Kai tik ? vald?i? susirenka naujas Seimas, b?tinai neilgai trukus prasideda visokios pertvarkos sveikatos apsaugos srityje. Centrin?s vald?ios lygmenyje daugyb? met? pasikartojantis procesas jau tapo lyg savoti?ka politinio lygio patologija: atrodyt?, kad kart?s ir skausmingi buvusi? ?pertvark?? vaistai gal?jo atbaidyti nuo pana?i? veiksm?, ta?iau nieko pana?aus ne?vyksta. Dabar jau Valstybin? ligoni? kasa pasi?l? tokias naujoves d?l ligonini? suteikt? paslaug? apmok?jimo, kad nema?a dalis regionini? ligonini? v?l gali atsidurti ant i?nykimo (arba u?darymo) ribos.
Medikams si?loma dirbti be atlygio
Gr?smingi sumanymai buvo vie?ai paskelbti kovo 3 d., kai Valstybin? ligoni? kasa (VLK) gydymo ?staigoms pristat? sutartis vir?ijan?i? sveikatos prie?i?ros paslaug? apmok?jimo pakeitimus. VLK sumanymu, naujov?s skatint? gydymo ?staigas laikytis sutar?i? ir teikti pacientams reikalingiausias paslaugas tikslingiau. Neva ?ie poky?iai pad?t? u?tikrinti tvar? ir racional? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) l??? naudojim?. D?l pasi?lytos tvarkos pakeitim? vyksta konsultacijos ir diskusijos su suinteresuotomis pus?mis. Kod?l regionini? ligoni? vadovai lyg susitar? negatyviai vertina si?lom? pertvark??
Kretingos ligonin?s vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas atkreip? d?mes?, kad VLK si?lomi ligonini? suteikt? paslaug? apmok?jimo pakeitimai i? esm?s prie?tarauja dabartin?s Vyriausyb?s programin?ms nuostatoms sveikatos apsaugos srityje.
?Sutarta, kad b?tina nuosekliai ?gyvendinti priemones, kurios u?tikrint? efektyv? vie??j? sveikatos prie?i?ros paslaug? prieinamum? gyventojams, ma?int? region? sveikatos netolygumus bei didint? gyventoj? ir medik? pasitik?jim? sveikatos sistema. Tai ? pirma. Antra, – b?tinos priemon?s ma?inant pacient? eiles pas gydytojus. Juk Vyriausyb?s programoje sutarta diegti kompleksines sveikatos prie?i?ros paslaug? eili? valdymo priemones, apimant visus lygius – pirminius, specializuotus ambulatorinius bei stacionar?,? ? kalb?jo R. Sakalauskas. Planuojama u?tikrinti, kad gyventoj?, patenkan?i? pas sveikatos prie?i?ros specialistus per nustatyt? laikotarp? dalis did?t? ne ma?iau kaip 5 proc. kasmet.
O k? si?lo Valstybin? ligoni? kasa? Kretingos ligonin?s vadovas atkreip? d?mes? ? pagrindines nuostatas. Si?lomose gair?se teigiama, kad jeigu ligonin? per metus 50 proc. vir?ys sutartines dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugas, u? tai bus apmokama tik 70 proc. sutartyje su VLK numatyt? l???, o jeigu suteikt? paslaug? skai?ius vir?ys 50 proc. ? apskritai nebus mokama.
Ligonin?s pask?s chaose
Ligonin?s vadovo ?sitikinimu, tai visi?kai neatitinka faktin?s situacijos ne tik Kretingos ligonin?je, bet ir kitose ?staigose, tai sukels tikr? chaos?. Juk Sveikatos sistemos vystymo kryptis bent jau 10 paskutini?j? met? ? stacionarini? paslaug? ma?inimas, Dienos paslaug? – Dienos chirurgijos, Dienos stacionaro, Steb?jimo, – didinimas.
?Ne vienerius metus vykdytos politikos pasekm? ? performuota gydymo ?staig? veikla, sukomplektuota ?ranga, personalas, kryptingai planuojami kiti resursai, kai tuo tarpu pristatytos finansavimo gair?s numato neproporcing? finansavimo ma?inim?, visi?kai nepagrind?iant, kokiu pagrindu galima u? atlikt? paslaug? mok?ti 70 proc. O kaip tokia finansavimo strukt?ra leis finansuoti did?jan?ias i?laidas? Nepateikti argumentai, kod?l tai b?tina daryti jau ?iais metais, kai didesn?s dalies gydymo ?staig? rezultatai ir taip nuostolingi. Gal reik?t? atsakingiau galvoti apie tai, kad visoms ligonin?ms brangsta elektra, ?iluma, maistas, kuras, privalomas ?rangos aptarnavimas, personalo i?laikymas, padid?jusi minimali alga ir atitinkamai vis? darbuotoj? kasmetinis atlygio didinimas pagal kolektyvin? ?akos sutart?. O kur dar vie?ai pa?ad?tas l?kes?i? i?pildymas dirbantiesiems?, – apie susidaran?i? situacij? kalb?jo R. Sakalauskas.
Jo ?sitikinimu, VLK si?lomas finansavimas tiesiogiai ma?ins medik? darbo u?mokest?, nes pasiekti atlygio vidurkiai tiesiogiai priklauso nuo suteikt? paslaug? skai?iaus. Ma?inant l??as ir dar taikant tik dalin? apmok?jim?, tiesiogiai ma??s medik? darbo u?mokestis, atitinkamai medik? tr?kumas regionuose tik did?s.
?alies demografin? strukt?ra, gyventoj? sveikatos rodikliai ai?kiai byloja, kad per ateinant? de?imtmet? sveikatos paslaug? poreikis tik did?s. Ligonin?ms nustatoma u?duotis ma?inti paslaug? skai?i? yra nesuderinama su realybe, tai tik toliau stiprins visuomen?s nepasitenkinim?, nusivylim?, nepagarb?, o psichologine prasme visa tai tur?s ?sugerti? ?staig? medikai ir vadovai.
Visi?kai niekiniais tampa regionuose pasiekti teigiami poky?iai: geresn? diagnostika, sutrump?j? stacionaro lovadieniai, ?veiklinti dienos stacionarai, dienos chirurgija, steb?jimo paslaugos ir pan.
?Si?lomi VLK pakeitimai gali b?ti naudingi tik toms ?staigoms, kurios turi dideles sutartines sumas su ligoni? kasomis, tam skai?iui priklauso ir nevalstybin?s gydymo ?staigos, kurios perims regiono ligonini? pacientus?, – pasteb?jo R. Sakalauskas. Jo ?sitikinimu, jeigu jau nei?vengiamai b?tina ?vedin?ti apribojimus, reikia vadovautis paskutini? met? faktin?mis suteikt? paslaug? sumomis ir tik ateinan?iam periodui ?vedin?ti naujus paslaug? vir?ijimo apribojimus bei s?lygas. Tokiu b?du ?staigos tur?s galimyb? ?vertinti ?mogi?k?j?, finansini? i?tekli? rizikos valdym?, nema?inti esam? darbuotoj? skai?iaus, i?laikyti atlyginim? didinim?. Taip pat reikia ie?koti papildom? finansavimo ?altini? pritraukimo, siekiant didinti teikiam? paslaug? kiek? ir ma?inti eiles, ?skaitant smulkias pacient? priemokas u? planin? pagalb?.
