I?slaptinti Centrin?s ?valgybos agent?ros (C?A) dokumentai atskleid?ia, kaip Soviet? S?junga pl?tojo strategi?kai svarbi? naftotiekio sistem?, tur?jusi? did?iul? ?tak? tiek Ryt? Europai, tiek visai Baltijos j?ros regiono ekonomikai. Klaip?da, ilg? laik? laikyta viena i? pagrindini? naftos eksporto bazi?, gal?jo tapti gyvybi?kai svarbiu centru, ta?iau slaptuose dokumentuose matyti, kad ?is planas susid?r? su kli?timis.
Dar 1961 m. C?A ?valgybos analitikai fiksavo Soviet? S?jungos pastangas sukurti vadinam?j? ?Draugyst?s? vamzdyn? ? mil?ini?k? naftotiekio sistem?, kurios tikslas buvo ne tik apr?pinti Ryt? Europos ?satelitines? valstybes (Lenkij?, ?ekoslovakij?, Vengrij?, Ryt? Vokietij?), bet ir padidinti naftos eksport? per Baltijos j?ros uostus. ?i strategija tur?jo sustiprinti soviet? ekonomin? ?tak? regione bei u?tikrinti didesn? energijos tiekimo stabilum?.
4500 kilometr? ilgio sistema buvo prad?ta tiesti 1959 m., o 1961-aisiais statybos jau vyko ?vairiose Soviet? S?jungos ir Ryt? Europos vietose. I? Kuybyshevo ? Mozyr? nutiestas 40 coli? skersmens vamzdis buvo did?iausias pasaulyje ? net 8 coliais platesnis nei tuo metu egzistav?s Transarabijos vamzdynas.
Klaip?da ? i?svajotas, bet prarastas naftos centras?
1961 m. dokumentuose buvo pa?ym?ta, kad Klaip?da tur?jo tapti viena svarbiausi? naftos eksporto bazi? Soviet? S?jungoje. Planuota, kad per j? bus eksportuojama mil?ini?ki kiekiai ?aliosios naftos ? ?iaur?s Europos ir Skandinavijos rinkas.
Ta?iau jau 1962 m. C?A ?valgybin?se ataskaitose atsirado ?enkl?, kad Soviet? S?junga prad?jo persvarstyti Klaip?dos vaidmen?. Tuo metu buvo planuojami du vamzdynai ? vienas ? Klaip?d? (?alios naftos tiekimui), kitas ? Ventspil? (naftos produktams). I? viso j? paj?gumai siek? 400 000 bareli? per dien? ? kiekis, kuris gal?jo ?enkliai pakeisti regiono energetin? ?em?lap?. Ta?iau projektas Klaip?doje susid?r? su logistine problema ? d?l nuolat besikei?ian?io sm?lio gylio ?iame uoste buvo b?tina reguliariai vykdyti dugno gilinimo darbus.
I? 1961 m. C?A dokumento.1963 m. C?A prane?imuose ai?kiai matyti, kad Soviet? S?junga perskirst? prioritetus ir nusprend? koncentruoti investicijas ? Ventspilio infrastrukt?r?, kuri tapo pagrindiniu Baltijos regiono eksporto centru. Klaip?dos naftos terminalo projektas buvo fakti?kai u??aldytas, o vietoje jo SSRS ?m?si svarstyti alternatyv? ? naftotiek? per Kaliningrad? ir Baltijsk?. Primename, kad Lietuvoje ?Draugyst?s? naftotiekio at?aka buvo nutiesta 1966?1968 metais, jungian?i? Polock? (Baltarusija) su Bir?ais ir Ventspiliu (Latvija). Taip pat, 1979 metais Lietuvoje buvo baigta at?aka nuo Polocko per Bir?us iki Ma?eiki?, kurios ilgis Lietuvoje ? 225,514 km, v?liau prat?sta dar 91,5 km iki B?ting?s.
Soviet? naftos eksporto bangavimas
Nors 1964 m. ?Draugyst?s? vamzdynas buvo baigtas ir prad?jo veikti, C?A duomenys i? 1968 m. rodo, kad Soviet? S?junga spar?iai didino naftos eksport? ? Laisv?j? pasaul? (t.y. Vakar? ?alis). 1967 m. per Baltijos j?ros uostus, ?skaitant Klaip?d? ir Ventspil?, buvo i?gabenta beveik 15 mln. ton? naftos ? beveik tre?daliu daugiau nei ankstesniais metais.
Naftotiekis ?Draugyst?? (rus. ?Dru?ba?) yra viena did?iausi? pasaulyje magistralini? naftotieki? sistem?, skirta tiekti naft? i? Rusijos ? Vidurio ir Ryt? Europos ?alis. ?i sistema, prad?ta eksploatuoti 1964 metais, driekiasi apie 8 900 km, i? kuri? 3 900 km yra Rusijos teritorijoje. Pagrindiniai vamzdynai turi 1 020 ir 1 220 mm skersmen?, o at?akos ? nuo 530 iki 820 mm. Naftotiekis prasideda Almetjevske (Totorija), t?siasi per Samar? ir Briansk? iki Mozyriaus (Baltarusija), kur i?si?akoja ? dvi pagrindines ?akas: ?iaurin?, einan?i? per Baltarusij?, Lenkij? ir Vokietij?, bei pietin?, einan?i? per Ukrain?, Slovakij?, ?ekij? ir Vengrij?.
?ios at?akos ilgis Lietuvos teritorijoje siekia 87,384 km, vamzd?io skersmuo ? 720 mm. 1970 metais netoli Bir??, Sta?k?nuose, prad?jo veikti naftos perpumpavimo stotis. Ta?iau nuo 2006 met? ?i at?aka neveikia; oficialiai teigiama, kad naftos tiekimas sustabdytas d?l vamzdyno avarijos ir remonto darb?.
