Bent trumpam ?sivaizduokite, kad vis? automobili? vairuotojams, kurie va?iuoja keliu i? ta?ko A ? ta?k? B, automati?kai skiriamos baudos u? grei?io vir?ijim?.
Juk ne paslaptis, kad da?nokai sp?stelime akseleratori? stipriau, nei leid?ia va?iuoti nustatyti grei?io apribojimai. Vadinasi, visi mes esame potencial?s pa?eid?jai. Tie, kurie tuo keliu nuva?iavo grei?io nevir?ydami, tur?t? tai ?rodyti ir tuomet jau sumok?ta bauda b?t? gr??inama.
Kaip jums tokia tvarka? Absurdas? Absurdas. Juo labiau, kad tokia tvarka ir negal?t? b?ti priimta, nes prie?taraut? kitiems ?statymams, bei nekaltumo prezumpcijos principui.
Tad kod?l absurdu nelaikoma Kretingos rajono vald?ios ?saliamon?? patvirtinta tvarka, kai nekilnojamojo turto savininkai papildomai apmokestinami vien d?l to, kad j? turto vienete n?ra registruot? asmen?? Ir apmokestinami visu rajone nustatytu maksimumu – atliek? tvarkymo kintamuoju tarifu u? 6 asmenis.
Be jokios abejon?s, kai kurie savo turimame papildomame bute ar name ka?k? yra apgyvendin? ar ten yra ?sileid? nuominink?, kurie u? atliek? tvarkym? nemoka kintamosios rinkliavos dalies. Bet ar teisinga tuo kaltinti visus negyvenam? b?st? savininkus?
Tod?l i? esm?s, tai yra automati?kai gyventojams taikoma bausm? u? tai, kad j? papildomame b?ste n?ra deklaravusi?j? gyvenam?j? viet?. Kaip ir pateiktame pavyzdyje – bauda u? grei?io vir?ijim? vien tod?l, kad ma?ina va?iavo tuo keliu.
Pagal kok? teis?s akt? gyventojams taikoma prievol? nuosavame bute ar pastate priregistruoti bent vien? asmen?? Koks ?statymas savinink? ?pareigoja ?rodin?ti, kad ten tikrai niekas negyvena?
Tod?l visi?kai nesvarbu, ar negyvenamame bute, pastate kintamoji rinkliavos dalis bus skai?iuojama u? 6, ar u? vien? asmen?. Kyla did?iulis ?tarimas, kad tokia savivaldyb?s nustatyta tvarka prasilenkia ne tik su sveiku protu, bet ir su teise. Ir tam nereikia b?ti dideliu teis?s ?inovu, ar vaidinti itin patyrusio advokato.
Svarbiausia, kad neteisinga negyvenam? b?st? savininkus kaltinti nemokant atliek? tvarkymo rinkliavos ir taip, es?, neprisidedant prie atliek? tvarkymo administravimo. Kiekvienas savininkas u? kiekvien? savo nekilnojamojo turto vienet? moka pastovi?j? ?ios rinkliavos dal?.
Buitin?s atliekos kaupiasi pas visus gyventojus. Pas vienus – daugiau, pas kitus – ma?iau. Nors skaidrumu nepasi?yminti savivaldyb?s ?mon? ?Kretingos komunalininkas? vie?ai nedeklaruoja, kiek atliek? ? s?vartyn? i?ve?ama per metus, pavyko su?inoti, kad pernai j? buvo surinkta apie 15,8 t?kst. ton?.
Tok? kiek? atliek? sutvarkyti ?monei kainavo kiek daugiau nei 2 mln. eur?. Padid?jus atlyginimams, degal? kainai paskai?iuota, kad per ?iuos metus pana?? kiek? atliek? i?ve?ti jau kainuos apie 2,222 mln. eur?. Toki? sum? per metus turi sune?ti visi rajono gyventojai, o rinkliavos i? gyventoj? buvo surinkta tik apie 1 mln. 827 t?kst. eur?.
Tod?l suprantama, kad esant tokiam pajam? ir s?naud? skirtumui buvo prad?ta krap?tyti pakau??, kaip surinkti daugiau pinig?. Savivaldyb? kiek kilstel?jo rinkliavos tarifus ir atsigr??? ? did?iul? rezerv? ? ? apie pustre?io t?kstan?io negyvenamojo b?sto savininkus, kurie temoka pastovi?j? rinkliavos dal?. Galima ?sivaizduoti, kiek ?Kretingos komunalininkas? tikisi surinkti papildomai, skai?iuodamas, kad i? kiekvieno b?sto pareis po ?e?ias kintamasias rinkliavos dalis. Juk su ?rodym? rinkimais, kad i? tikro ten niekas negyvena, vargs tik nedaugelis.
Ta?iau savivaldyb? gudriai nutyli, kad susidarant? atliek? tvarkymo pajam? ir s?naud? skirtum? pagal Rinkliav? ?statym? kasmet privalo padengti savivaldyb? i? savo biud?eto. Ta?iau tai nedaroma eil? met?. Per kelet? met? susikaupusi savivaldyb?s skola ?Kretingos komunalininkui? ?i? met? sausio 1 dienai sudar? (?kv?pkite oro) 363 t?kst. eur?.
?domu tai, kad 2021 metais padidinus rinkliav?, kitais metais ?mon? tvarkydama atliekas gavo beveik 267 t?kst. eur? pelno ir juo savivaldyb?s skola ?monei 2023 metais buvo suma??jusi iki 96 t?kst. eur?. Ta?iau v?liau, prad?jus spar?iai augti s?naudoms, savivaldyb?s ?siskolinimas savo ?monei padid?jo daugiau nei tris kartus. U?uot brangstant? atliek? tvarkym? dotuojant i? mokes?i? mok?toj? sune?to rajono biud?eto, vald?ia komunalininkams atri?o rankas pasipinigauti pas gyventojus.
?ia jau did?iulis klausimas, kas rajono gyventojams b?t? priimtiniau – ar nedidinti atliek? tvarkymo rinkliavos tarifo ir apie 150 ? 200 t?kst. eur? kasmet susidarant? skirtum? komunalininkams padengti i? biud?eto, ar gerokai didesne pinig? suma kasmet dotuoti Autobus? park?, kad ?is ?mones nemokamai ve?iot? vietiniais mar?rutais. Vienu atveju, kompensacija u? atliek? tvarkym? b?t? skiriama visiems rajono gyventojams, kitu atveju – i? biud?eto finansuojamomis nemokamomis kelion?mis autobusu naudojasi tik neturintys automobili?. O toki? ?iandien – ma?uma.
Kaip i? gyventoj? susirinkti atliek? tvarkymui reikalingas l??as? Dauguma ?alies savivaldybi? tai daro apmokestin? pagal nekilnojamojo turto plot?. Didesnis namas ar butas reik?t?, kad jame gyvena daugiau ?moni?, tod?l ir rinkliava didesn?. Bet tai n?ra taisykl?. Dideliame, sovietme?iu statytame name gali gyventi ir vieni?? pensinink? pora.
Kretinga pasirinko teisingesn?, ta?iau gerokai painesn? keli? – rinkliav? pritaik? kiekvienam gyventojui. ?inia, rinkliava u? atliek? tvarkym? ?alyje ?teisinta palyginus neseniai, tod?l naujai atsiradus? mokest? visi steng?si apeiti. ?mon?s gyvenam?j? viet? fiktyviai registravosi kitose savivaldyb?se, nes Kretingos rajone kokiame b?ste gyvenam?j? viet? bedeklaruosi, kintamoji rinkliavos dalis vis vien tave pasivys. ?tai i? ?ia ir pustre?io t?kstan?io negyvenam? b?st?.
?K? daryt??, – svarstant apie geriausi? atliek? tvarkymo finansavimo b?d? galvoje skamba Rad?io atliekamos dainos ?od?iai. Nema?? savo gyvenimo dal? komunalin?ms ?mon?ms vadovav?s Konstantinas Skierus si?lo apsiriboti rinkliava tik u? nekilnojamojo turto vienet?, u? kur? ir dabar rajone skai?iuojama pastovioji rinkliavos dalis. Nevertinant b?sto ploto ir atsisakant kintamosios rinkliavos dalies u? asmen?.
Ir i? ties?, jei atliek? tvarkymui reikaling? l??? sum? padalintume i? visame rajone registruot? turtini? vienet?, gautume apytiksl? rinkliavos dyd?, kurio tur?t? pakakti. ?i vieninga rinkliava gal?t? b?ti ma?esn? u? but? ir kiek didesn? u? gyvenam? nam? ar sodyb?, nes b?stuose su ?em?s sklypu susikaupia daugiau atliek?. Tam tikrom gyventoj? grup?ms: pensininkams, ne?galiesiems, socialiai remtiniems gal?t? b?ti taikomos rinkliavos nuolaidos, kurias komunalininkams kompensuot? savivaldyb?.
Ai?ku, pasirinkus rinkliav? vien tik u? nekilnojamojo turto vienet? gali atsirasti nepatenkint?j? – kod?l tur?tume mok?ti vienodai, jei a? gyvenu vienas ir mano atliekos ? nedidel? kibir? telpa, o, antai, kaimyno Antano ar Vilmos ?eima ?iuk?les ? konteiner? gl?biais velka? O koks jam skirt? rinkliav? susimok?jusio t?lo kretingi?kio reikalas, kiek ?iuk?li? sukaupia kaimynas? Svarbu, kad i? vis? b?st? savinink? surinktos rinkliavos pinig? pakakt? ? savartyn? i?ve?ti visas rajono atliekas.
Draug? kompanijai susiruo?us ? i?kyl? gamtoje, u?kand?iams ir g?rimams visi susimetame po lygiai. Ar bendrai i?kylaudami imame pergyventi, kad ka?kas suvalgo ir i?geria daugiau nei kiti? Tad kod?l vienodai u? atliek? tvarkym? susimet? kretingi?kiai tur?t? skai?iuoti vienas kito ?iuk?les?
Na k?, komunalininkams ?siskolinusi savivaldyb?, ir v?l ?auksite, kad melagiena?
