Jeigu tik?ti ministru pirmininku Gintautu Palucku, tai ?ioje srityje br?sta didel?s permainos. Pirmiausia, kaip skelbiama Vyriausyb?s programoje, atsiras naujos galimyb?s pasitraukti i? pensij? kaupimo pagal baigtin? tam tikr? s?lyg? s?ra??.
Tai gal?s padaryti ir tie, kurie sukaupus itin ma?as sumas likus nedaug met? iki pensinio am?iaus. ?i ?inias svarbi vyresniojo am?iau ?mon?ms.
Antrosios pensij? pakopos fond? likimas buvo kone viena pagrindini? pra?jusi? rinkim? ? Seim? batalij? tem?. De?inieji, lyg kotletus ?sikand? ? dantis per savo valdymo 4 metus neleido antrosios pakopos net pajudinti i? vietos. Ir ne tod?l, kad jiems baisiai svarbi b?sim? senjor? ateitis. Tuo suinteresuoti bank? lobistai.
Kairieji, kurie at?jo ? vald?i?, kaip ir Konstitucinis Teismas, fond? veikloje mato daug neteisyb?s ir ?ada permainas.
?Sukakus pensiniam am?iui, ?statymu neb?t? apribotos i?mokos tam tikra pasirinkimo forma. ?iandien mes turime ?pareigojim? ?statymu gauti arba vienkartin? (iki 5,4 t?kst. eur?), arba periodin? i?mok?, anuitet?, arba mi?ri?. I? esm?s pakeitimu b?t? siekiama, kad b?t? galima rinktis i? vis? alternatyv? ?vertinus senatv?je savo poreikius?, ? perimdamas pareigas i? Ingridos ?imonyt?s teig? premjeras G. Paluckas.
Jis neatmet?, kad ? planuojam? pasitraukimo i? antros pakopos fond? tvark? gal?t? b?ti integruotas ir prezidento Gitano Naus?dos si?lymas numatyti galimyb? ?mon?ms vien? kart? i? fond? i?siimti iki 25 proc. l??? j? neapmokestinant. Ta?iau ?ie si?lymai tik i? dalies sprend?ia ?sisen?jusi? problem? d?l pa?i? fond? patikimumo, ypa? po ?ar?no Stepukonio sukelto BaltCap skandalo, kai buvo i??vaistyta 40 milijon? pensinink? pinig?.
Bet yra ir daugiau pozityvi? min?i? tuose reform? si?lymuose. Vyriausyb?s programoje numatyta panaikinti automatin? gyventoj? ?traukim? ? antros pakops fondus kartu leid?iant neribotam laikui sustabdyti ?mokas. Tam ka?kod?l prie?tarauja asocijuot? verslo organizacij? atstovai argumentuodami, jog ?mon?s galimai su pinigais elgsis neatsakingai.
Socialin?s apsaugos ir darbo ministr? Inga Ruginien? taip pat prisipa?ino pasiry?usi keisti buvusios de?ini?j? Vyriausyb?s parengt? tvark?. Ji mano, jog dalyvavimas ?ioje sistemoje turi b?ti savanori?kas, be automatinio ?traukimo.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai kov? nusprend?, kad ?statyme nenumatyta galimyb? ?mon?ms nutraukti pensij? kaupimo sutart? d?l svarbi? prie?as?i? prie?tarauja Konstitucijai. I? esm?s, auk??iausiu teisiniu lygiu buvo pripa?inta, jog automatinis ?traukimas yra prievarta ?mogaus at?vilgiu, kuri nesuderinamas su demokratin?s valstyb?s principais.
Ministr? I. Ruginien? dar prie? rinkimus LRT ?Forume? antr?j? pensij? pakop? yra pavadinusi ?imtme?io afera. Irena Segalovi?ien?, Prezidento patar?ja tai pat televizijos eteryje primin?, jog ?alies Gitanas Naus?da, matydamas ?i? ?sisen?jusi? problem?, dar pra?jusi? met? ruden? teik? ?statymo pataisas, ta?iau nueinan?ios vald?ios jis nebuvo i?girstas.
Naujojo Seimo Biud?eto ir finans? komiteto narys, ekonomistas Raimondas Kuodis yra i?sak?s nuomon?, kad antrosios pakopos pensij? fondai ?gali sprogti nuo godumo?. Jis vaizd?iai apib?dino, kad ankstesn? vald?ia ?band? skersti vis? karv? d?l ma?os i?pjovos?. B?ta si?lym? ir viso naikinti SODR?, o palaipsniui vis? pensij? kaupimo ?k? perleisti priva?iam kapitalui, kuris neva geba efektyviau ?darbinti ?moni? kaupiamas l??as.
?inoma, Konstitucinio teismo sprendimus ?gyvendinti b?tina! Daugelyje ?ali? fondai taip pat n?ra peln? ?moni? pasitik?jimo. Da?nai jie vadinami oligarch? ir suk?i? pasipelnijimo ?ranki? valstyb?s ir ?mon? s?skaita. Lietuvoje mes tur?jome ?ar?no Stepukonio atvej? ir BaltCap skandal?.
Tuo tarpu SODROS ?vaizdis per 35 nepriklausomyb?s metus pastebimai pager?jo. ?mon?s jau nebijo tokios socialinio draudimo sistemos chaoso, kuris ?al? buvo i?tik?s apie 2000-uosius. Tod?l automatinio ?traukimo tikrai nebereikia, nes rizik? suma??jo, o ?mon?s Lietuvoje tapo labiau finansi?kai ra?tingesni, ypatingai nepriklausomoje Lietuvoje mokslus baig?s jaunimas.
Kalbant apie galimyb? gyventojams atsiimti pensij? fonde sukauptus pinigus, tai remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu, b?tina tai padaryti kuo grei?iau. Visgi ekonomistai nelink? visi?kai nuvertinti ir fond?, reikalinga ta papildoma pensij? kaupimo sistema, ta?iau i? esm?s ji turi b?ti pakeista. Pati sistema tur?t? b?ti lanksti ir patraukli, kad ?mon?s nebijot? ir kaupt?. ?iuo metu fond? ?vaizdis yra prastas, blogesnis u? SODROS. Kiekviena finansin? institucija yra gyva tol, kol ?mon?s ja pasitiki. T? pasitik?jim? u?sitarnauti yra be galo sunku ir u?trunka daug laiko, o sugriauti galima per kelias dienas, k? ?s?kmingai? padar? ?.Stepukonis.
?iuo metu, Lietuvos Banko duomenimis, antrojoje pensij? pakopoje kaupia apie 50 proc. dirban?i? ?alies gyventoj?. Vadinasi, pus? dirban?i?j? papildomai pensijai kaupia, kita pus? lieka kol kas nepasitiki. Galimai i? t? 50 proc. dar pus? yra ?traukti dirbtinai, prievartos b?du.
Statistika skelbia, kad Lietuvos gyventojas ? ?? fondus kas m?nes? atideda po 4,5 proc. m?nesio u?darbio, ta?iau Skandinavijos valstyb?se toks kaupimas siekia iki 10 proc. m?nesio u?darbio. Tod?l es? Lietuvoje pensijos siekia 45 proc. m?nesio atlyginimo, kai Skandinavijos ?alyse ? 70 proc.
Dar kart? vert?t? priminti, jog 2024 m. kov? Konstitucinis Teismas (KT) nusprend?, kad Pensij? kaupimo ?statymas nenumato galimyb?s ?mon?ms nutraukti pensij? kaupimo sutarties d?l svarbi? prie?as?i?, o tai prie?tarauja Konstitucijai. Pasak KT, gyventojams d?l svarbi? prie?as?i? tur?t? b?ti leid?iama nutraukti kaupim? anks?iau laiko.
Svarbia prie?astimi KT nurodo i? esm?s pasikeitusias ?mogaus gyvenimo aplinkybes, d?l kuri? jo kaupimas pensijai tampa itin sud?tingas.
?iuo metu baigti kaupti fonde ?manoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus vis? sukaupt? i?mok?, taip pat teismui pripa?inus sutart? negaliojan?ia, atskira tvarka numatyta Europos S?jungos institucij? darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.
Lietuvos Bankas skelbia, jog antros pakopos pensij? kaupime ?iuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. ?moni?. Pensij? kaupimo ?statyme nurodytos 3 i?mok? r??ys: pensij? anuitetas, vienkartin? i?moka ir periodin?s i?mokos. Jei fonde sukaupta suma yra ma?esn? nei 5 t?kst. eur?, ?mogui i?mokama vienkartin? i?moka, jei nuo 5 t?kst. iki 10 t?kst. eur? ? mokamos periodin?s i?mokos, o jei per 10 t?kst. eur? ? mokama tik ?sigijus pensij? anuitet?. Didesn? nei 60 t?kst. eur? sum? ?mogus gali gauti vienkartine i?moka.
