I?slaptintas JAV Centrin?s ?valgybos agent?ros (C?A) dokumentas pateik? intriguojan?i? ??valg? apie Soviet? S?jungos automobili? pramon?, sugriaudamas mit? apie ?analog? pasaulyje neturin?ias? sovietines transporto priemones. Nepaisant propagandos, kuri nuolat pabr??davo Soviet? pramon?s prana?um?, dokumente ai?kiai parodoma, jog sovietin? automobili? gamyba nuolat atsiliko nuo Vakar? ne tik technologij?, bet ir efektyvumo srityse.
1986 met? rugpj??io m?nesio ataskaitoje pabr??iama, kad Soviet? vadovyb? k?l? ambicingus tikslus modernizuoti automobili? gamyb?, ta?iau realyb?je susid?r? su daugybe kli??i?. Nepaisant investicij? ? tokias gigantines gamyklas kaip Volgos automobili? gamykla (VAZ) ar Komio up?s sunkve?imi? gamykla, soviet? gamybos procesai i?liko pasen?, o transporto priemoni? dizainas ? neefektyvus.
Modernizacijos trukd?iai ir atotr?kis nuo Vakar?
C?A ataskaitoje pa?ymima, kad nors Soviet? S?junga band? ?sisavinti Vakar? technologijas ir diegti automatizacij?, j? pa?anga buvo l?ta ir netolygiai paskirstyta. Net moderniausios gamyklos de?imtme?iu atsiliko nuo Vakar? automatizacijos standart?. Pavyzd?iui, nors sovietai iki 1983 met? automatizavo did?i?j? dal? gamybos proces?, gamyklos toliau buvo priklausomos nuo rankinio darbo.
Ataskaitoje cituojamas ?domus pavyzdys ? ZIL-131 sunkve?imis, kurio dizainas prakti?kai nesikeit? nuo 1966 met?. Toks ?stabilumas? leido sovietams ma?inti gamybos ka?tus ir didinti efektyvum? laikui b?gant, ta?iau tai buvo pasiekta naujovi? s?skaita. Netgi naujos transporto priemon?s, kaip VAZ 2108, da?nai buvo sukurtos pasitelkiant Vakar? specialistus ? pavyzd?iui, Porsche ind?l?.
Rygos ind?lis automobili? pramon?je
?domu tai, kad tarp sovietin?s automobili? pramon?s centr? minima ir Ryga, kuri buvo ?inoma d?l savo ind?lio autobus? gamyboje. Rygos autobus? gamykla (RAF) specializavosi mikroautobus? k?rime ir, nepaisant ribot? resurs?, pasiek? tarptautinio pripa?inimo. Ta?iau C?A analiz? parod?, kad net tokie gamintojai, kaip RAF, labai priklaus? nuo Vakar? ?rangos ir technologij?, o tai paneig? Maskvos deklaruojam? ?technologin? savaranki?kum??.
Propaganda prie? realyb?
Soviet? S?junga nuolat pabr??davo, kad j? transporto priemon?s ?neturi analog? pasaulyje?, ta?iau ataskaita parod?, jog dauguma j? gamini? buvo vos modifikuotos u?sienio modeli? kopijos. Pavyzd?iui, Gorkio automobili? gamykla (GAZ) ir Moskvich modeliai da?nai buvo kritikuojami u? ?em? kokyb? ir trump? tarnavimo laik?.
Soviet? vartotojai, kurie 1980-aisiais masi?kai ?sigydavo automobilius, taip pat patirdavo nuolatines problemas d?l nekokybi?k? detali? ir ribot? remonto galimybi?. Tuo tarpu C?A analitikai pa?ym?jo, kad sovietin?s transporto priemon?s geriausiu atveju gal?jo b?ti lyginamos su Vakar? modeliais, pagamintais 10-15 met? anks?iau.
“Soviet? milijonai: vakar? technologij? u?sakym? kaina”
Soviet? S?junga 1980?1985 metais vykd? did?iulius automobili? gamybos technologij? u?sakymus i? Vakar?, investuodama 529 milijon? doleri? sum?.
Pradedant nuo dyzelini? varikli? st?mokli? gamybos ?rangos u? 10,4 milijono doleri? i? Vakar? Vokietijos 1980 m. saus? ir baigiant stakl?mis Moskvi?iaus gamyklos modernizavimui u? 58 milijon? doleri? sum? i? Pranc?zijos 1985 m. spal?, sovietai nesidrov?jo pasinaudoti Vakar? technologijomis.
?sp?dingiausi u?sakymai apima:
- Alk?ninio veleno ?lifavimo ?rang? i? Japonijos u? 15 milijon? doleri?.
- Pavar? gamybos ?rang? i? JAV u? 40 milijon? doleri?.
- Net tris sandorius su Pranc?zija, kuri? bendra vert? siek? daugiau kaip 185 milijonus doleri?.
?ie duomenys dar kart? patvirtina, kad ?altojo karo metais ideologiniai skirtumai netrukd? did?iuliams ekonominiams sandoriams. Ironi?ka, kad ?alis, deklaruojanti savo pramonin? savaranki?kum?, buvo tiek priklausoma nuo demokratini? ?ali? technologij?.
Kaip matyti, komunistinis eksperimentas neapsi?jo be Vakar? pagalbos. Soviet? ?lugimas grei?iausiai b?t? ?vyk?s kur kas grei?iau, jei ne ?ie brang?s pirkimai.
?altojo karo piko metais Soviet? S?junga garsiai skelb? savo pramonin? ir technin? nepriklausomum?, ta?iau realyb? buvo visai kitokia. 1980?1985 metais sovietai sudar? mil?ini?kus sandorius su Vakar? ?alimis, siekdami ?sigyti pa?angias automobili? gamybos technologijas. I? viso per ?? laikotarp? Soviet? S?junga u? vakarieti?kas technologijas sumok?jo 529 milijonus doleri?, o u?sakymai ap?m? tiek licencijas, tiek sud?ting? ?rang?.
Pagrindiniai u?sakymai 1980?1985 m.
Pirmasis reik?mingas sandoris buvo sudarytas 1980 m. saus? ? Sovietai i? Vakar? Vokietijos ?sigijo dyzelini? varikli? st?mokli? gamybos ?rang? u? 10,4 milijono doleri?. Po keli? m?nesi?, baland?, Japonija pateik? alk?ninio veleno ?lifavimo stakles u? 15 milijon? doleri?, o i? JAV buvo nupirkta pavar? gamybos ?ranga u? ?sp?dingus 40 milijon? doleri?.
Tais pa?iais metais, lapkrit?, Japonija dar kart? dalyvavo sandoryje, ??kart pateikdama Sovietams pramoninius robotus u? 50 milijon? doleri?, tuo pa?iu pabr??dama augan?i? Soviet? priklausomyb? nuo Azijos technologij?.
1981?1982: Partneryst? su Vakar? Europa
Nuo 1981 m. vasario Sovietai prad?jo bendradarbiauti su Vakar? Europos gamintojais. Vakar? Vokietija tiek? metalo apdorojimo ?rang? u? 14 milijon? doleri?, o baland? vokie?iai kartu su italais pardav? Sovietams automatines perdavimo linijas u? 30 milijon? doleri?.
Pranc?zija tapo vienu i? svarbiausi? Soviet? partneri? ? 1981 m. gegu?? Sovietai i? jos ?sigijo licencij? ir ?rang? automobili? komponent? gamybai u? 14,8 milijono doleri?, o liep? u? papildomus 27,8 milijono doleri? ? karbiuratorius ir j? gamybos ?rang?. Spal? sandori? su Pranc?zija vert? dar labiau i?augo, kai buvo ?sigyta ?ranga bei licencija karbiuratori? gamybai u? 96 milijonus doleri?.
1982 m. baland? Italija pateik? Sovietams variklio ir cilindr? galvu?i? surinkimo linijas u? 25 milijonus doleri?, taip t?siant reik?ming? Vakar? Europos technologij? eksport? ? Soviet? rink?.
1983?1985: Nauji projektai ir gamykl? modernizacija
Sovietai ?m?si ir dideli? infrastrukt?ros projekt?. 1983 m. lapkrit? Pranc?zija pad?jo i?pl?sti Moskvich automobili? gamykl? ir prisid?jo prie automobilio Moskvich 2104 projektavimo u? 37 milijonus doleri?. Tuo tarpu Japonija pateik? st?moklio ?ied? gamybos ?rang? u? 25,2 milijono doleri?.
1984?1985 metais Soviet? S?junga sutelk? d?mes? ? modernizacij?. 1984 m. liep? Italija pateik? automatines gr??imo ir robotizuotas suvirinimo linijas u? 40 milijon? doleri?, o Japonija t? met? lapkrit? pardav? alk?ninio veleno ?lifavimo ?rang? u? dar 12 milijon? doleri?.
1985 metais Italija tiek? stiklo pluo?to gamybos ?rang? u? 14,1 milijono doleri?, o Japonija ? presavimo linijas u? 19,7 milijono doleri?. Galiausiai, t? met? spal? Pranc?zija u?baig? ?sp?ding? soviet? vakarieti?k? technologij? ?sigijim? s?ra??, parduodama stakles Moskvi?iaus gamyklos modernizavimui u? 58 milijonus doleri?.
Soviet? S?jungos u?sakymai i? Vakar? parod?, kaip ideologiniai skirtumai gali b?ti lengvai pamir?ti, kai kyla b?tinyb? gauti pa?angias technologijas. I? viso per ?? laikotarp? Sovietai sudar? sandorius su:
- Pranc?zija ? sandoriai u? daugiau nei 185 milijonus doleri?,
- Japonija ? sandoriai u? beveik 122 milijonus doleri?,
- Italija ? technologij? u? 109,1 milijono doleri?,
- Vakar? Vokietija ? u? daugiau nei 54 milijonus doleri?,
- JAV ? u? 40 milijon? doleri?.
Tai ?rodo, jog Soviet? S?jungos pa?angos siekiai buvo glaud?iai susij? su Vakar? ir Azijos ?ali? demokratin?mis inovacijomis, nepaisant vie?ai skelbiamo nepriklausomumo. Galima dr?siai teigti, jog ?ie u?sakymai buvo viena i? prie?as?i?, leidusi? Sovietams bent trumpam i?laikyti savo ekonomikos stabilum?, prie? visi?k? sistemos ?lugim?.
C?A dokumente taip pat pabr??iama, kad Maskvos bandymai ?vesti ?nauj? technologin? lyg?? da?nai sukeldavo paradoksali? situacij?. D?l did?iuli? investicij? ? tokias ?mones kaip Kama gamykla, kiti sektoriai nukent?davo nuo l??? stygiaus, o gamybos apimtys vos augo. Soviet? automobiliai vis dar buvo gaminami nesubalansuotose, technologi?kai nevienodose gamyklose, kurios veik? ?u?tikrinto pirk?jo? s?lygomis, nes rinka i? esm?s buvo valstybin?.
Galutin? ataskaitos i?vada atskleid?ia, kad Soviet? automobili? pramon? tapo ?nebaigt? pa?ad?? simboliu, nes nepavyko pasiekti tikro technologinio prover?io. Tai tik dar kart? ?rodo, kaip galinga propaganda gali i?kraipyti realyb?, o mitas apie Soviet? technologin? prana?um? ? sugriuvo.
