Sausio prad?ioje ??vyturys? ra??, jog permain? projektai, susij? su antr?ja pakopa, vis dar apipinti migla, nors naujoji vyriausyb? ?ada nuversti kalnus. ?iuo metu ai?kumo atsidaro daugiau. Kuo daugiau si?lym?, tuo daugiau ir kritikos. Socialin?s apsaugos ir darbo ministr? Inga Ruginien? pra?jusi? savait? pristat? esmines pertvarkos gaires.
Si?lym? autoriai pareng? kelet? revoliucini? pakeitim? dabar veikian?ioje antrosios pakopos sistemoje. Viena i? naujovi? – gyventojai ? kaupim? neb?t? ?traukiami automati?kai, gal?t? laisviau i?siimti pinigus ir pasitraukti i? sistemos.
Pasak I. Ruginien?s tokie poky?iai inicijuojami tam, kad atsirast? didesnis ?moni? pasitik?jim? sistema, kad b?t? u?tikrintas dalyvi? ?traukimas, o pati sistema tapt? patrauklesne ir lankstesne. ?Labai svarbus tur?t? b?ti tikslas subalansuoti finansines paskatas ir ?gyvendinti Konstitucinio Teismo sprendim??, – teig? I. Ruginien?.
Pagal nauj?j? model? si?loma atsisakyti automatinio gyventoj? ?traukimo ? antr?j? pensij? pakop? ir pereiti prie savanori?ko kaupimo modelio. ?is si?lymas supykd? buvusius valdan?iuosius, kurie tame mat? dideli g?r?. Man pagal galiojan?i? tvark?, kas trejus metus ?mon?s automati?kai ?traukiami ? sistem?. D?l to gyventojai patirdavo daug nepatogum? ir streso. Reik?davo sekti elektroninio pa?to prane?imus ir tai kas para?yta SODROS asmenin?je prieigoje. Vald?ia ka?kod?l galvojo, jog gyventojai n?ra protingi ir tam tikra prievarta ? reikalinga. Ta?iau Konstitucinis Teismas pasak? kitaip.
?iek tiek ap?velkime tuos naujus si?lymus, kurie buvo i?platinti ELTOS prane?ime. Vienas svarbesni? – vietoj automatinio ?traukimo atsiranda ?kvietimas savanori?kai prisijungti? prie pensij? kaupimo. Anot I. Ruginien?s, taip b?t? didinamas pasitik?jimas sistema ir tai skatint? pilie?ius ?sitraukti ? kaupim?.
Antras svarbus si?lymas – suteikti daugiau laisv?s: pasirinkti standartin? 3 proc. ?mok?, esant poreikiui ? j? padidinti, o suprast?jus finansinei situacijai leisti ?mokas stabdyti. ?mokas b?t? galima stabdyti vieniems metams su galimybe prat?sti ?? laikotarp?. ?mok? didinimas gal?t? b?ti atliekamas neterminuotai su galimybe ?? sprendim? at?aukti.
Tre?ias si?lymas ? leisti ?mon?ms atsiimti sukauptas l??as, arba bent dal? j?. Tai gal?t? atsitikti vien? kart? ?mogaus gyvenime, o atsiimtina suma – iki 25 proc. sukaupt? l???. Likus ma?iau kaip 5 metams iki pensinio am?iaus, vis? sukaupt? sum? taip pat si?loma leisti atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas. Tiesa, abiem atvejais tekt? susimok?ti GPM.
Ministerija taip pat si?lo leisti gyventojams nutraukti kaupim? nemokant GPM ?iais atvejais netekus 70?100 proc. dalyvumo; jeigu nustatyta sunki liga, ?traukta ? Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryt? lig? s?ra??; jeigu nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio am?iaus, i?mokos neb?t? apmokestinamos. Taip pat si?loma privalomo anuiteto minimali? rib? padidinti iki 10 proc., o maksimali? rib? nustatyti kaip 50 proc. vidutin?s senatv?s pensijos. Sukaupt? sum? iki ir vir? nustatyt? rib? b?t? leid?iama atsiimti laisvai pasirenkant i?mokos tip?; leisti atsiimti iki 25 proc. sukaupt? l???, jei ?ia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatv?s pensinio am?iaus. I?mokamos l??os neatleist? nuo anuiteto prievol?s t?, kurie pasiek? minimali? privalomo anuiteto rib?.
Pasak ministerijos si?lym?, darbdavi? dalyvavimas pensij? kaupime b?t? savanori?kas. Neatmetama galimyb?, jog gali b?yi ?vestas ir privalom? darbdavi? ?traukimas, pana?iai kaip met? prad?ioje si?l? Lietuvos bankas.
Pasilikus sistemoje ir gyventojui kaupiant toliau, valstyb?s prisid?jimas, anot ministr?s, b?t? kei?iamas ? mokestin? lengvat?. ?mokoms ? antr?j? pensij? pakop? b?t? taikoma gyventoj? pajam? mokes?io (GPM) lengvata. ?ios lengvatos lubos gal?t? siekti ?iuo metu i? valstyb?s biud?eto mokamos paskatos kaupti dyd?, t. y. 365 eur? per metus.
Si?loma sudaryti galimyb? kaupiantiesiems, kuri? netenkina atnaujintos kaupimo s?lygos, pasitraukti i? kaupimo. Pasitraukiant bus atsi?velgiama ? tai, kad tik dal? ?mok? (apie 57 proc.) sudar? dalyvio l??omis ? antr?j? pensij? pakop? sumok?tos ?mokos.
Galimyb? pasitraukti per numatyt? laikotarp? si?loma ?gyvendinti tokiu b?du: asmuo gal?s atsiimti savo l??omis ? antr?j? pensij? pakop? sumok?tas ?mokas ir j? investicin? prieaug? arba ?sigyti papildom? ?Sodros? pensij? apskaitos vienet?. U? likusias l??as ? asmens ?Sodros? s?skait? bus ?skai?iuojami papildomi pensij? apskaitos vienetai.
Papildomai ?gyti pensij? apskaitos vienetai ateityje prisid?t? prie ?mogaus individualiosios socialinio draudimo pensij? dalies. Apskaitos vieneto kaina b?t? nustatoma proporcingai ?iuo metu taikomam pensij? draudimo tarifui u? 12 vidutini? darbo u?mokes?i? (VDU).
Ministr? taip pat matyt? poreik? ?diegti sistem?, kurioje kiekvienas gyventojas gal?t? matyti antroje ir tre?ioje pakopoje sukauptas sumas, gal?t? palyginti rezultatus ir tur?ti bendr? informacij? vienoje vietoje.
Pra?jusiais metais Konstitucinis Teismas paskelb?, jog Pensij? kaupimo ?statyme nenumatyta galimyb? ?mon?ms nutraukti pensij? kaupimo sutart? d?l svarbi? prie?as?i? prie?tarauja Konstitucijai.
Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai, neskund?iami ir privalomi visiems valstyb?s pilie?iams, taip pat ir vald?ios institucijoms, tai yra ir ?pareigojimas keisti dabartin? Pensij? kaupimo ?statym? ir sudaryti galimyb? gyventojams nutraukti savo dalyvavim? antroje pakopoje.
Lietuvos investicini? ir pensij? fond? asociacija skelbia, kad per 2024-uosius metus Lietuvos gyventoj? antrosios pakopos pensij? fonduose bendra sukaupto turto suma jau perkop? 9 mlrd. eur?. Pra?jusiais metais antrosios pakopos pensij? dalyviams bendrovi? u?dirbta vidutin? svertin? investicij? gr??a, pasak asociacijos, siek? +16,6 proc.
Ekspertai ir opozicija SADM si?lymuose kol kas mato tik logi?kai nesusijusi? id?j? kratin?. Visuomenei senstant, o gyventoj? skai?iui ma??jant, savanori?ko skatinimo kaupti neu?tenka. Es? jeigu ?mon?s pasiims pinigus, antra pakopa praranda prasm?. Ta?iau ?iuo metu pati sistema susiduria su pasitik?jimo krize. Kas gali garantuoti, ar ateityje neatsiras nauji stepukoniai ir baltcap?ai, kurie m?gins i??vaistyti gyventoj? kaupiamus pinigus.
Si?lymams dar tur?s pritarti Vyriausyb? ir Seimas.
