Pra?jus? sekmadien? 14.05 val. trys Baltijos ?alys Lietuva, Latvija ir Estija s?kmingai sinchronizavo savo elektros energetikos sistemas su kontinentin?s Europos sinchronine zona. Tai ? istorin?s ir praktin?s svarbos ?vykis Baltijos ?alims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetin? nepriklausomyb? ir atsparum?. Visos elektros energijos jungtys su Rusija ir Baltarusija atjungtos visam laikui.
?Tai, kad su kontinentine Europa ?iandien sinchronizuojasi visos trys Baltijos valstyb?s, rodo ne tik bendr? krypt? ir tikslus, bet ir geb?jim? juos pasiekti kartu. ?is pasiekimas neb?t? ?manomas be ypatingo Lenkijos vaidmens ir ?vairiapusi?kos ES paramos, tad ?i diena yra ir apie Europos solidarum? bei vienyb?. B?tent solidarumo ir vienyb?s d?ka patys ambicingiausi, sud?tingiausi, bet b?tini u?daviniai tampa realybe ? prisiminkime tai spr?sdami ir kitus mums bendrus ?i? dien? i???kius. Nuo sinchronizacijos kaip strateginio tikslo ?tvirtinimo 2007-aisiais iki kompleksi?ko pasirengimo jai ir projekto finalizavimo pra?jo beveik du de?imtme?iai. Kelias nebuvo paprastas, jame b?ta ir sta?i? ?kalni?, prie jo dirbo ne viena Vyriausyb?, ne viena institucija, visa tai ? daugyb? ?moni?, kuri? vis? per ?iuos metus veikiausiai n? negal?tume suskai?iuoti. Ta?iau j? didelio darbo rezultatas ir yra ?i istori?kai reik?minga diena. Nuo?ird?iai sveikinu ir d?koju visiems prisid?jusiems? ?, ? teig? Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Laisv? po 65 met?
Vilniuje susitik? Europos S?jungos Energetikos ir b?sto bei Gynybos ir kosmoso komisarai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Baltijos ?ali? ir Lenkijos u? energetik? atsakingi ministrai pa?ym?jo sinchronizacijos prad?i? ir aptar? energetinio saugumo klausimus bei tolimesnes priemones ypatingos svarbos infrastrukt?ros objekt? atsparumui stiprinti besikei?ian?ios geopolitin?s pad?ties aplinkyb?mis.
?Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus ? daugiau nei pus? am?iaus. Dabar ?? puslap? u?ver?iame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentin?s Europos elektros tinklo ir ?tvirtiname savo energetin? nepriklausomyb?. Simboli?ka, kad prie? kelis de?imtme?ius Baltijos kelias suvienijo m?s? tautas siekiant nepriklausomyb?s, o ?iandien j? ?tvirtiname ir energetikoje, atsijungdami nuo Rusijos ir prisijungdami prie Europos?, ? sak? energetikos ministras ?ygimantas Vai?i?nas.
Sinchronizacija sudaro s?lygas Baltijos ?alims valdyti savo elektros sistemas glaud?iai bendradarbiaujant su kitomis kontinentin?s Europos ?alimis, u?tikrinant stabil? ir patikim? da?nio reguliavim?, taip padidinant regionin? energetin? saugum?. Anks?iau Baltijos ?ali? da?nio valdymas buvo priklausomas nuo Rusijos IPS / UPS sistemos, o dabar Lietuva, Latvija ir Estija prisijung? prie kontinentin?s Europos tinklo, aptarnaujan?io daugiau kaip 400 mln. vartotoj?.
Kruop?taus darbo vaisius
?is procesas yra daugelio met? kruop?taus pasirengimo ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistem? operatori? ? ?Litgrid?, ?Augstsprieguma t?kls? ir ?Elering? ? bei j? partneri? kontinentin?s Europos sinchronin?je zonoje rezultatas. Ypatingai svarb? vaidmen? atliko Lenkijos perdavimo sistemos operator? PSE, kuri, b?dama tiesiogine Baltijos ?ali? kaimyne ir fizine jungtimi su kontinentine Europa, koordinavo vis? proces?. ?iam pasiekimui itin svarb?s buvo plataus masto infrastrukt?ros atnaujinimai Baltijos ?alyse ir Lenkijoje.
Sinchronizacijos procese Lietuvoje buvo nutiesta 420 km nauj? elektros perdavimo linij?, rekonstruota 230 km esam? linij?, pastatyta nauj? ar modernizuota i? viso 13 tinklo skirstykl? bei transformatori? pasto?i?. Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai ? galingiausi Baltijos ?alyse tokio tipo ?renginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Tel?i? transformatori? pastot?je, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esan?ioje Neries transformatori? pastot?je. Be ?ios infrastrukt?ros pl?tros taip pat ?diegtos naujos da?nio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispe?erinio valdymo sistemos.
I? viso ? sinchronizacijos projekt? Baltijos ?alyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eur?, i? kuri? apie 1,2 mlrd. eur? skirta i? Europos S?jungos Energetikos infrastrukt?ros tinkl? priemon?s.
Atsparumo ir saugumo didinimas
Baltijos ?alims sinchronizavus elektros energetikos sistemas su kontinentin?s Europos tinklais, kita svarbia bendradarbiavimo sritimi i?lieka kritin?s energetin?s infrastrukt?ros atsparumo ir saugumo didinimas ? tai ?iandien aptarta bendrame Europos Komisijos nari?, Baltijos ?ali? ir Lenkijos ministr? susitikime, ?vertinant intensyv?jan?ius energetin?s infrastrukt?ros pa?eidimus regione.
Sekmadien? vykusio penkia?alio susitikimo metu buvo aptarti tolimesni ?ingsniai po Baltijos ?ali? sinchronizacijos, regiono energetinio saugumo u?tikrinimas ateityje ir finansines galimybes ypatingos svarbos energetin?s infrastrukt?ros objekt? atsparumui stiprinti.
?Sinchronizacija pasiek? savo galutin? ir negr??tam? etap? ? Baltijos ?ali? elektros energetikos sistema visam laikui atjungta nuo IPS/UPS sistemos ir prijungta prie kontinentin?s Europos tinkl?. Tai istorinis pasiekimas, ?ymintis vieno Baltijos ?ali? energetinio saugumo etapo pabaig? ir kito prad?i?. ?io tikslo neb?tume pasiek? be nuoseklios ir tvirtos Lenkijos lyderyst?s bei paramos, taip pat be stipriosEuropos Komisijos politin?s koordinacijos ir reik?mingo finansinio ind?lio, ? auk?to lygio susitikime kalb?jo energetikos ministras ?ygimantas Vai?i?nas. ? ?is etapas n?ra kelion?s pabaiga ? lygiagre?iai su ?Harmony Link? projekto ?gyvendinimu kritin?s energetikos infrastrukt?ros apsauga ir jos atsparumas tampa neatid?liotinu klausimu. Tam b?tinas glaudesnis regioninis bendradarbiavimas ir Europos Komisijos d?mesys.?
Susitarimas d?l infrastrukt?ros objekt? apsaugos
Susitikime dalyvavo Europos Komisijos nariai ? u? energetik? ir b?st? atsakingas komisaras Danas Jorgensenas bei u? gynyb? ir kosmos? atsakingas komisaras Andrius Kubilius, taip pat Estijos klimato ministr? Yoko Alender, Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis, Lenkijos klimato ir aplinkos ministr? Paulina Hennig Kloska bei Lenkijos valstyb?s sekretorius Krzysztof Bolesta.
Susitikimo metu Baltijos ?alys kartu su Lenkija pasira?? bendr? parei?kim? d?l ypatingos svarbos energetikos infrastrukt?ros objekt? apsaugos. Jame pabr??iamas valstybi? ?sipareigojimas stiprinti bendradarbiavim?, ?gyvendinti bendras iniciatyvas, skirtas energetikos infrastrukt?ros saugumui u?tikrinti, reguliariai atnaujinti strategijas ir priemones, siekiant efektyviai reaguoti ? kylan?ius i???kius. Taip pat planuojama parengti ir pasira?yti tarpusavio supratimo memorandum?, kuris nustatys tolesnio bendradarbiavimo pagrindus ir numatys konkre?ias priemones ypatingos svarbos energetikos infrastrukt?ros objekt? apsaugai.
Dezinformacijos kampanija prie? sinchronizacij?
?is istorinis ?vykis sulauk? intensyvios dezinformacijos kampanijos i? Rusijos ?iniasklaidos. Tyrim? bendrov?s ?Mediaskopas? duomenimis, Rusijos ?iniasklaidoje buvo skelbiama apie galimus katastrofinius scenarijus, tokius kaip ?energetikos katastrofa? ir ?tamsa bei chaosas?, siekiant sukelti panik? ir menkinti Baltijos ?ali? sprendimus.
Pagrindiniai dezinformacijos naratyvai buvo skleid?iami tokie: ?Energetikos katastrofa? ir ?tamsa bei chaosas?. ?ie teiginiai buvo naudojami siekiant sukelti baim? ir diskredituoti Baltijos ?ali? sprendimus. Andr? didel? dezinformacijos teigini? start? galima pavadinti ?Ekonomi?kai nelogi?ka Baltijos ?ali? energetikos politika?. ?is naratyvas buvo skirtas pabr??ti tariamus ekonominius nuostolius d?l energetin?s nepriklausomyb?s siekio. Ir tre?ia naratyv? grup? buvo nukreipta ? buitinius vartotojus, es? d?l neapdairi? politik? sprendim?, gyventojai patirs dideles i?laidas, o gal net ir fizini? nuostoli?.
Dezinformacija buvo skleid?iama per ?vairius Rusijos ?iniasklaidos kanalus, ?skaitant televizij?, radij?, internetinius portalus ir socialinius tinklus. ?Mediaskopo? tyrimai rodo, kad ?ie kanalai aktyviai formavo neigiam? nuomon? apie Baltijos ?ali? energetikos politik?, ypatingai agresyvi dezinformacijos kampanija buvo stebima kaimynin?je Latvijoje.
Penktadien? savo ?Facebook? paskyroje buv?s Seimo narys Mindaugas Puidokas pasidalijo ?ra?u neva d?l su BRELL susijusi? elektros teikimo sistemos trikd?i? laikinai neveikia degalin?. Pats M. Puidokas LRT.lt teig?, kad savo akimis mat?, kaip viena i? degalin?s darbuotoj? u?klijavo lap? ant kolon?l?s. ?Circle K Baltics ?vadovas Skirmantas Ma?iukas savo ruo?tu LRT.lt patvirtino, kad visose degalin?se elektra veikia, v?liau buvo ai?kintasi, i? kur atsirado dezinformacinio pob?d?io lapas.
Darb?n??Bit?n? elektros jungties svarba
Sinchronizacijos procese labai svarb? vaidmen? atliko ir Kretingos r. esantys itin svarb?s energetikos objektai. Vienas toki? ? nesenai ?rengta Darb?n?-Bit?n? jungtis. Tai – svarbus Lietuvos energetikos sistemos komponentas, skirtas u?tikrinti patikim? elektros energijos tiekim? ir integracij? su kontinentin?s Europos tinklais.
?i 330 kV auk?tos ?tampos elektros perdavimo linija jungia Darb?n? skirstykl? Kretingos rajone su Bit?n? pastote Pag?gi? savivaldyb?je. Linijos ilgis siekia beveik 140 km, o jos statybos vert? ? 56,785 mln. eur?. Statybos darbai buvo baigti 2025 m. sausio pabaigoje, o pirmoji grandis buvo ?jungta, atkuriant elektros tranzit? ? Latvij? ir i? jos per vien? i? keturi? turim? tarpsistemini? linij?.
Darb?n??Bit?n? jungtis yra esmin? dalis Baltijos ?ali? elektros tinkl? sinchronizacijos su kontinentin?s Europos tinklais projekte. ?i jungtis leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsijungti nuo BRELL ?iedo, kuriame ?iuo metu veikia kartu su Rusija ir Baltarusija, ir prisijungti prie Europos elektros tinkl?, u?tikrinant didesn? energetin? saugum? ir nepriklausomyb?.
Projekto ?gyvendinimas buvo suskirstytas ? kelis etapus. I? prad?i? buvo ?rengta nauja skirstykla, kuri tapo pagrindiniu ta?ku, jungian?iu ?Harmony Link? j?rin? jungt? su Lenkija ir 330 kV linij? Darb?nai?Bit?nai. Antras ?ingsnis – rekonstruota esama 330 kV linija nuo Klaip?dos iki Bit?n? ir nutiesta nauja atkarpa aplink Klaip?dos ir Garg?d? miestus, siekiant u?tikrinti patikim? elektros tiekim?.
