Rinkim? ?vytuoklei nukrypus ? kair?, intensyviai vykstant naujos Vyriausyb?s formavimo darbams, pasigirsta id?j? apie keli? ministerij? naikinim? ir nauj? k?rim?. I? prezident?ros, bei kai kuri? politini? partij? rinkimini? program? sklinda si?lymai suskaldyti Vidaus reikal? ministerij? ? dvi. Viena i? j? gal?t? vadintis Region? arba Region? pl?tros ministerija. Taip pat nuskamb?jo ir kitas si?lymas ? naikinti Energetikos ministerij?, kuri per pastaruosius ketverius metus tapo buvusios valdan?iosios daugumos savoti?ku ?verslo projektu?, kuriame ?iltai ?sitais? savi kadrai.
Naikinti Energetikos ministerij? prie? 8 metus si?l? ? vald?i? at?j? valstie?iai. Dar 2016 metais Lietuvos valstie?i? ir ?ali?j? s?jungos (LV?S) pirmininkas Ram?nas Karbauskis sak?, kad jo planuose – naikinti ?i? ministerij?, kuri es? buvo sukurta naujos atomin?s elektrin?s statybai bei LEO.LT reikalams. Jos funkcijas numatoma perduoti Ekonomikos ir inovacij? ministerijos ka?kuriam departamentui.
Ta?iau nacionalinis energetik? klanas dar? visk?, kad ?is valstie?i? planas netapt? realybe. O prie konservatori? atsitiko taip, kad elektros energetikos sektorius tapo vos ne valstybe valstyb?je be teis?s kritikuoti ir kontroliuoti i? visuomen?s pus?s. Ir ?iandien ?is sektorius tapo svarbesniu u? pa?i? valstyb?, diktuojantis savo matymo bei galvojimo b?d? ir politikams, ir bendruomen?ms.
Atsiranda ir ?domesni? si?lym?, pavyzd?iui, atlikti energetikos sektoriaus audit? ir tik po to u?daryti ministerij? arba j? prijungti prie Ekonomikos arba Finans?. Tuo tarpu, kol politikai kalba, konservatori? vald?ios prad?ti projektai jau ?sib?g?jo. Vienas toki? ? v?jo j?gaini? parkas j?roje prie ?ventosios, kurio nauda ir svarba ? vis dar nebaigt? diskusij? objektas. Ta?iau tokie planai visuomenei pateikiami kaip nei?vengiamas faktas be teis?s abejoti. Ar tai tikrai bus naudinga Lietuvai? Kas gali atsakyti ? ?? klausim? ?velgiant, pavyzd?iui, ? de?imties met? perspektyv?? ?inoma, dominuojantis naratyvas susij?s su saugumo poreikiais. Tod?l es? privalome galvoti pozityviai ir tik pozityviai.
Ta?iau pam?ginkime suabejoti.
Ir i? ties? pra?jusiais metais atsitiko taip, kad buvo duota ?alia ?viesa 700 megavat? galios j?rinio v?jo parko statybai prie ?ventosios. ?Ignitis renewables? vystomas projektas ateityje tur?t? pagaminti apie 3 teravatvalandes ?aliosios elektros energijos per metus. Tai es? u?tikrint? iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. ?io, did?iausio ?alyje energetikos projekto d?ka Lietuva taps pirm?ja Baltijos ?alimi, turin?ia veikiant? j?rinio v?jo park?. Projekt? vysto ?Ignitis renewables? drauge su ?Ocean Winds? atitinkamai dalimis 51 proc. ir 49 proc. Tikimasi, kad v?jo parkas prad?s veikl? apie 2030 m.
Tam, kad visuomen?je nekilt? bereikaling? diskusij? ? vie?ieji ry?iai dirba ir su politikais, ir su bendruomen?mis: u?sakomi reklaminiai plotai laikra??iuose ir portaluose. ?tai naujausias pavyzdys. ?Vis daugiau Lietuvos bendruomeni? aktyviai naudojasi verslo suteikiama parama, taip gerindamos savo kasdienyb?. Vienas to pavyzd?i? ? tarptautin?s ?aliosios energetikos bendrov?s ?Ignitis renewables? param? s?kmingai panaudojusi Vydmant? gyvenviet??, – ra?oma vie??j? ry?i? specialist? sukurtoje publikacijoje.
Ir tai suprantama, nes b?tent paj?rio regiono savivaldybi? bendruomen?s nukent?s pirmiausia, jei, neduok Dieve, ?vykt? kokia nors b?da su tomis elektrin?mis j?roje, kurios galimai stov?s ant u?ter?to ir galimai iki galo nei?tirto j?ros dugno tuo metu, kai papl?dimyje atostogas leis Vilnie?iai ir Kaunie?iai. Paj?rio savivaldyb?s u? tai nori gauti ir pinig?.
Kas gi ?ioje istorijoje ne taip?
Pirmiausia prad?kime kabin?tis prie ?od?i?. Ar tikrai ?odis ??alia? tinka energetikai, kai kalbame apie galim? j?ros tar??? ?odis ?tvarumas? jau tapo bever?iu buitiniu keiksma?od?iu bei paty?i? sinonimu. Ta?iau vie??j? ry?i? specialistai ir toliau kepa tas keistas formuluotes, ignoruodami j? neigiam? obals? visuomen?je, praleisdami pro ausis keliamas socialin?s kakafonijas. Tam, kad pastatyti ??al?? j?gain? j?roje, nety?ia teks sujaukti dugn?, kuriame po II pasaulinio karo gali b?ti palaidoti ?vair?s pavojingi artefaktai. Be to, ar neatsitiks taip, kad paai?k?s dar vienas ne itin malonus dalykas: ten gali b?ti palaidotas ir gruntas i? Klaip?dos uosto? Na ir kas, kad PAV ataskaitoje viskas atrodo labai gra?u. Ra?yti gra?ias knygas ?mon?s i?moko senai. Ta?iau kaip taikliai 20 am?iaus prad?ioje pasteb?jo lenk? lingvistas, matematikas ir in?inierius Alfredas Kor?ybskis: ??em?lapis ? tai dar ne teritorija, o meniu ? ne patiekalas?.
Visa tai tik ?tarimai ir s?mokslo teorijos? Pa?velkime ? ateit? ir pam?ginkime suprasti, kam apskritai tos dideli? gali? j?gain?s reikalingos 21 am?iaus pirmoje pus?je? Paradoksas ? kur? nekreipiama: elektr? naudojantys tiek buitiniai, tiek pramoniniai ?rengimai tampa ?taupantys?, ?i?manieji?, ta?iau energijos poreikis pasaulin?je rinkoje ? did?ja. Ir tam reikia vis didesni? ir didesni? gali?? Taip, vartotojai tampa taupesni, ta?iau ne visi. Kai kuri? i? j? apetitai did?ja ir did?s. Vis? pirma tai ? auk?t? technologij?, dirbtinio intelekto, did?i?j? duomen? pramon?. Visa tai vadiname 5-?ja pramon?s revoliucija. Mil?ini?kiems duomen? kiekiams apdoroti reikalingos itin energijai imlios serverin?s, joms reikia labai daug energijos ir daug ?alto vandens v?sinimui. Jei bus ?vesta CBDC (visuotin? centrinio banko skaitmenin? valiuta), o popieriniai pinigai – i?imti, ji pareikalaus ypatingai dideli? gali?, kuri? grei?iausiai ?iandien tr?ksta. Tod?l tai gali b?ti viena i? prie?as?i?, kod?l kepamos tos v?jo j?gain?s? Prie?astis – visai ne klimato kaita.
Antras dalykas art?ja ma?? nuosav? j?gaini? su individualiai kaupikliais pl?tros banga, nes vartotojai, nepatenkinti tiek kainomis, tiek ir neprognozuojamais galios svyravimais sieks atsiriboti nuo centralizuot? tinkl?. Tod?l individual?s namai bei smulkus ir vidutinis verslas, ?kinink? ?kiai trauksis i? centralizuotos energijos vartotoj? rinkos.
Ma?osios j?gain?s Lietuvoje jau dabar n?ra naujov?. Ateityje jos bus ?rengtos kiekviename name, galimai ir be s?saj? su ESO tinklais. Kita vertus, svarbus ir taupymo momentas, nes ?sirengus toki? j?gain? elektros s?skaitos per metus gali suma??ti 50?90 proc.
Vidutini?kai butuose per metus yra suvartojama 1800?2400 kilovatvaland?i? (kWh) elektros energijos. Ma?uose individualiuose namuose 3000?3600kWh, o dideliuose?ma?iausiai 5400 kWh per metus. Priklausomai nuo vietos, 1kW galios v?jo j?gain? per metus gali pagaminti apie 2000kWh elektros energijos. Taigi visai tik?tina, kad 2kW galios v?jo j?gain?s, pastatytos tinkamoje vietoje, gali elektra apr?pinti nedidel? nam?. Juo labiau, jog technologijos nestovi vietoje.
? rink? ateina vertikalios j?gain?s, vadinamos buitin?mis turbinomis, kurios nedarko architekt?ros ir gali b?ti ?rengiamos net ir daugiabu?io balkone, derinyje su saul?s baterijomis. Visi puikiai ?inome nam? papuo?alus ? suktukus i? med?io. Tai ka?kas pana?aus. Jos ?rengiamos kartu su i?maniosiomis baterijomis, vadinamais ?kaupikliais?. Augant elektros kainoms, esant energetiniam nestabilumui, baterija namams turi daug ?ans? tapti neatsiejamu nam? ?renginiu. ?io kaupiklio d?ka nebereik?s stresuoti d?l elektros tiekimo sutrikim?, kai po audros energijos tiekim? ESO sugeba atstatyti tik per savait?.
Tokios naujov?s po 5 met? i? esm?s pakeisti energijos rink?, nes buitiniams vartotojams ESO paslaug? tiesiog gali nebereik?ti. Elektromobilius jau dabar ?mon?s krauna namuose. Tad ar reikia toki? perteklini? gali?, kurias 2030 generuos v?jo j?gaini? parkai j?roje ir sausumoje? Tod?l lobistai ir svajoja apie vandenilio gamyklas, CBDC bei kriptovaliut? kasyklas. Kito paai?kinimo, kam Lietuvai reikalingos tokios didel?s galios ? tiesiog n?ra.
Tod?l iniciatyvos statyti mil?ini?kus parkus j?roje atrodo tik i? dalies logi?kos, ?velgiant i? ?ios dienos saugumo poreiki? supratimo ? siekti nepriklausomyb?s nuo Ryt?. Ta?iau ta nepriklausomyb? vis viena ateis, nes atkris buitiniai vartotojai bei smulkusis verslas, o did?iajai pramonei, kuri eina tvarumo kryptimi, toki? perteklini? gali?, ?velgiant ? tolim? perspektyv?, taip pat nereik?s, nes jos pa?ios gaminsis elektr?.
Tod?l si?lymas ? u?daryti Energetikos ministerij? arba j? prijungti prie ?kio atrodo logi?kas ir suprantamas.
