1937 met? liepos 1 d. ?Lietuvos ?iniose? paskelbtas laisvas reporta?as apie Kreting?, kuris atskleid?ia miesto socialines ir ekonomines problemas. Straipsnis pasakoja apie Kreting?, kaip apie viet?, kur daugelis gyventoj? ken?ia nuo skurdo ir nepritekliaus, o j? tro?kimai ir svajon?s lieka ne?gyvendinti. Tai buvo laikai, kai kaimo ir ma?? miesteli? gyventojai jaut? didel? nusivylim? ir ilges? d?l savo ekonomin?s pad?ties, o juos supanti aplinka tik dar labiau didino t? skausm?.
Miesto kasdienyb?: Tro?kulys ir pavydas
Straipsnyje apra?oma scena, kai miesto gyventoja, ?iki kr?tin?s u?kasta ? ?emes?, bej?gi?kai stebi praeivius, kurie ramiai m?gaujasi g?rimais, tuo tarpu ji, kupina tro?kulio, lieka nepasteb?ta. Tai buvo metafora, puikiai apib?dinanti Kretingos gyventoj? jausmus: jie buvo pa?eminti ir nesugeb?jo pasiekti to, k? mat? kitose vietose ? geresn? gyvenim?. ?Kada tik a? u?suku ? Kreting?, visada man prisimena ka?kur skaitytas vaizdas, kaip iki kr?tin?s u?kasta ? ?emes moteri?k? su did?iausiu tro?kuliu akyse ir ?irdy ?i?ri ? praeivius, ramiai gurk?nojan?ius skanius g?rimus?, ? ra?oma straipsnyje.
Pavasario ir vasaros laikotarpiais, kai daugelis lietuvi? rinkdavosi Palangoje arba Klaip?doje, Kretingos gyventojai ?i?r?davo ? juos su pavydu ir gailes?iu. Pilni pa?to autobusai, skirti kelion?ms ? paj?r?, primindavo apie miesto atskirt? nuo j?ros. ?mon?s steb?jo, kaip ?galintys vasaroti veidai? laisvai m?gavosi gyvenimu Palangoje, o jie patys tur?jo likti Kretingoje, kur daugelio pajamos da?nai nevir?ydavo 160 lit? per m?nes?. ??imtai yra miest?, miesteli?, kuriems paj?ris ? tolima svajon?, bet kretingi?kiams ? ai?ki realyb?, ir vis d?lto nepasiekiama?, ? apgailestavo autorius.
Ekonomin?s problemos ir gyvenimo kokyb?
Kretingos gyventoj? gyvenimo kokyb? buvo labai ?ema. Mieste tr?ko elementari? paslaug? ir infrastrukt?ros, toki? kaip restoran? ar jaukios valgyklos. ?Iki ?iol ?ia n?ra net jaukios valgyklos ar restorano?, ? skund?si straipsnio autorius, pabr??damas, kad net mieste esan?ios organizacijos, kaip ?auli? ir Verslinink? klubai, negal?jo u?tikrinti gyventojams normalaus pasilinksminimo. Tiesa, ?iomis organizacijomis dom?josi tik labai specifin?s visuomen?s grup?s, o platesn?ms mas?ms j? veikla nebuvo prieinama.
Tuo pa?iu, Kretinga taip pat kent?jo ir nuo didelio socialinio ir ekonominio disbalanso. Auk?tesnioji klas?, pasinaudodama savo privilegijomis, gal?jo investuoti ? miesto vystym?. Ta?iau paprastiems ?mon?ms, pvz., batsiuviams, siuv?jams, smulkiesiems prekybininkams ar ?emuosius tarnautojams, buvo sunku net i?gyventi.
Vienuolynas kaip ekonomin? ir socialin? galimyb?
Paprastiems miesto gyventojams galb?t buvo keista, kad Kretinga tapo naujo vienuolyno centru. Straipsnyje minimi provincijolas Augustinas ir gvardijonas Antanas, kurie sugeb?jo ?kurti did?iul? trij? auk?t? vienuolyn?, laikyt? did?iausiu pastatu visoje Kretingoje. ?iame projekte dalyvavo ir pasiturintys amerikie?iai, kurie u? savo pasitraukim? i? aktyvaus gyvenimo buvo pasiry?? aukoti dideles pinig? sumas vienuolynui. ?Vienas ?ne?? apie 50.000 lit? ir tuoj mir??, ? ra?oma straipsnyje.
Tai buvo vienas i? nedaugelio b?d?, kaip kai kurie Kretingos gyventojai gal?jo pasiekti finansin? naud?, ta?iau tai buvo pasl?pta ir ne visiems prieinama. Nors vienuolynas sugeb?jo kurti peln?, miesto gyventojai vis dar jaut?, kad jie buvo pasmerkti savo kasdieniam skurdui, nes ne visi gal?jo pasinaudoti ?iuo socialiniu modeliu. ?Superka i? vieno, i? kito ma?us namelius, brangiau parduoda juos davatkoms, o ?ios v?liau vistiek u?ra?o vienuolynui?, ? apie vienuolyno pelno siekian?ias veiklas pasakojo vietos buhalteris.
Kretinga ? miestas, nepaj?giantis augti
Tuo metu Kretingos visuomen? buvo pasmerkta stagnacijai. Nepaisant to, kad mieste buvo atlikta tam tikr? infrastrukt?ros patobulinim?, toki? kaip kino sal? ir spaustuv?, daugelis gyventoj? jaut?, kad jie gyvena u?ribyje. ?J?s nesate pana??s ? t? u?kast? ?em?sna moteri?k?, kuri visk? mato, visk? supranta, begaliniai trok?ta, bet… nieko negali?, ? ironizavo straipsnio autorius, atkreipdamas d?mes? ? tai, kad netgi elementarios ?vietimo ir kult?ros paslaugos, kaip gimnazija ar auk?tesn?s mokyklos, Kretingoje buvo nepasiekiamos.
Straipsnyje pavaizduota Kretinga kaip u?strig?s miestas, kuriame gyventojai svajoja, ta?iau nesugeba pasiekti savo tiksl? d?l ekonomini?, socialini? ir politini? apribojim?. Tai buvo visuomen?s nuotaikos atspindys, kur? stipriai veik? ekonomin?s nelygyb?s ir miesto atskirtis nuo did?i?j? Lietuvos kurort?, toki? kaip Palanga.
