Sosnovskio bar?tis ir kitos Lietuvoje i?plitusios invazini? augal? r??ys kelia gr?sm? tiek ?moni? sveikatai, tiek biologinei ?vairovei. Kaip ir kasmet, Valstybini? mi?k? ur?dija (VMU) aktyviai t?sia ?ios bei kit? invazini? augal? r??i? naikinimo valstybiniuose mi?kuose darbus. ?iemet vietin?s floros r??is stelbiantys augalai naikinami 166 hektar? plote ? did?ioji dalis darb? jau atlikta.
Pasak VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir med?iokl?s skyriaus vadovo Sigito Kvedaro, valstybiniuose mi?kuose nuo pavasario jau naikinti 133 hektarai invazini? augal?.
Pra?jusiais metais VMU invazines r??is naikino 163 hektaruose, ?iais metais tai planuoja atlikti ne ma?esniame nei 166 ha plote.
?Siekdama i?naikinti valstybiniuose mi?kuose plintan?ias invazines r??is, ur?dija kasmet didina mi?k?, kuriuose taikomos invazini? r??i? kontrol?s priemon?s, plotus. Tikim?s, kad nuosekliai laikantis tokio plano, per kelet? met? Sosnovskio bar??io ir kit? invazini? r??i? augal? valstybiniuose mi?kuose neliks?, ? sako S. Kvedaras.
Sosnovskio bar?tis ? pavojingas tiek ?mogui, tiek florai
Did?ioji dalis valstybini? mi?k? plot?, kuriuose yra paplitusios invazin?s r??ys, yra apaugusios Sosnovskio bar??iu. ?is augalas, atve?tas ? Lietuv? dar sovietme?iu ?em?s ?kio tikslams, spar?iai i?plito ir ilgainiui tapo nekontroliuojamu.
Sosnovskio bar?tis plinta itin greitai ? vienas augalas gali subrandinti net iki 100 t?kstan?i? s?kl?. Be to, jis yra nereiklus augaviet?s s?lygoms.
Pasak S. Kvedaro, nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio bar??iai u?ima did?iules teritorijas ir pa?eid?ia ekologin? pusiausvyr? ? savo pla?iais greitai augan?iais lapais u?stoja augalams gyvybi?kai reikaling? ?vies? ir taip nustelbia vietin? augalij?.
Bar??io sultyse esantys furanokumarinai, kontaktuodami su oda, gali sukelti stiprius, net tre?io laipsnio, nudegimus.
Palietus ?? augal?, j? skinant ar ?ienaujant, gali kilti ypa? stipri organizmo alergin? reakcija ? odos paraudimai, didel?s vandeningos p?sl?s, kurios ply?usios virsta ilgai negyjan?iomis ?aizdomis.
Ypa? stipri reakcija ? toksinus b?dinga saul?tomis dienomis, kai yra aktyvesnis ?ios med?iagos i?siskyrimas ? or?.
Gr?sm? biologinei ?vairovei
Be Sosnovskio bar??io, mi?kininkai naikina ir daugiau ? Lietuvos bei ES invazini? r??i? s?ra?us ?traukt? augal? r??i?: did?i?j? bei kanadin? ryk?tenes, uosialap? klev?, v?lyv?j? iev?, varpin? medliev?, gausialap? lubin?, bitin? sprig?, sirin? klemali? ir kitas.
?Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios r??ys bit?ms, ta?iau i?plitusios m?s? kra?tuose sudaro tankius s??alynus ir labai greitai dauginasi?, ? teigia S. Kvedaras.
Did?iosios ir kanadin?s ryk?ten?s taip pat sudaro grynus s??alynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto med?iagas i? dirvo?emio.
Uosialapiai klevai, v?lyvosios ievos, varpin?s medlievos ? sumed?j? augalai, kurie patek? ? palankias s?lygas nustelbia vietin? augalij?.
Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atviruose buvein?se, prisotin? dirvo?em? azotu, kei?ia jo strukt?r? ir vietos buveines.
Nors daugelis invazini? r??i?, anot ur?dijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir med?iokl?s skyriaus vadovo, ir nedaro tiesiogin?s ?alos ?mogui, ta?iau reik?mingai kei?ia augal? bendrijas ir taip prisideda prie vietin?s bio?vairov?s ma??jimo.
Kov? apsunkina neatsakingi gyventojai
Nors, pasak S. Kvedaro, invazini? augal? galima rasti visoje Lietuvos teritorijoje, gausiausias j? paplitimas pastebimas aplink did?iuosius miestus, gele?inkelius ir sodinink? bendrijas.
?Dalis j? ? mi?kus patenka i? aplinkini? teritorij? arba yra nelegaliai atve?ami kartu su ?ali?j? atliek? liku?iais, tod?l invazini? r??i? kontrol? reikalauja ne tik mi?kinink?, bet ir visuomen?s atsakomyb?s?, ? teigia S. Kvedaras.
Jei ?alia valstybini? mi?k? yra kit? valdytoj? ?em?s plotai, kuriuose Sosnovskio bar?tis ir kitos invazin?s r??ys nenaikinamos, kit? sezon? naikintuose plotuose augalai v?l i?plinta.
Paplit? visoje ?alyje
?iemet daugiausiai invazini? r??i? augal?, S. Kvedaro teigimu, sunaikinta Kazl? R?dos regioniniame padalinyje ? net 51 hektarai. Po 20 hektar? invazini? augal? sunaikinta Radvili?kio ir Dubravos regioniniuose padaliniuose. Reik?mingi darbai ?iuo metu baigiami Nemen?in?s padalinyje, kur planuojama sunaikinti 26 hektarus nepageidaujam? augal?.
Ilgalaikis ir nuoseklus invazini? r??i? naikinimas duoda rezultat? ? vietov?se, kur Sosnovskio bar?tis naikinamas kelerius metus, ?io augalo beveik nebelik?.
?Pavyzd?iui, Dubravos regioniniame padalinyje, kur prie? septynerius metus Sosnovskio bar?tis augo didesniame kaip 50 hektar? plote, ?iuo metu jis i?plit?s tik 20-yje hektar??, ? prid?r? ur?dijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir med?iokl?s skyriaus vadovas.
Naikinami dvejopai
Sosnovskio bar?tis, anot S. Kvedaro, naikinamas tiek mechaniniu, tiek cheminiu b?du. Mechaninis metodas ? ?ienavimas ? taikomas jautriose teritorijose, pavyzd?iui, ?alia vandens telkini?.
Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau suma?inti augalo populiacij?.
Invazini? r??i? naikinimo darbai pradedami pavasar?, kai augalai ima ?elti, ir t?siami per vis? j? vegetacijos sezon?.
Mi?kininkai primena, kad pavojing? augal? naikinimas reikalauja speciali? apsaugos priemoni?: b?tina d?v?ti neper?lampamus drabu?ius, pir?tines, akinius bei respiratori?, kad b?t? i?vengta kontakto su toksi?komis augal? sultimis.
