I?slaptintas 1982 m. C?A dokumentas pateikia ne?kainojam? ??valg? ? t? laikotarp?, kai Soviet? S?junga atrod? kaip vieninga, nepajudinama j?ga, ta?iau i? tikr?j? i?gyveno vidin? chaos?. Ataskaita paneigia daugel? sovietini? mit?, ?skaitant id?j?, kad gyventojai tuo metu buvo ?dvasingi? ir ?nenu?mog?j??. Dokumentas atskleid?ia, jog gyvenimo kokyb?s nuosmukis, nusikalstamumo augimas, etnin?s ?tampos ir masinis alkoholizmas buvo pagrindin?s problemos, kurios paveik? ne tik Rusij?, bet ir Baltijos ?alis ? Lietuv?, Latvij? ir Estij?.
Gyvenimo kokyb?s mitas
C?A dokumente ap?velgiama 1982 met? situacija Soviet? S?jungoje, kai ?alyje buvo jau ai?kiai juntama gil?janti kriz?. Nors soviet? pareig?nai steng?si sl?pti tikr?j? pad?t?, Vakar? steb?tojai ir net kai kurie soviet? vald?ios atstovai pripa?ino augant? socialin? negalavim?, etnines ?tampas, politinius nesutarimus ir visuomen?s nusivylim?.
Tuo metu visoje ?alyje buvo juntamas gyvenimo lygio nuosmukis, kuris tapo tiesioginiu i???kiu Soviet? S?jungos re?imui. Soviet? ?mon?s nebebuvo ?sitikin?, kad j? gyvenimo kokyb? nuolat ger?s, o ?i nuotaika tapo vis didesn?s socialin?s kriz?s dalimi. ?mon?s vis da?niau tapo apoliti?ki, materialistai ir cinikai ? j? mintys nebebuvo sutelktos ? kolektyvin? gerov? ar ?viesi? ateit?, o ? kasdienes materialines problemas.
Dokumente ai?kiai nurodoma, kad soviet? jaunimas, nors ir buvo apmokytas ideologi?kai, nebuvo labai susidom?j?s politikos klausimais. Remiantis vienos apklausos duomenimis, 34 proc. soviet? jaunimo s?km? siejo ne su politine veikla ar kolektyviniais pasiekimais, bet su turto kiekiu ir presti?u, kaip nauju automobiliu ar vasarnamiu. Dauguma j? buvo susir?pin? tik savo materialine gerove, o ideologiniai ?sipareigojimai buvo i? esm?s ignoruojami.
Alkoholizmas kaip socialin? ryk?t?
C?A dokumentas nurodo, kad soviet? visuomen?je alkoholizmas buvo tiek ?prastas, jog tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Vestuv?s, laidotuv?s, atlyginim? gavimas ? visi ?ie ?vykiai buvo lydimi masinio alkoholio vartojimo. Tai stipriai trikd? darbo proces?, ma?ino produktyvum?, o gamyklos netekdavo darbuotoj? d?l i?gertuvi?, da?nai pasibaigian?i? mu?tyn?mis ar kitais vie?ais incidentais.
Nors soviet? vald?ia oficialiai kritikavo alkoholizm? ir didino alkoholini? g?rim? kainas, paradoksaliai alkoholis sudar? reik?ming? dal? SSRS biud?eto. Distiliavimo pramon? generavo 10?12 proc. valstyb?s pajam?, tad vald?ia nenoriai ?m?si efektyvi? priemoni? problemai spr?sti.
Re?imas prie? realyb?
Soviet? vald?ios nesugeb?jimas tinkamai kovoti su alkoholizmu ir kitomis socialin?mis problemomis pabr??ia sistemines re?imo ydas. C?A dokumentas i?kelia klausim?: ar ?girtuokliavimas? buvo s?moningai toleruojamas kaip ?vo?tuvas? socialiniam nepasitenkinimui? Jei taip, tai tik atskleid?ia re?imo cinizm? ir prioritet? tr?kum?.
Baltijos ?ali? paveikslas: ar tikrai buvo ?geriau??
Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo i?imtis. Nors ?iose ?alyse i?laidos alkoholiui kaip pajam? dalis buvo ?iek tiek ma?esn?s nei Rusijoje, alkoholizmas buvo akivaizdi problema, ypa? Estijoje ir Latvijoje, kur i?laidos alkoholiui sudar? beveik 14 proc. vidutini? pajam?. Lietuvoje ?is rodiklis buvo 11 proc., ta?iau tai nerei?kia, kad problema buvo ma?iau rimta.
?i situacija tik gilino etnin? ?tamp? Baltijos respublikose. Pavyzd?iui, lietuviai, kuri? 75 proc. tapatino save su katalik? tik?jimu, jaut?si ne tik materialiai skriaud?iami, bet ir kult?ri?kai engiami. C?A duomenys rodo, kad lietuvi? nacionalizmas buvo glaud?iai susij?s su katalik? ba?ny?ia, kuri re?imui buvo nepatogi kli?tis.
Nacionalizmas Lietuvoje: dvasingumo bastionas ar mitas?
Soviet? S?jungoje, ypa? Baltijos ?alyse, tautin?s ma?umos ir etniniai santykiai buvo ypa? jautri tema. Lietuva buvo ?kitokia? ? tai nebuvo tik d?l geografin?s pad?ties, bet ir d?l tautini? bei religin?s priklausomyb?s. 1982 m. C?A dokumente pa?ymima, kad Lietuva i?siskyr? i? kit? Soviet? S?jungos respublik? d?l savo didesnio lietuvi? tautinio tapatumo ir aktyvaus katalik? ba?ny?ios vaidmens. Nepaisant grie?to re?imo spaudimo, kuris band? apriboti ba?ny?ios veikl?, Lietuvoje buvo stiprus nacionalizmas, labai tvirtai susij?s su religija ir katalik? tik?jimu.
Lietuvi? nacionalizmas buvo akivaizd?iai nukreiptas prie? rusus, o ?is pasiprie?inimas buvo ne tik politinis, bet ir kult?rinis. Lietuvos katalik? ba?ny?ia, per?musi ?? pasiprie?inimo simbol?, daugeliu atvej? buvo priversta veikti pogrindyje. Be to, 1979 m. Lietuvoje buvo surinkta 350 000 para?? d?l nepriklausomyb?s, o tam tikros disident? grup?s, pasitelkusios ?samizdat??, skleid? nelegalius leidinius, tokius kaip ?Kronika?, ir band? i?laikyti nepriklausom? nuomon? apie Soviet? re?im?.
Nors C?A prognozavo, kad soviet? re?imas trumpuoju laikotarpiu sugeb?s valdyti nepasitenkinim? represijomis, ataskaita numat?, kad ilgainiui, d?l ekonomikos stagnacijos ir gil?jan?i? socialini? problem?, re?imas tur?s pripa?inti sistemines savo politikos ydas. Baltijos ?alys, tur?damos stipri? kult?rin? ir tautin? tapatyb?, buvo pasiruo?usios laukti savo ?anso nepriklausomybei.
1982 m. C?A dokumentas pateikia ni?r?, bet realisti?k? sovietinio gyvenimo vaizd?. Gyvenimo kokyb?s blog?jimas, alkoholizmas ir etnin?s ?tampos Baltijos ?alyse atspindi gilias re?imo problemas, kurios galiausiai prisid?jo prie Soviet? S?jungos ?lugimo. Lietuviai, latviai ir estai gyveno ne ?dvasingai ir nenu?mog?j??, o patirdami nuolatin? spaudim?, kuriam jie sugeb?jo atsispirti tik d?l savo kult?rinio identiteto ir tik?jimo ateitimi.
