1993 m. Jungtin?s Tautos paskelb? gegu??s 3-i?j? Pasauline spaudos laisv?s diena, bet Lietuvoje apie tai ? tyla. Vyriausyb? ?X? platformoje numet? gra?? ?ra?? apie ?nepriklausom? ?urnalistik?? ir ?demokratij??. Gra??s ?od?iai, bet tik ?od?iai! Realyb?je ? jokio d?mesio. Laisva ?iniasklaida? Lietuva j? beveik pamir?o!
O ?tai Kretingos rajone ? tikras ?ou! Vietinis valdininkas skambina ? redakcij? ir pl?sta ?urnalistus, kad ra?o ?nes?mones?. ?tai jums spaudos laisv?s ?sveikinimas?! Tai ne ?iaip ?vykis ? tai simptominis signalas. Mes gyvename laikais, kai tiesa niekam ner?pi, o vietiniai ?karaliukai? mano, kad gali u??iaupti visus tuos, kurie, j? akimis ?i?rint, ?neteisingi?!
Gr??kime atgal. 1991 m. Afrikos ?urnalistai Namibijoje pasira?? Vindchukso deklaracij? ? dr?s? reikalavim? u?tikrinti spaudos laisv? visame pasaulyje. Tada tai buvo revoliucija! O dabar? Lietuva pagal 2025 m. ?Reporters Without Borders? indeks? nukrito ? 14 viet? i? 180 ?ali?, pernai buvusi 13. Skamba neblogai, bet realyb? kitokia. Kelios didel?s ?iniasklaidos grup?s valdo rink?, o politikai ir verslininkai perka ?tak? per reklam? ar nuosavyb?. ?urnalistai susiduria su teisiniu ir ekonominiu spaudimu. Laisv?? Tik popieriuje!
Kas valdo Lietuvos ?iniasklaid?? Lietuvos ?iniasklaidos rinka yra koncentruota, o did?i?j? dal? priemoni? valdo kelios pagrindin?s grup?s ir privat?s savininkai. Regionin? ir rajonin? ?iniasklaida da?nai valdoma vietini? verslinink? ar politik?. Tai n?ra nei gerai, nei blogai, viskas priklauso nuo darbo rezultat?. Pagal ?Transparency International? 2019 m. duomenis, kas de?imta ?iniasklaidos priemon? Lietuvoje priklaus? politikams ar valstyb?s tarnautojams (101 i? 1125). Pavyzd?iui, 9 Seimo nariai ir 18 savivaldybi? taryb? nari? (ankstesni? kadencij?) vald? regioninius leidinius ar portalus.
Be ?i? grupi?, svarb? vaidmen? atlieka tarptautiniai technologij? mil?inai, tokie kaip ?Google? ir ?Meta?, ?X? kurie kontroliuoja did?i?j? dal? skaitmenin?s reklamos rinkos ir algoritmais formuoja turinio matomum?.
?iniasklaidos nuosavyb? Lietuvoje kelia susir?pinim? d?l skaidrumo. Politikai ir verslininkai da?nai naudoja ?iniasklaid? kaip ?rank? ?takai didinti. ?Transparency International? rekomenduoja ?iniasklaidos priemon?ms vie?inti savo savininkus ir finansines ataskaitas, ta?iau tai daro ne visi. Pavyzd?iui, 2019 m. 44 politikai, valstyb?s tarnautojai ar j? sutuoktiniai vald? 101 ?iniasklaidos priemon?, da?niausiai regionin?je rinkoje.
Ekonominis spaudimas taip pat didelis. 2025 m. ?Reporters Without Borders? ataskaitoje pa?ymima, kad vietin? ?iniasklaida ken?ia nuo sistemingo finansavimo tr?kumo. Nors ?kurtas Medij? r?mimo fondas, jis nei?sprend?ia strukt?rini? problem?. Valstybin?s l??os skiriamos leidini? gyvybei palaikyti, ta?iau a?trios publikacijos ir valdinink? skundai kontroliuojan?ioms institucijoms po j?, gali lengvai ?? trap? laivel? apversti ant ?ono. Reklamos pajamos da?nai priklauso nuo verslo ar vald?ios interes?, o tai riboja redakcij? nepriklausomum?.
Lietuvos ?iniasklaida n?ra izoliuota ? j? veikia ir global?s ?aid?jai. Fondai, tokie kaip li?dnai pagars?j? USAID, ?Internews? ar ?Open Society Foundations?, daug met? teik? finansavim? ?iniasklaidos projektams, ta?iau tai kelia klausim? d?l nepriklausomumo. USAID 2023 m. r?m? 6200 ?urnalist? ir 707 ?iniasklaidos priemones 30 ?ali?, o 2025 m. biud?ete buvo numatyta 268,4 mln. doleri? ?nepriklausomai ?iniasklaidai?. Kritikai sako, kad toks finansavimas naudojamas ideologiniams naratyvams. Ukrainos pavyzdys rodo, kad 90 % ?iniasklaidos priklauso nuo USAID l???, o tai riboja redakcij? laisv?.
?WikiLeaks? dokumentai atskleid?, kad USAID finansavimas buvo naudojamas ?spalvotosioms revoliucijoms? remti Ukrainoje, Baltarusijoje, Libijoje ir Libane. Lietuvoje tiesioginio ?rodymo apie tok? poveik? n?ra, ta?iau tarptautini? fond? ?taka kelia diskusij?. Pavyzd?iui, ES per savo finansavimo programas, tokias kaip ??iniasklaidos laisv? ir pliuralizmas?, remia projektus, kurie skatina pliuralistin? ?iniasklaid?, bet kartu formuoja neoliberali? (leftistin?) politin? darbotvark?.
O dabar atsakykime ? klausim?, kod?l apie Spaudos laisv?s dien? niekas nekalba? Bet i? prad?i? prisiminkime li?dnai pagars?jusio ?politinio emigranto? Eginos saloje Gabrieliaus Landsbergio ?od?ius, pasakytus 2024 m. rugs?jo 10 d. Seimo pos?dyje. ?is asmuo, atsakydamas ? klausimus d?l vilos Graikijoje, pasak?: ??iandien mes esame toje situacijoje, kad, kaip ka?kada buvo sakoma, laikra??iu galima u?mu?ti mus?, o dabar, matyt, ir politin? karjer?.? Es? dabar laikai negr??tamai pasikeit?. Buv?s u?sienio reikal? ministras grei?iausiai leido suprasti, jog per kelis de?imtme?ius buvo imtasi reikaling? priemoni?: ?urnalistams buvo ?i?mu?ti dantys? ir ?iniasklaida dabar ?teising?? politik? nebeterorizuoja, bet juos uoliai aptarnauja. Tuo tarpu ?neteisingi? politikai atakuojami arba ignoruojami. ?tai tokia nuomoni? ?vairov?.
Ir i? ties?, po COVID-19 ir karo Ukrainoje prad?ios visuomen?s d?mesys nukrypo ? ?svarbesnius? dalykus. Pandemija pavert? ?iniasklaid? vald?ios ruporu ? cenz?ra ?dezinformacijos? vardu tapo norma. Socialin?s platformos, bendradarbiaudamos su vyriausyb?mis, tryn? visk?, kas neatitiko oficialios linijos. Liaudyje pasakyt?: ?matydami tai Stalinas ir Berija tyliai kamputyje r?k??. Karas Ukrainoje? ?iniasklaida tapo vienpuse ? tik vienos politin?s grupuot?s naratyv? skleid?ja, jokios diskusijos. Vien tik karo propaganda, kuri Konstitucijoje draud?iama. Alternatyvios nuomon?s? Jos vadinamos ?melagiena?, ?propaganda? ir skubiai trinamos!
?uvis prad?jo p?ti nuo galvos. Mes Lietuvoje verkiam, kad nei ?iniasklaidos, nei ?urnalist?, kurie kibt? vald?iai ? atlapus, nebeturim. Antai JAV prie ?Bidono? atsitiko dar blogiau. 90 % ?iniasklaidos valdo kelios korporacijos ? ?Comcast?, ?Disney?, ?AT&T?. V?liau kilo aimanos ir dant? kalenimai, kai 2025 m. vasar? D. Trumpas suk?l? audr?, kaltindamas USAID, kad ?ie mok?jo milijonus ?Politico?, ?The New York Times? ir ?Associated Press? u? palankius straipsnius demokratams. Tai rodo, kad net ?laisviausiose? ?alyse ?iniasklaida tampa korporacij? ir politini? interes? ?rankiu. Jie sako, kad taip reik?jo, nes demokratija turi apsiginti.
Jei demokratija nuo ka?ko turi apsiginti, tai ji jau tampa ne demokratija, o nauja totalitarizmo forma. Pana?iai kaip toje kin? liaudies pasakoje: ?drakonas mir?, ?lov? naujam drakonui?.
Ar mes tikrai kovojom u? toki? laisv?, koki? turim ?iandien? Prie? 35 metus kovojome u? spaudos laisv?. ?iandien? Ji dusinama. Ne tankais, o algoritmais, troli? fermomis, bot? spie?iais, valdinink? ?taka, cenz?ra ir pinigais. Socialin?s medijos? Jos tur?jo b?ti laisv?s viltis, bet tapo dar vienu kontrol?s ?rankiu. Korporacijos, vyriausyb?s, fondai ? visi jie nori vieno: j?s? proto ir paklusnumo. Bet mes nepasiduosime! Laikas atsibusti, reikalauti tikros laisv?s ir mesti i???k? nuo demokratijos pagrind? nusukan?iai vie?o administravimo sistemai! Nes jei ne mes, tai kas?
