Transporto sektoriaus verslai bei gyventojai netrukus tai pajaus per pinigin?s suplon?jim?. Did?jantys akcizai ir neai?ki geopolitin? situacija gali i?auginti degal? kainas dar labiau, jei naujai i?rinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepadarys pana?i? ?ingsni? kaip ir per pirm?j? savo kadencij?. Tada buvo dirbtinai didinama naftos produkt? pasi?la, kuri ir nul?m? ma?esnes kainas degalin?se.
Ar taip nutiks ir ?? kart?, netrukus pamatysime. Tuo tarpu didel?s naftos kainos naudingos pirmiausia Putino Rusijai, kuriai kuro kain? ?uoliai padeda auginti karin? gali?. Deja, per visus pra?jusius metus kainos pama?u stieb?si ? vir??. Dyzelinas gana smarkiai brango per pirmuosius du 2024 met? m?nesius ir pasiek? apie 1,7 euro u? litr? rib?, tuo tarpu benzino kainos augimas i?silaik? kiek ilgiau, iki baland?io, kuomet litras ?i? degal? kainavo apie 1,63 euro. V?liau iki pat rugs?jo abiej? r??i? degal? kainos palengva leidosi ir ?emiausiame ta?ke buvo prakti?kai vienodos ? dyzelino kaina nukrito iki apie 1,44 euro/l, benzino ? 1,45 euro/l.
2025 met? saus? degal? kainos ?oktel?jo ne d?l D.Trumpo ar V.Putino nor?, bet d?l nu?jusios Lietuvos vyriausyb?s apetit? didinti akcizus. Vairuotojams ir vartotojams ? tai nieko gero ne?adantys poky?iai, ta?iau biurokratams ? balzamas ?ird?iai, nes did?s akcizai bei PVM ?plaukos ? biud?et?. Tam i? esm?s ir buvo sugalvota skiesti dyzelin? neai?kios kilm?s neva ekologi?kais priedais. Dekarbonizacija ? mitas ir aki? d?mimas. Tikrasis tikslas ? u?mesti didesn? na?t? visiems mokes?i? mok?tojams, kad b?t? kuo sunkiau i?gyventi.
Analitikai prognozuoja, kad d?l augan?i? akciz? bei grie?t?jan?i? be jokio mokslinio pagrindo ?vedam? aplinkosaugini? reikalavim? degal? tiek?jams, 2025 m. ma?menin?s degal? kainos dar labiau kils. I? paskos kils ir vartojimo produkt? kainos. Netrukus tai pamatysime parduotuvi? lentynose.
Nemalon?s poky?iai neaplenks ir benzino vartotoj?. Nors ?iam kurui ir toliau bus taikomas toks pat akcizo tarifas kaip ir 2024 m., jo kain? papildomai didins naujai ?vedama kintamoji akcizo dalis ? anglies dvideginio dedamoji. Manoma, kad benzinas ?iais metais brangs 8 ct/l. Tuo tarpu dyzelino brangimas bus ry?kesnis ? vidutini?kai sieks 16 ir daugiau ct u? litr?.
Lietuva ?iuo po?i?riu tampa nekonkurencinga valstybe. Tranzitu m?s? ?al? kertantys vilkikai degalus pilsis Lenkijoje arba Latvijoje. Tokiu b?du Lietuvos biud?etas per metus gali netekti iki ketvir?io milijardo eur?.
Kylan?ios kuro kainos suvalgys did?jan?ias pensijas ir atlyginimus. Elektros ir duj? kainos atsilieps ?eim? biud?etams. Teks labiau taupyti. ?enklius poky?ius pinigin?se jaus alkoholio ir r?kal? m?g?jai.
?domu, kaip 2025-uosius i?gyvens, pavyzd?iui, Kretingos autobus? parkas, komunalin?s ?mon?s ar seni?nijos, kai s?naudos dyzelinui kops ? vir?? 10 ir daugiau procent?. Ar neteks kartais v?l ?vesti mokes?io u? va?iavim? vie?uoju transportu, tam, kad subalansuoti ?moni? biud?etus kylan?i? energetikos kain? akivaizdoje?
Jei buvusi Vyriausyb? degalus pabrangino 10 procent?, tai elektros energijos kainos ?oks ? vir?? dar smarkiau. Pagrindai tam buvo pad?ti per paskutin? pra?jusi? met? Seimo pos?d?.
Reikt? pacituoti Seimo nar? Ign? V?g?l?, kuris taikliai pasteb?jo, jog vis da?niau Seime balsuojama ?vaivoryk?te? ? sprendimams pritaria tiek valdan?ioji dauguma, tiek ir konservatoriai.
U? elektros kainas pakelsian?ias Energetikos ministerijos inicijuotas Elektros energetikos ?statymo pataisas prie? pat Kal?d? ?ventes balsavo 62 Seimo nariai, prie? ? a?tuoni, susilaik? ? 21. U? lydin?ius Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentin?s Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu re?imu ?statymo pakeitimus balsavo 77, prie? ? vienas, susilaik? keturi parlamentarai. Pataisos ?sigalios nuo 2025-?j? sausio 17 dienos.
Dalis parlamentar? piktinosi, kad pakeitimai priimami skubos tvarka, juose ??velg? korupcijos rizik? bei teig?, kad sinchronizavus tinklus d?l priimt? patais? vartotojams gali pabrangti elektra. Visgi Seimas, balsuodamas antr? kart? priter? elektros brangimui. ?Viskas u?maskuota ?Europos s?jungos teisi? reikalavimais? bei atsijungimu nuo rusi?ko RBELL. O realiai elektros sistemos operatoriui suteikta teis? be vie?o konkurso i? susijusi? ?moni? pirkti itin brangias elektros balansavimo paslaugas ir ?i? paslaug? kain? prid?ti prie elektros kainos vartotojams?, – kalb?jo parlamentaras I. V?g?l?.
Pasak jo, akivaizdu, kad reikia atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuoti elektros tiekim? su Europos valstyb?mis. Ta?iau tai turi b?ti atliekama skaidriai ir u?kertant keli? ?korupciniam pasipenijimui?. Vartotojai turi ?inoti, kiek tai papildomai kainuos, t.y. kiek brangs elektra. Kas ir koki? ekonomin? naud? gaus i? to elektros pabrangimo.
Akivaizdu ir tai, kad Lietuva turi ?gyvendinti ir Europos S?jungos teis?s aktus. Ta?iau ?iuo atveju ES teis?s aktai nieko naujo nenustato, o tik suteikia teis? m?s? pa?i? Seimui ir elektros operatoriui laikinai nesilaikyti laisvos rinkos ir skaidrumo reikalavim? perkant brangias balansavimo paslaugas. Kitaip tariant, Lietuvos atstovai per ES institucijas pra?? ?io teis?s akto ir dabar patys tuo ES teis?s aktu prisidengia. ?O realyb? yra tokia ? tik nuo Seimo ir m?s? institucij? veiksm? priklauso, ar nebus korupcini? pirkim?. ?inant, kaip viskas vyksta energetikoje, stipria abejoju, ar neskaidrumo i?vengsime?, – kalb?jo Seimo narys.
Bet svarbiausia, anot jo, nebuvo pateikta joki? paai?kinim? d?l elektros kainos vartotojams. ??statymo ai?kinamajame ra?te pasid?iaugiama, kad biud?etui tai nieko nekainuos, o ir verslui bus vis geriau. ??ia, sp?ju, turimi omenyje energetikos pelnai: i? dalies priva?i? ?Litgrid?, IPSO-G ar Ignitis ir su jais susijusi? ?mon?. Nevie?ai paklausus energetik?, jie ?nab?da, kad elektros kaina d?l ?io Seimo sprendimo gal?t? augti 10-15 proc. o gal ir daugiau?, – sak? I.V?g?l?.
Toks elektros brangimas turi tiesiogines ir netiesiogines pasekmes: kiekvienam m?s? brangs elektra, brangs prek?s ir paslaugos, nes jos tiesiogiai susijusios su elektros kaina. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operator?s LitGrid vadovas Rokas Masiulis, paklaustas apie tai, koki? ?tak? elektros kainoms tur?s priimtas teis?s aktas, sako, jog jis nemano, kad bus kokia tai ?taka: ??inot, apskritai kain? prognozavimas yra sunkus dalykas. Jos kai kaleidoskopas, pasukus, vis kitas paveikslas?, – tikino I.V?g?l?, pridurdamas, jog nesuvokiama, ta?iau naujasis Seimas nu?jo buvusio Seimo p?domis – pritar? elektros kain? augimui, net nesigilindamas ? tai, kiek tos kainos augs kiekvienam Lietuvos vartotojui.
Ar tikrai einame link gerov?s valstyb?s su did?jan?iomis degal? ir elektros energijos kainomis? Vyriausyb?s pasikei?ia, bet politika, varanti Lietuvos gyventoj? ? energetin? skurd?, niekaip nepasikei?ia.
