Iki tikslo – sinchronizacijos su kontinentin?s Europos sistema liko keli m?nesiai. Ta?iau atsiranda nauja b?da – transformatori? pastot?s ir j? fizin? apsauga. Rusija Baltijos j?roja naudoja ?juod?j? laivyn?? tam kad trikdyt? ir gadint? ?iaur?s ir Baltijos ?alis jungian?ius kabelius. Klaip?doje ir Ventspilyje i?kils ??aliojo? vandenilio gamyklos.
I? Baltarusijos ? Lietuvos teritorij? nuolat atskrieja oro balionai, kurie neva gabena kontraband?. Tai gali b?ti ir provokacija, sprag? pasienyje tikrinimas. Pasienie?iams leista juos numu?ti, ta?iau vienas ar kitas gali prasiskverbti ir ? ?alies gilum?. Toks hibridinis ginklas v?liau gali b?ti panaudotas ir prie? energetikos objektus.
Lietuvos Vyriausyb? pri?m? sprendimus stiprinti sinchronizacijai su kontinentin?s Europos elektros tinklais svarbios energetin?s infrastrukt?ros apsaug?. Vie?ojoje erdv?je prane?ta, jog ankstinama Alytaus mieste ir rajone esan?i? ?LitPol Link? skirstyklos ir transformatori? pastot?s fizin? apsauga, pavedant Vie?ojo saugumo tarnybai prie VRM min?tus objektus prad?jo saugoti nuo 2025 m. sausio 15 d. Anks?iau buvo numatyta, kad apsauga bus skirta nuo baland?io 1 d.
Atsijungimas nuo BRELL ir sinchronizacija su Europa vyksta skland?iai
?Baltijos valstybi? sinchronizacija su kontinentin?s Europos elektros tinklais ? gyvybi?kai svarbus klausimas ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo srityje. Matome labai ai?kius ir nedviprasmi?kus oponent? bandymus sutrikdyti ?? proces?. Tod?l ?engiame ?ingsnius, kad m?s? infrastrukt?ra b?t? apsaugota. Tuo pa?iu ne ma?iau svarbus NATO ir ES ?sijungimas ? ?io klausimo sprendim?, kas leist? ne tik efektyviau dorotis su galimomis provokacij? pasekm?mis, bet apskritai atgrasyt? toki? oponent? veikl??, ? teig? prane?ime Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Sutarta ir d?l poreikio didesniam NATO patruliavimui j?roje bei ore Baltijos j?ros regione. Be to, akcentuota b?tinyb? ir toliau didinti spaudim? Rusijos ?e??liniam laivynui nustatant papildomas ribojam?sias priemones Rusijos Federacijos laivynui priklausantiems laivams ir su jais susijusiems subjektams.
Vald?ia taip pat parei?k?, kad nepaisant vis? bandym? sutrukdyti, atsijungimas nuo rusi?kosios BRELL sistemos yra neat?auktinas ir bus ?vykdytas vasario prad?ioje. ?iuo metu visuose pagrindiniuose ?alies energetikos objektuose sustiprinta fizin?s apsauga, per?i?rimos ir ? auk?tesn? atsparumo lyg? keliamos technin?s ir in?inerin?s apsaugos priemon?s. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su KAM informacini? sistem? apsaugos klausimais.
Klausimai lieka du: kiek tai i? ties? saugu karo Ukrainoje akivaizdoje ir kaip tai atsilieps elektros vartotoj? ki?en?ms. Opozicijos atstovai, tarp j? ir Ingas V?g?l? sak?, jog d?l atsijungimo nuo BRELL, kain? ?uolis vartotojams ? tik laiko klausimas. Pavyzd?iui, Vokietijoje, Beniliukso ?alyse d?l ?aliojo kurso nuo 2025 m. sausio 1 d. drasti?kai paliko elektros kainos vartotojams.
?aliojo vandenilio galyklos Klaip?doje ir Ventspilyje
Kretingos ir Darb?n? gyventojai gali lengviau atsikv?pti. Vandenilio gamykla keliasi ? Klaip?d?. Bendrov? ?Nord Steel? pasira?? 1,4 mln. eur? vert?s sutart? su ?MT Group? d?l ?aliojo vandenilio saugykl? gamybos ir tiekimo Klaip?doje.
?iuo metu es? Klaip?dos uoste vyksta intensyv?s pasirengimo darbai prie? pradedant pirmosios Baltijos ?alyse ?aliojo vandenilio gamybos ir degal? papildymo stoties statybas. Projektui ?rang? tieksianti strategini? Europos energetikos infrastrukt?ros projekt? vystymo bendrov? ?MT Group? pasirinko vandenilio saugojimui skirt? talpykl? gamintoj? ir tiek?j? ? juo tapo bendrov? ?Nord Steel?.
Lietuvoje tris plieno konstrukcij? gamybos padalinius valdanti bendrov? ?Nord Steel? u? 1,4 mln. Eur ?sipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir ? Klaip?dos uosto teritorij? pristatyti tris pa?angias ?aliojo vandenilio talpyklas: 40 bar sl?gio ?aliojo vandenilio buferin? talpykl? ir dvi 550 bar ir 1000 bar sl?gio vandenilio saugojimo talpyklas.
??is projektas, kuriam ry?om?s su ai?kia ateities vizija, yra ne tik svarbus ?ingsnis Klaip?dos uosto infrastrukt?ros pl?troje, bet ir reik?minga investicija ? ilgalaikius tvarius sprendimus, kurie formuos modernesn?, ?varesn? ir inovatyvesn? transporto bei pramon?s ekosistem?. Kartu ?is projektas atskleid?ia Lietuvos pramon?s geb?jim? ne tik prisitaikyti prie globali? poky?i?, bet ir aktyviai dalyvauti juos formuojant, demonstruojant auk?t? kompetencijos, profesionalumo bei atsakingo po?i?rio lyg??, – teigia Klaip?dos valstybinio j?r? uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pasak ?MT Group? generalinio direktoriaus Mindaugo Zakaro, su ?Nord Steel? bendrov? turi ilgamet? patirt? ?gyvendinant sud?tingus gamybos projektus energetikos ir pramon?s objektuose visoje Europoje.
?Lietuvoje turime auk?to lygio kompetencijas pramon?s ir energetikos srityse, kurios gali s?kmingai konkuruoti tarptautin?se rinkose. ?gyvendinus ?? projekt?, sustiprinsime m?s? pozicijas, leid?ian?ias pla?iau eksportuoti sukaupt? patirt? ir ?inias Europoje. Tikime, kad ?is projektas ne tik taps svarbiu post?miu ?aliojo vandenilio technologij? pl?trai Lietuvoje, bet ir reik?mingai prisid?s prie viso regiono tvarios energetikos prover?io,? ? tvirtina Mindaugas Zakaras.
Gamybos ir in?inerini? sprendim? bendrov? ?Nord Steel? teikia metalo gamini? projektavimo, gamybos, transportavimo ir montavimo paslaugas beveik visame pasaulyje. Bendrov?s specializacija apima sud?ting? metalo gamini?, talpykl? ir kitos pramonin?s ?rangos bei konstrukcij? gamyb?. ?Nord Steel? paslaugas teikia energijos gamybos, celiulioz?s ir popieriaus, civilin?s statybos, j?rin?s pramon?s, naftos ir duj? bei aplinkosaugos sektoriams.
?Klaip?dos uosto ?aliojo vandenilio stoties projekt? vertiname kaip galimyb? sukurti toki? statini? etalon? visame Baltijos regione. Pagrindinis m?s? d?mesys yra nukreiptas ? auk??iausius saugumo bei kokyb?s standartus,? ? tvirtina ?Nord Steel? vadovas Remigijus Kurgonas.
Vandenilio ir e-metanolio gamykla prie Ventspilio
Kita dideli? apim?i? ?aliojo vandenilio ir e-metanolio gamykla kartu saugyklomis tur?t? i?kilti kaimynin?je Latvijoje, u? beveik 200 kilometr? nuo Kretingos.
Pra?jusiais metais Ventspilio laisvojo uosto direkcija pasira?? sutart? su SIA ?PurpleGreen Energy C? d?l ?aliosios vandenilio gamyklos statybos Ventspilyje tyrim? prad?ios. Prad?tas poveikio aplinkai vertinimas. Ventspilio savivaldyb?s svetain?je buvo skalbiama, jog projekto ?gyvendinimas bus svarbus ?ingsnis pl?tojant atsinaujinan?ios energijos klaster? ?iaur?s Kur?em?s regione.
Igors Udodov, Ventspilio laisvojo uosto vadovo pavaduotojas, Rinkodaros ir pl?tros skyriaus vadovas sak?, jog Ventspilis turi visus privalumus, kad gal?t? vystytis ? did?iausi? Baltijos ?alyse ateities energijos gamybos ir eksporto centr?, o tai savo ruo?tu b?t? didelis konkurencinis prana?umas ?mon?ms pradedant veikl? ir pl?sti savo veikl?.
Anot vieno i? uosto vadov?, ?iuo metu Ventspilio laisvojo uosto direkcija miesto pramonin?je dalyje kryptingai pl?toja atsinaujinan?ios energijos klaster?, o ?aliojo vandenilio gamyba yra vienas i? labai svarbi? kertini? akmen? ?iame ?vairi? veikl? komplekse.
Sutartis su ?mone SIA ?PurpleGreen Energy C? sudaryta d?l statybos teis?s suteikimo 10 ha ?em?s sklype, adresu ?Zilgmes? ir Mauru ce?s 73, kuriame bendrov? planuoja statyti ?ali?j? vandenilio ir e-metanolio gamykl?. Sudarius sutart?, jau prasid?jo gilumini? tyrimo procesas, kurio rezultatai parodys, kaip ?is projektas tur?t? atrodyti realiame gyvenime. Bendrov? ?PurpleGreen Energy C? veda derybas su tarptautin?mis kompanijomis d?l gaminamos produkcijos rink? ir eksporto, taip pat identifikuoja galimas bendradarbiavimo galimybes su Ventspilyje veikian?iomis ?mon?mis.
SIA ?PurpleGreen Energy C? skyriaus vadovas M?ris Dani?evskis ?iniasklaidai sak?: ?Matome didel? potencial? Latvijai tapti atsinaujinan?ios energijos eksporto ?alimi. Vienas i? tinkamiausi? b?d? eksportuoti atsinaujinan?i? energij? yra konvertuoti j? ? atsinaujinan?ios elektros molekules ir toliau eksportuoti ?i? energij? naudojant esam? Ventspilio laisvojo uosto infrastrukt?r??.
Beje, Ventspilio uosto teritorijoje e-metanolio arba ??aliojo? amoniako gamyba jau vystoma. Naujoji vandenilio gamykla, kaip teigia Latvijos ?iniasklaida, tur?t? apjungti ir ?iuos segmentus ? bendr? sistem?.
Vigars Kaktinieks, SIA ?PurpleGreen Energy C? valdybos narys ?iniasklaidai sak?, kad:?PurpleGreen? yra ?Aksedo? grup?s ?mon?, sujungusi daugiau nei 20 patyrusi? saul?s, v?jo, vandenilio energijos gamybos ir prekybos profesional?. Tai inovatyvi ir patyrusi Latvijos energetikos ?mon?, ?iuo metu pl?tojanti saul?s ir v?jo energijos projektus, kuri? bendra galia vir?ija 1 GW. ?mon? jau prad?jo ?gyvendinti vandenilio ir jo jung?i? gamybos projekt? bei didel?s galios energijos kaupimo projekt?.
Teigiama, kad ?PurpleGreen? vandenilio ir jo jungini? projektai vartos ne tik savo projektuose pagamint? ?ali?j? elektr?, bet ir kituose Latvijos projektuose pagamint? saul?s ir v?jo elektr?. Glaud?iai bendradarbiaujama su ?em?s savininkais ?vairiuose Latvijos regionuose, taip pat su patyrusiomis Latvijos ir tarptautin?mis in?inerin?mis ir projektavimo ?mon?mis, investuotojais, energetikos ?mon?mis bei valstyb?s ir savivaldybi? institucijomis, atsakingomis u? energetik?.
Latviai tikisi, kad kad ??aliojo? vandenilio ir tolesnio e-metanolio bei ?aliojo amoniako gamyba tur?s lemiam? vaidmen? gaminant ?ali?j? energij? ateityje, leisianti atsisakyti i?kastini? energijos ?altini? ir suma?inti bendr? CO2 emisij?. Ventspilio uostas, kaip infrastrukt?ros objektas, mato did?iules ateities perspektyvas, ?traukdamas ? vandenilio ekosistem? ir prisitaikydamas prie b?simos vandenilio ekonomikos pl?tros, ?skaitant pagaminto vandenilio eksport? per Ventspilio uost?.
2022 metais Ventspilio laisvojo uosto direkcija prisijung? prie Latvijos vandenilio aljanso ir kartu su daugiau nei 20 pramon?s, ?vietimo ir mokslo institucij? atstovais pasira?? supratimo memorandum? su ?kio ministerija, siekdama skatinti tvirt? ir viening? vandenilio ekosistemos pl?tr? bei atitinkamos technologijos Latvijoje.
Prie Tel?i? ? mil?ini?kas kaupikli? parkas
Tuo tarpu pra?jusiais metais Darb?nuose nor?j? statyti pana?i? vandenilio ir e-metanolio gamykl? bendrov? ?European Energy? investuoja ? Tel?i? rajon?.
Danijos atsinaujinan?ios energetikos ?mon? ?European Energy? netoli Tel?i? iki 2026 met? vidurio ketina pastatyti ir prie tinklo prijungti 12 megavat? (MW) galios elektros kaupimo ?renginius, pirmadien? prane?? ?mon?.
?Lietuvoje ?engiame ? nauj? verslo srit? ir joje matome daug perspektyv?. ?gyvendindami ?? elektros kaupikli? projekt?, siekiame regionui pasi?lyti daugiau atsinaujinan?ios energijos?, ? prane?ime sak? ?European Energy? viceprezidentas ir Baltijos regiono vadovas Tadeu?as Konkovskis, tas pat, kuris buvo prie? metus atvyk?s ? Darb?nus.
?ios bendrov?s prane?ime teigiama, kad ?mon?s baterij? talpa sieks 48 megavatvalandes, j? statyba prasid?s paskutin? 2025 met? ketvirt?. ?European Energy? teigia projektui u?sitikrinusi valstyb?s param?.
?mon? taip pat ketina statyti kaupiklius Lenkijoje, projekt? ie?ko kitose Europos ?alyse. Elektros kaupimo ?renginiai skirti balansuoti nepastov? atsinaujinan?ios energijos tiekim? ir paklaus?.
778 per?i?r? (-a)