2000 met? ruduo: daugyb? politik? gr?dosi ? Seim? vienmandat?je Kretingos apygardoje

Laikra??io ??vyturys? archyvai byloja, kad 2000-j? ruduo prasid?jo baisia tragedija Vydmantuose: miestelyje aid?jo mirtini ??viai. Tragedija ?vyko ?aliosios gatv?s penktojo namo, priklausiusio Marta?auskams, kiemo gara?e ?rengtoje sporto sal?je.

?Apie 22 val. nepa??stamas asmuo, atva?iav?s ? kiem? nenustatytos mark?s automobiliu, keturiais ??viais nu?ov? sal?je sportavus? Renat? Marta?ausk?, gimus? 1971 metais, bei trimis ??viais su?alojo jo s?n?n? Aivar? Narvil?, gimus? 1985 metais. Sporto sal?je buv?s Saulius Bra?inskas, gim?s 1971 metais, nuo ??vi? nenukent?jo?. Buvo sp?jama, kad u?puolikas ?aud? i? TT mark?s pistoleto. Tada R. Marta?ausko nu?udymo prie?astys dar nebuvo ?inomos, buvo keliama versija, kad ?audyn?s ? nusikalstam? gauj? tarpusavio santyki? ai?kinimasis. R. Marta?auskas buvo gerai ?inomas teis?saugos pareig?nams, ne kart? teistas u? i??aginimus, reket?. Pastaruoju metu jis dirbo motinos dar?ovi? kioske Palangoje. D?l nu?udymo prokurat?ra i?k?l? baud?iam?j? byl?.

Rugs?jo prad?ioje Kretingos policija pateik? 8 m?nesi? nusikaltim? statistik?. Bendra tendencija buvo tokia: sunki? nusikaltim? ma??ja, o vagys?i? ? daug?ja. Bendras nusikaltim? i?ai?kinamumas ? 56,4 procento.

Per 8 m?nesius rajone buvo u?registruota 230 vagys?i?, arba net 47 daugiau nei per 8 m?nesius prie? metus. Buvo apvogti 32 automobiliai, pavogti ? 23. Prie? metus per 8 m?nesius ?vykdytos 8 ?mog?udyst?s, 2000-siais ? tik viena, ta?iau u?registruoti 3 i??aginimai. 7 nepilname?iai bausti u? chuliganizm?, 27 ? u? tai, kad buvo girti vie?ose vietose.

O baigiantis rugpj??iui kult?ros ?mon?s pamin?jo Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus ved?jo Juliaus Kanarsko 40-?j? gimtadien?. Tuometin? muziejaus direktor? Vida Kanapkien? pa?ym?jo, kad reta sutikti ?mog?, taip ?simyl?jus? istorij?. Kolegos teig?, kad net tr?kstant l??? J. Kanarskas kasmet sugeba organizuoti rajone archeologinius kasin?jimus. Nuo to laiko prab?g? de?imtme?iai tik patvirtino sveikintoj? nuomon? apie begalin? Juliaus Kanarsko meil? ir atsidavim? istorijai.

Dar viena, praeitin jau nu?jusi istorija, tai UAB ?Salant? pienin?? naujiena, kad jie gamino ?Teletabi?? jogurt? ir eksportavo j? ? Latvij?. Nuo met? prad?ios pienin? pagal Anglijos kompanijos BBC licencij? prad?jo gaminti special? jogurt? vaikams. Tas jogurtas tur?jo b?ti be konservant?. Tuometin? ?Salant? pienin?s? direktor? Diana Lodien? ?urnalistui pasakojo, kad pienin? turi licencij? tuo jogurtu prekiauti Baltijos valstyb?se, o kai ruden? Latvijos TV prad?s rodyti filmukus vaikams apie teletabius, ten prasid?s ir to jogurto prekyba. 2000 m. pirm?j? pusmet? nedidel? Salant? pienin? buvo pagaminusi produkcijos u? 2 mln. lit?. Salant? seni?nijoje tai buvo vienintel? bendrov?, u?siimanti gamyba. ?Jos d?ka vietos ?kininkai turi galimyb? realizuoti pien?, o salanti?kiai noriai perka jos gaminius?, – ra?? ??vyturys?.

I? Salant? ??vyturio? redakcij? apsiek? ir skundas d?l ten penktadieniais vykstan?io turgaus. Prekeiviai u?ima vis? autobus? stoties teritorij?, sukelia problem? transporto eismui. ?Ir k? apie tai galvoja m?s? seni?nas? Ar nereik?t? turgeliui rasti kit? viet??? ? klaus? salanti?kis.

Vienas skambutis ? redakcij? privert? prisiminti seniai i?nykus? daikt? ? tai telefon? abonent? knyg?. Ka?kada tai buvo bene pagrindin? darbo knyga, informacijos ?altinis. Dabar, kai ?itaip saugomi asmeniniai duomenys, tokia informacija atrodo kaip gryna nes?mon?. Tokia ponia Vanda P. skambino ? redakcij? ir priekai?tavo: ?Kod?l ne visiems abonentams ?staigose i?duodamos naujos telefon? knygos? O juk buvo prane?ta, kad jas gaus visi?. Netruko ateiti ir Telekomo paai?kinimas: ?Kretingos telekomunikacij? tarnybos Klient? aptarnavimo skyriaus vir?inink? Virginija Mila?ien? informavo: ??staigos gavo telefon? knygas proporcingai, priklausomai nuo telefon? linij? skai?iaus. Pavyzd?iui, jeigu yra penkios telefon? linijos, tai gaus dvi telefon? knygas, jeigu vienuolika ? tai tris ir t. t.? Sakytume, – vargo vakarien?…

Tarp ?domesni? t? dien? skaitytoj? pasteb?jim? ir telefonini? skambu?i? ? redakcij? galima prisiminti kretingi?kio A. Tirevi?iaus istorij? apie suply?us? vieno lito (!) vert?s banknot?. Jis at?jo ? Taupomojo banko skyri? susimok?ti mokes?i?, ta?iau kasinink? atsisak? priimti lito nominalo banknot?, kuris buvo perply??s, ta?iau suklijuotas lipnia juosta. Kiek v?liau redakcija gavo oficial? Taupomojo banko atsakym? ir paai?kinim?, kad kasos operator? nereikalaut? klient? tvarkyti susid?v?jusi? pinig?. Bankai tokius banknotus priima ir patys tvarko ar nura?o.

2000-j? ruden? blogai tvarkomi piniginiai reikalai suk?l? rimt? problem? Kretingos pirmin?s sveikatos prie?i?ros centro (PSPC) vadovui N. Talancevui. Kretingos rajono savivaldyb?s kontrolieriai tikrino sveikatos prie?i?ros ?staig? ir pamat?, kad vadovas nebuvo nustat?s centro darbuotojams konkretaus darbo u?mokes?io fondo dyd?io einamiesiems metams, tvirtino darbuotoj? darbo grafikus, neatitinkan?ius realiai dirbto laiko. Pats N. Talancevas dar dirbo ir gydytoju terapeutu, o darbo valandos sutapo su jo, kaip vadovo darbo valandomis. Taip pat ir jo pavaduotoja A. Juknevi?ien? tuo pa?iu darbo laiku dirbo 0,5 etato bendrosios praktikos gydytoja. PSPC vadovo klaidos buvo nurodytos po kontrolieri? tyrimo, vadovas ?ad?jo pasitaisyti, bet nieko nepadar?, tod?l buvo svarstomas netgi neeiliniame savivaldyb?s tarybos pos?dyje.

T? met? spalio 8 d. vyko Seimo rinkimai. ?domiausia, kad Kretingos vienmandat?je apygardoje tada buvo u?registruota net 15 kandidat?. Palyginti: t? ruden? Garg?d? vienmandat?je apygardoje tebuvo 8 kandidatai, Skuodo-Ma?eiki? ? 10, Plung?s-Rietavo ? 10, ?ilut?s-Pag?gi? ? taip pat 10. Ir ko tiek daug politik? gr?dosi ? t? Kreting?? I?kalbingos j? deklaracijos apie sukauptus turtus: matyt, kai kurie nor?jo ? Seim? tik?dami pasigerinti savo finansin? pad?t?.

Kaip bylojo Vyriausiosios rinkim? komisijos duomenys, tais metais Kretingos rajone buvo 34740 rink?j?.

Reik?mingas ?vykis buvo rugpj??io 15 dien? per ?olin?s ?vent?. Kretingoje oficialiai ir i?kilmingai duris atv?r? Klarisi? vienuolynas. Vienintel? Lietuvoje ?v. Klaros seser? vienuolyn? ?ventino ir palaimino garb?s dvasininkai: ?Daug gili? ir nuo?ird?i? pad?kos ?od?i? t? dien? buvo pasakyta Tel?i? vyskupui Antanui Vai?iui, leidusiam ?kurti ?? vienuolyn?, ital? architektui, kuris j? projektavo, Rimaldo Nunzio, darb? vykdytojui in?inieriui ?ezare Kore?ini bei Kretingos miesto vyriausiajam architektui Jonui Petruliui, Ma?eiki? UAB ?Ekamos? statybininkams?. Buvo ra?yta, kad vienuolyno statyba kainavo 4 mln. lit?, l??os ? i? Italijos tikin?i?j?.

T? ruden? ?e?tuosius mokslo metus prad?jo Salant? meno mokykla. Mokykla surinko 104 mokinius, naujais mokslo metais ? mokykl? at?jo ir nauj? pedagog?.

?Ar gaus Kretinga i? naftos verslovi? dal? mokes?i??? Tas klausimas rajono politikus kankino apie de?imtmet?. Bendrov?se ?Gen?i? nafta? ir ?Geonafta? lank?si savivaldyb?s meras Valerijonas Kubilius, susitiko su ?Geonaftos? generaliniu direktoriumi Antanu Jasu. Jis papasakojo apie naftos gavyb? ir valstybei mokamus mokes?ius. Pasirodo, ? valstyb?s biud?et? ?Gen?i? nafta? sumoka beveik 8 milijonus lit?, o ?Geonafta? ? 5,6 milijono. Tuo tarpu mokes?iai u? rajone esan?ius naftos i?gavimo telkinius rajono biud?eto nepapildo n? vienu centu! Meras V. Kubilius teig?, kad ?naftos verslov?s naudojasi rajono keliais, gr??iniuose degina dujas, yra ir tam tikras rizikos faktorius, tod?l pra?ysime, kad dalis mokes?i? u? aplinkos ter?im? patekt? ? rajono biud?et?. Mes nieko naujo nesugalvojome. Taip yra visame pasaulyje?.

2000-siais Kretingos ?v?rininkyst?s ?kis ?v?reli? augino net 14 proc. ma?iau nei prie? metus. Gyv?n?liams labai nepalankus buvo pavasaris, nes d?l per auk?tos oro temperat?ros daug ?v?reli? ?uvo. Blog? ?tak? bendrovei dar? verslo s?lygos: nepakako apyvartini? l???. Ta?iau ??iemet ?v?reliai u?augino neblogus kailiukus. ?? m?nes? jau nudirta apie 12 proc. audini? kailiuk?. Su kitais kailiukais ?v?reliai ?atsisveikins? lapkri?io m?nes?. Visi kailiukai po pirminio apdirbimo parduoti?. Kailiukai i?keliavo ? NVS ?alis. Deja, verslas su ta puse buvo rizikingas ir nepastovus.

Ka?kada ?v?reli? ?kis ir fabrikas ?Laisv?? buvo Kreting? reprezentuojantys objektai. Kai tik laikra?tyje nuskamb?jo gana optimisti?ka ?inia apie ?v?reli? ?k?, netrukus pasirod? li?dna ?inia apie ?Laisv??: ?Rugs?jo 22 d. ?siteisino Klaip?dos apygardos teismo nutartis d?l bankroto pripa?inimo akcinei bendrovei ?Laisv?? ir jos likvidavimo. Likvidacin?s komisijos pirmininke paskirta u?daroji akcin? bendrov? ?Klaip?dos verslo valdymo grup??, ?galiotu asmeniu ? Stasys Beresnevi?ius. Artimiausiu metu susirink? kreditoriai nuspr?s, kokiu b?du parduoti bankrutavusios akcin?s bendrov?s ?Laisv?? turt??.

Kai kurie buvusios ?Laisv?s? griau?iai iki ?iol riogso ?alia kelio ?va?iuojant ? Kreting? nuo Klaip?dos pus?s. Jau pra?jo ketvirtis am?iaus, o jie teberiogso dar vis, – taip ka?kaip poeti?kai sakant…

Ne naujiena: Lietuvoje krep?inis ? lyg antroji religija. Kaip visada, paskutin? m?nesio ketvirtadien? pos?d?iauja savivaldybi? tarybos. Baigiantis rugs?jui, ?domus ir keistas tarybos pos?dis ?vyko Kretingoje.

Tarybos pos?dis prasid?jo laiku, ?ta?iau vos po valandos darbo Povilas Turauskis pasi?l? skelbti dviej? valand? pertrauk? ir visiems drauge pasi?i?r?ti Sidn?juje vykstan?ias Lietuvos ir Jugoslavijos krep?inio komand? rungtynes. Tarybos nario nuomone, nepaskelbus pertraukos vyrai nenurims, nes ?ios rungtyn?s ? visos Lietuvos presti?o reikalas. Bals? dauguma P. Turauskiui buvo pritarta. ?Nieko nepadarysi, krep?inis yra krep?inis, – antroji m?s? religija?, – ?inom? fraz? pakartojo u? Danijoje esant? mer? V. Kubili? pos?d?iui pirm? kart? pirmininkav?s jo pavaduotojas Virginijus Domarkas?.

Perfrazuojant galima teigti, kad ir avis liko sveika, ir vilkas sotus. Visur visada galima rasti kompromis?.

Pareng? Andrius JU?KEVI?IUS