1990 m. sausio m?n. i?slaptinti C?A dokumentai suteikia ??valg? apie Soviet? S?jungos vidin? dinamik? paskutiniaisiais jos gyvavimo metais. ?ie dokumentai pabr??ia reik?ming? Lietuvos vaidmen? suardant soviet? kontrol? Baltijos ?alyse, o tai galiausiai atvers keli? nepriklausomybei kovo 11 dien?.
Gorba?iovo lauk? sunkus i?bandymas Lietuvoje (1990 m. sausio 4 d.)
Pirmajame 1990 m. sausio 4 d. C?A dokumente nusakomas M. Gorba?iovo susir?pinimas d?l stipr?jan?io nepriklausomyb?s jud?jimo Lietuvoje. Tuo metu Lietuva jau buvo prad?jusi atsiriboti nuo sovietin?s vald?ios, Lietuvos komunist? partijai parei?kus ketinim? atitr?kti nuo Maskvos kontrol?s. Generalinis sekretorius Michailas Gorba?iovas d?jo pastangas su?velninti situacij?, ? Lietuv? atsi?sdamas auk?to lygio delegacij?, siekdamas ?tikinti Lietuvos komunistus persvarstyti savo atsiskyrimo pozicij?.
?is ?ingsnis buvo ne tik vietinio mai?to numal?inimas; ji tur?jo platesni? pasekmi? Soviet? S?jungos atei?iai. C?A ataskaitoje pabr??iamas M. Gorba?iovo supratimas, kad leidimas Lietuvai nutraukti ry?ius su komunist? partija gali paskatinti pana?ius jud?jimus kitose sovietin?se respublikose, ypa? Latvijoje ir Estijoje. Dokumente taip pat pa?ymima, kad Lietuvos komunist? lyderiai buvo vis labiau spaud?iami susitaikyti su nacionalistin?mis nuotaikomis, atsi?velgiant ? did?iul? Lietuvos gyventoj?, sudaran?i? apie 80 proc. respublikos gyventoj?, nepriklausomyb?s palaikym?.
Gorba?iovo ?inia ?io vizito metu buvo ai?ki: jei Lietuvos vadovyb? nesuma?ins savo pozicijos nepriklausomyb?s klausimu, didel?s autonomijos sovietin?je sistemoje vil?i? b?t? ma?ai. Soviet? S?jungos lyderis pabr???, kad komunist? partijos kietosios linijos ?alininkai tampa vis labiau prie?i?ki regionin?s autonomijos id?jai ir kad Lietuvos atitr?kimas nuo Maskvos gali sukelti atsiskyrimo jud?jim? kaskad? visoje s?jungoje.
Ta?iau Lietuvos komunist? partija savo sprendime buvo ry?tinga. Dokumente nurodoma, kad partija jau buvo u?siregistravusi kaip politinis subjektas, dar labiau sutvirtindamas savo, kaip var?ov?s Maskvos vald?iai, pozicij?. Nepaisant M. Gorba?iovo diplomatini? pastang?, atrod?, kad vis labiau ai?k?ja, kad Lietuva ir toliau eis nepriklausomyb?s link, tod?l Gorba?iovo vizito baigtis buvo laikina, nors ir b?tina, aklaviet?.
Gorba?iovo vizitas Lietuvoje (1990 m. sausio 16 d.)
Antrasis C?V dokumentas i? 1990 m. sausio 16 d. pateikia tolesn? nes?kmingo Gorba?iovo vizito Lietuvoje analiz?. Dokumente teigiama, kad M. Gorba?iovo bandymai pakeisti Lietuvos komunist? partijos ir Soviet? S?jungos skilim? buvo nes?kmingi. Lietuvos vadovai, ypa? naujai i?rinktas respublikos ?statym? leid?iamosios vald?ios vadovas Algirdas Brazauskas, i? susitikim? su Gorba?iovu patvirtino apsisprendim? siekti nepriklausomyb?s.
Dokumente taip pat ra?oma, kad Lietuvos politiniai lyderiai atmet? Gorba?iovo pasi?lym? d?l ?statymo, nustatan?io atsiskyrimo proced?ras, vertindami tai kaip stringan?i? taktik?, o ne tikr? pasi?lym?. Tai dar labiau sutvirtino Lietuvos politin? ry?t? siekti visi?kos nepriklausomyb?s. C?A analiz? parod?, kad nepaisant vie?? Gorba?iovo parei?kim?, Lietuvos sujungimo su Soviet? S?junga perspektyva tapo labai ma?ai tik?tina.
Did?jantis Lietuvos komunist? partijos, dabar laikomos nacionalistiniu jud?jimu, populiarumas buvo esminis veiksnys, lemiantis Gorba?iovo supratim?, kad pastangos pakeisti skilim? bus berg?d?ios. Vizitas pa?enklino jo strategijos pokyt?: M. Gorba?iovas ?m? sutelkti d?mes? ? tai, kad kitos sovietin?s respublikos, ypa? Latvija ir Estija, nesekt? Lietuvos pavyzd?iu.
Did?jantis Baltijos ?ali? nepriklausomyb?s pripa?inimas (1990 m. sausio 19 d.)
1990 m. sausio 19 d. Soviet? S?jungos u?sienio reikal? ministerija taip pat prad?jo pripa?inti tikrov?. Dokumente teigiama, kad Maskva tik?josi, kad Lietuva ir Estija paskelbs nepriklausomyb? po art?jan?i? rinkim? Baltijos respublikose, o Latvija savo pavyzd?iu paseks. M. Gorba?iovo pozicija peraugo iki atsargaus pritarimo, si?lant a?tuoneri? met? pereinam?j? laikotarp?, per kur? Soviet? S?junga ir Baltijos ?alys gal?t? der?tis tokiais pagrindiniais klausimais kaip gynyba ir u?sienio politika. Ta?iau dokumentas taip pat atskleid?ia, kad Maskva nenor?jo naudoti j?gos, kad u?kirst? keli? ?i? respublik? atsiskyrimui.
C?A analiz? atspind?jo besikei?ian?i? politin? pad?t? Soviet? S?jungoje. Nepaisant nuolatini? Gorba?iovo bandym? i?saugoti Soviet? S?jung?, vis labiau ry?k?jo Baltijos ?ali? nepriklausomyb?s jud?jim? nei?vengiamumo jausmas. Dokumente teigiama, kad Maskva vis labiau susitaik? su mintimi, kad Baltijos ?alys ilgainiui ?gis nepriklausomyb?. Ta?iau jis taip pat i?ry?kino ry?kius Latvijos vadovyb?s skirtumus ?iuo klausimu.
I?slaptinti 1990 m. sausio m?n. C?V dokumentai yra esminis istorinis soviet? vadovyb?s atsako ? kylan?ius nepriklausomyb?s jud?jimus Baltijos respublikose, ypa? Lietuvoje, ?ra?as. Gorba?iovo pastangos u?kirsti keli? Lietuvos ir kit? respublik? atsiskyrimui galiausiai ?lugo, nes Lietuvos komunist? partija ir nacionalist? lyderiai buvo pasiry?? nustatyti savo kurs?.
?ie dokumentai nu?vie?ia ir platesn? to meto politin? kontekst?, atskleid? vis stipr?jant? M. Gorba?iovo pripa?inim?, kad Soviet? S?junga, kaip ji buvo ?inoma, darosi vis nepakeliama. Gorba?iovo reform? nesugeb?jimas sustabdyti Lietuvos nepriklausomyb?s k?rimosi tempo numat? galutin? Soviet? S?jungos ?lugim? 1991 m.
Lietuvos nepriklausomyb?s buvo vienas didesni? Gorba?iovo administracijos i???ki? simbolis. 1990 m. prad?ioje jau vyko nepriklausomyb?s atk?rimo procesas, o Baltijos ?alys ?jo visi?ko suvereniteto link ? proceso, kuris netrukus lems j? pripa?inim? tarptautin?je bendruomen?je.
