Am?i? sand?roje b?ta sunki? laik?
T?siame prisiminimus apie ??vyturio? ketvir?io am?iaus senumo publikacijas. I? laikra??io publikacij? matosi laikas, kai ateities ne?inomyb?s buvo daugiau nei bet kada. Suprantama, ?iandien ne?inios d?l ateities n? kiek ne ma?iau, ta?iau skaitant sen?sias publikacijas neapleid?ia jausmas, kad b?dos, problemos, susijusios su nepritekliumi, buvo persmelk? visk?.
2000 m. liep? buvo paskelbti I pusme?io statistikos rezultatai. Per ?e?is m?nesius rajone gim? 234 berniukai ir mergait?s, o mir? 233 ?mon?s. Teigiamas rezultatas ? minimalus. Kretingos mieste pasaul? i?vydo 124 naujagimiai, mir? 98 ?mon?s. Pirm?j? pusmet? tuok?si 78 poros, i?siskyr? 59 poros. Pasteb?ta, kad da?niausiai skiriasi vidutinio am?iaus ? 35-45 met? ?mon?s.
2000 m. I pusmet? Kretingos rajono populiariausi vardai buvo Ieva, Erika, Gabriel?, Rokas, Erikas ir Mantas.
Gera ?inia statistikos suvestin?je buvo ta, kad rajone ma??jo sunki? nusikaltim?. Daugiausia padaryt? nusikaltim? ? tai vagyst?s, – net 151. Dingo net 12 automobili?, kai prie? metus per 6 m?nesius ? 9.
Dar ?domus pusme?io statistikos faktas, kad UAB ?Kretingos vaistin?? duomenimis, lyginant 1999 m. ir 2000 m. I pusme?i? rezultatus, apyvarta suma??jo net perpus, o i?laidos, pabrangus elektrai, degalams, patalp? ?ildymui, padid?jo. Vaistinei skolingos ligoni? kasos u? kompensuojamus vaistus, su vaist? tiek?jais prie? metus b?davo atsiskaitoma per 60 dien?, o 2000 metais ? jau per 90-120 dien?. ?Ne kiekvienam ligoniui ?iandien pagal ki?en? efektyv?s, ta?iau labai brang?s vaistai?, – teigiama publikacijoje.
Nuolat ma??jo keleivi?, va?in?jan?i? traukiniu i? Kretingos gele?inkelio stoties. Baland?io m?nes? parduoti 7848 bilietai, gegu?? ? 5405, bir?el? ? 4935 bilietai. Per pusmet? i? Kretingos gele?inkelio stoties i?va?iavo apie 37 t?kst. keleivi?, daugiausia j? vyko mar?rutu Kretinga-Klaip?da.
??vyturys? gra?iu ?od?iu pamin?jo tuometin? K?lup?n? pa?to vir?inink? Pran? Tamo?ausk?, ?ventus? am?iaus 70-met?. Jis net 50 met? i?dirbo pa?te, siek?, kad ?mon?s visada skaityt? laikra??ius, kad lai?kininkai pristatyt? juos ir atokiausiose sodybose gyvenantiems ?mon?ms. Jis buvo vienas seniausiai rajone dirban?i? pa?to darbuotoj?.
T? met? vasar? kavin?s-baro ?Vienkiemis? savininkai Algis ir Jolanta ?oblinskai prad?jo atstatin?ti pavasar? sudegus? alaus bar? ? etnografijos muziej?. ?urnalistui jie sak?: ?Atstatysim, kad ir per ilgesn? laik?, savo statin?. Atstatysim kaip nors, ir jame bus ?ymiai daugiau nedegi? med?iag??.
Skaitytojams Valentinas D. redakcijai i?d?st? labai keist? fakt?: ?Esu beveik nuolatinis Kretingos vynin?s (Rotu??s a., greta buvusio buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinato) lankytojas. Einu ?ia ne tiek i?gerti vyno, kiek ?a?lyko ar ?ebureko suvalgyti. Tik vien? syk? nemaloniai pasijutau, tarp gausyb?s vyno buteli? i?vyd?s ant kry?iaus kybant? prikalt? J?z? Krist?. U? k? jam dabar tokia kan?ia b?ti vynin?je? Ar kitos vietos jis nenusipeln?? Juk n? sovietme?iu nebuvo taip paniekinamas?. Skaitytojui buvo atsakyta, kad min?toji vynin? priklauso UAB ?Prekybos namai ?Klump??, jos vadovas ? Marijus Gricius.
Kiek v?liau Edita Griciuvien? paai?kino, kad tas kry?elis ? dovana vynin?s savininkams i? Italijos, j? dovanojo brolis pranci?konas. ?Mes esame tikintys ?mon?s. M?s? pati vynin? yra pa?ventinta ir pa?ventinta viskas, kas ten yra ? vynas, maistas?, – teig? E. Griciuvien?.
Tad kabin?tis prie smulkmen?, ypa? ne?inant detali? ar fakt?, – ned?kingas dalykas. Kitas pana?aus ?kabin?jimosi? pavyzdys ? ka?kokio anonimo pastaba ??vyturyje?, kad Vilniaus gatv?je prie pat kapini? pardavin?jamos bandel?s. ?mogaus nuomone, pirk?jams nemalonu tokioje vietoje pirkti bandeles. Gal ?alia dar ir alkohol? pardavin?ti? Dar tas asmuo labai nepatenkintas, kad privatininkams i?nuomota koply?ia anapus kapini?. ?Privatininkai ?sirpsta? nuo pinig? pertekliaus, o varg?as ?mogus savo artimo ten jau nepa?arvosi…? Matyt, ?mogui atrod?, kad viskuo privalo r?pintis tik vald?ia, nes ji visk? daro pigiau. O privatininkai ?sirpsta??
??vyturys? tada neu?mir?o ir aviatori?. Liepos 15 d. Kartenos aerodrome ?vyko sklandymo var?yb? ??emaitijos taur?? atidarymas. Nors t? dien? lietus neleido ? dang? kilti sklandytuvams, ta?iau ?vent? vis tiek ?vyko. Sklandytojai ruo??si var?ytis sklandytuvais L-13 ?Blanik? ir ?Jantar Standart?. Pasveikint? sklandytoj? buvo atvyk?s rajono meras Valerijonas Kubilius.
Kita pozityvesn? ?inia ? apie bendr? Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto Archeologijos katedros archeologijos ekspedicij?. Jos metu buvo atliekami Lazdinink? kapinyno ir senov?s gyvenviet?s kasin?jimus.
Kelininkai i? ??emaitijos keli?? t? vasar? klojo asfalt? kelyje Kretinga-K?lup?nai. Vienu etapu buvo asfaltuojama 2,7 km ruo?as nuo Auk?tkalvi? iki K?lup?n?. Kretingos kelininkai reng?si asfaltuoti ir likus? ruo??. Buvo planuojama, kad iki rudens bus baigtas 5,3 km ruo?as ir ? K?lup?nus bus galima va?iuoti nauja asfalto danga.
Ta?iau gera ?inia laikra?tyje buvo ?alia blogos informacijos: rajono meras V. Kubilius atvirai d?st?, kokios nei?sprend?iamos problemos u?gulusios savivaldyb?. Jis teig?, kad ?vairius ?siskolinimus per 3 m?nesius pavyko suma?inti net 3 mln. lit?, ta?iau pad?tis tragi?ka. Vardindamas ?vairius finansinius skai?ius ? savivaldyb?s pajamas ir i?laidas, – meras pa?ym?jo, kad vien per metus d?l vyriausyb?s sprendim? rajono biud?etas suma?intas net 11 mln. lit?. O kartu su tokiu suma?inimu did?jo vis? paslaug? kainos, atlyginimai mokytojams, daug?jo socialini? i?mok?.
Dabar tokius dalykus b?t? jau sunku ?sivaizduoti. Viena li?dniausi? situacij? buvo ?Kretingos ?ilumos tinkluose?. Baigiantis liepai tuometinis bendrov?s direktoriaus pavaduotojas realizacijai Rimatas Dulkys ?urnalistams pie?? ?iauriai li?dn? pad?t?. Prie? por? dien? bendrov? gavo Klaip?dos apygardos teismo nutart? u? neapmok?tas dujas ir priskai?iuotus delspinigius are?tuoti 758131 lito vert?s jos turto. Bendrov? visai neturi apyvartini? l???, katilin?s tvarkomos tik kosmeti?kai, prakiur? vamzd?iai tik sulopyti, n?ra pinig? juos keisti naujais. ?ilumos tinklams skolingi daugyb? skolinink?. Biud?etini? organizacij? skola siekia 1,2 mln. lit?, nepadengtas 700 t?kst. lit? skirtumas taikant lengvatas u? ?ildym?, gyventojai skolingi 255 t?kst. lit?, nam? bendrij? skola vir?ija 140 t?kst. lit?, Kretingos ligonin? skolinga 180 t?kst. lit? ir i? jos atgauti skol? artimiausioje ateityje vil?i? beveik n?ra. Savivaldyb?s administracija u? patalp? ?ildym? tada buvo skolinga 128 t?kst. lit?, Policijos komisariatas ? vir? 19 t?kst. lit?, o dar buvo smulkesni? ?vairi? bendrovi?, nam? bendrij? skol?. Direktoriaus pavaduotojas vardijo ir atskirus gyventojus, kuri? skolos u? ?ildym? siek? t?kstan?ius lit?.
Centrinis ?ildymas ? ne prabanga, ta?iau pirm?j? atkurtos nepriklausomyb?s de?imtmet? daugyb? ?moni? gyveno skurd?iai, ry?i? paslaugos, ?ildymas, maistas ne tik surydavo did?i?j? pajam? dal?, bet atlyginim? nepakakdavo ir b?tiniausiems poreikiams patenkinti.
Kita savivaldyb?s valdoma ?mon? ?Kretingos autobus? parkas? taip pat k?l? daug r?pes?i?. Savivaldyb?s skola bendrovei vir?ijo 300 t?kst. lit?, i? j? 113 t?kst. ? u? moksleivi? ve?im?. Pavasar? bendrov?s valdyba, siekdama taupyti, nusprend? ? kaimi?kas vietoves ma?inti autobus? reis? skai?i?, ? kai kurias vietas moksleivi? vasaros atostog? metu antradieniais ir ketvirtadieniais apskritai ?nevarin?ti? autobus?. Neverta sakyti, koks tai ?patogumas? kaimo ?mon?ms. Toks sprendimas leis sutaupyti apie 40 t?kst. lit?. Liepos m?nes? Autobuso parko darbuotojai buvo gav? tik baland?io m?nesio atlyginimus. Dar buvo kalbama, kad vyriausyb? nusprend? kaimi?k? vietovi? mokykloms pirkti vadinamus geltonuosius autobusus, tad Autobuso parko pajamos gali dar ma??ti. Per m?nes? Kretingos autobus? parkas perve?a apie 100 t?kst. keleivi?. O naudojam? autobus? am?ius ? 15-20 met?. Kai tr?ksta net apyvartini? l??? kurui, technikos prie?i?rai, k? geresnio ar naujesnio galima pirkti?
Tad gal tikrai tiesa, kad pastaruosius de?imt met? Lietuva gyvena kaip niekad gerai?
2000 m., kai po bankroto nebeliko fabriko ?Laisv??, be vandens liko Klaip?dos gatv?je buv? fabriko bendrabu?iai ir daugiabu?iai namai. Kol fabrikas veik?, vanduo tiems namams buvo tiekiamas i? jo vandenviet?s. Pad?t? tais? ?Kretingos vandenys?, tuos namus prijungdami prie bendri? vandentiekio tinkl?.
Savivaldyb?s tarybos narys Povilas Turauskis i? laikra??io puslapi? kreip?si ? rajono gyventojus su pra?ymu nepjauti karvi?. Jo nuomone, skerd?iamos sveikos, jaunos karv?s. ?Prie? kelet? met? netekti karv?s buvo didel? nelaim?. Ji buvo didelis kaimie?io turtas ? maitintoja. Dabar, esant tokioms ?emoms pieno supirkimo kainoms, karves laikyti ma?ai apsimoka. (…) Vasar? perdirb?jams pieno u?tenka, bet art?ja ruduo. Pieno prad?s tr?kti. Tada i?augs ir pieno supirkimo kaina. Mano prognoz? yra tokia: kaina i?augs iki 60-70 cent? u? litr? bazinio riebumo pieno. Manau, kad ir kaip sunku i?laikyti karv?, jos parduoti nereik?t?. Jei dabar karv? m?sai kainuoja 600-700 lit?, tai pavasar? karvi? kaina sieks 1500 Lt ar daugiau. Nusipirkti nebus pinig??.
Pareng? Andrius JU?KEVI?IUS
