi moteris gali savaranki?kai u?kirsti keli? depresijos formavimuisi ar ?enkliai palengvinti sutrikimo po?ymius, ?sipareigodama r?pintis savimi.
Krizinio n??tumo centre dirbanti specialist? besilaukian?ias ir pagimd?iusias klientes dr?sina koncentruotis ? penkias sritis: mintis, mieg?, mank?t?, mityb? ir malonumus.
?Paklauskite sav?s: ar mano l?kes?iai sau realisti?ki, kaip kasdien save padr?sinu ir r?pinuosi min?i? ?vara? Kaip suprantu miego svarb? savo organizmui ir ie?kau b?d? pails?ti? Ar mano mityba pilnavert?, o valgymo ?pro?iai tinkami? Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo k?nui stipr?ti ir atsigauti? Kaip malonumais pa?vairinta rutina veikia mano emocin? sveikat??? ? darbo praktikomis dalijosi specialist?.
Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasir?pinti naujagimiu, o emocin? ir psichikos sveikata prast?ja, ? pagalb? tur?t? atskub?ti artimieji. Ypa? svarbu, kad aplinkiniai pasi?lyt? konkre?i? pagalb?: pasir?pint? vaiku ir leist? mamai pails?ti, pasidalint? konkre?ia informacija su pagalbos kontaktais, palyd?t? pas specialistus ar pad?t? u?siregistruoti vizitui.
?Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o ?eima ne?ino, kaip pad?ti, svarbu kreiptis ? specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypa? kai vyksta svarb?s i?gyvenimai, siejantys vis? ?eim?, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku?, ? kalb?jo Krizinio n??tumo centro specialist? R. Mickevi?ien?.
Jau?iant emocinius sunkumus galima kreiptis ? emocin?s paramos tarnybas, pagalba teikiama telefonu 1809 arba internetiniu susira?in?jimu. Taip pat ir Krizinio n??tumo centras konsultuoja nemokamai gyvai arba nuotoliniu b?du, kreiptis galima el. pa?tu pagalba@krizinionestumocentras.lt. Esant ?miai b?klei, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
