C?A dokumentuose ? slaptos SSRS maro, raup? ir botulino programos detal?s

I?slaptintos C?A ataskaitos, parengtos XX a. 5-ojo de?imtme?io pabaigoje ir 6-ojo de?imtme?io prad?ioje, atskleid?ia vien? labiausiai nerim? kelian?i? ankstyvojo ?altojo karo aspekt?: Soviet? S?jungos i?samius bakteriologinio (biologinio) karo tyrimus. ?ie dokumentai, surinkti i? tardym?, pab?gusi? liudinink? ir ?valgybos duomen? apie u?imtus Vokietijos objektus, vaizduoja did?iul?, slapt? soviet? program?, kuria buvo siekiama sukurti niokojan?ius biologinius agentus, kurie gal?t? b?ti panaudoti prie? Vakarus.

Vokie?i? chemiko pab?gimas ir liudijimas apie sovietines laboratorijas
Vienas i?samiausi? pasakojim? yra 1950 m. C?A informacin?je ataskaitoje, paremtoje vokie?i? chemiko ir bakteriologo, penkerius metus praleidusio soviet? tyrim? laboratorijose, ?skaitant Dzer?insk?, prie? pab?gant ? Vakarus, parodymais. Ataskaita, paskelbta Vokietijos laikra?tyje ? Zeit und Welt? 1950 m. vasario 25 d., C?A i?platinta 1950 m. gegu??s 1 d.
Mokslininkas apra?? did?iul? sovietin? program?, veikian?i? keliuose specializuotuose institutuose:
?Be gerai ?inom? ginkluot?s centr? Maskvoje, Gorkyje, Sverdlovske ir Karelijos pakrant?je, SSRS veikia keturi bakteriologini? tyrim? institutai: netoli Gorkio, Dzer?inskio, netoli Baku ir Omske. ?ie tyrim? institutai atlieka eksperimentus ir gamina bakteriologinius ginklus.?
Geografinis pasiskirstymas buvo s?moningas, leid?iantis atlikti tyrimus ?vairiomis klimato s?lygomis. Tyr?jai, ?skaitant priverstinius vokie?i? ir kit? u?sienio ekspertus, daugiausia d?mesio skyr? tokiems suk?l?jams kaip psitakoz?s virusas, difterijos toksinai, raupai, cholera, ?iltin?, pneumoninio maro bacilos ir paplitusi pestis bakterija . Vidin? biuleteni? sistema skleid? pagrindinius rezultatus komandoms keliomis kalbomis, o Vakar? ?ali? tyrimai buvo atid?iai stebimi.
Dzer?insko chemijos gamykla, ?sik?rusi Okos up?s kilpoje netoli Gorkio, buvo did?iulis kompleksas, u?imantis kelis kvadratinius kilometrus. Jame buvo gaminama viskas ? nuo nuoding?j? duj? iki tr???, o kartu buvo naudojama ir i?montuota ?ranga i? Vokietijos ?Leuna? gamyklos. Profesorius Danilovas, studijav?s Vokietijoje ir puikiai mok?j?s voki?kai, vadovavo laboratorijai, kurioje dirbo daug vokie?i? ekspert?. Grie?ta apsauga ap?m? sargybinius prie kiekvieno kambario.
Ataskaitoje pabr??iamas siaubingi faktai:
?Jei atsi?velgsime ? tai, kad rusams pavyko pagaminti tokius preparatus kaip botulinas, nuodingas Gertnerio lazdel?s ekstraktas, ir Clostridium botulinum, kuri? 100 gram? teori?kai pakanka 2 milijardams ?moni? sunaikinti; arba koncentruotas difterijos toksinas, kurio 100 gram? pakanka ma?daug 15 milijon? ?moni? nu?udyti; arba psitakoz?s virusas, kurio 5 kubiniai centimetrai gali nu?udyti 20 milijon? ?moni?, ?i? ginkl? siaubingumas tampa akivaizdus.?
1946 m. pavasar? vokie?iams buvo pavesta izoliuoti koncentruot? botulin?. Darbas vyko l?tai, kol NKVD kapitonas apkaltino juos sabota?u, remdamasis amerikie?i? kuriamais prie?nuod?iais, ir pareikalavo greitesni? rezultat?. V?liau komanda buvo perkelta prie Juodosios j?ros, kur dirbo pastate, kuriame, kaip prane?ama, 70 darbuotoj? ?uvo nuo maro ir psitakoz?s. Eksperimentai i?sipl?t? iki maro, psitakoz?s, juodlig?s, difterijos ir juodosios vandens kar?tlig?s tyrim?.
Omske darbas buvo sutelktas ? ginkluot?:
?Voroninas sugalvojo vien? i? velni?kiausi? plan? u?kr?sti Vakar? prie??. Omske atliekami darbai, susij? su bakterij? preparat? ir tinkamos pakavimo med?iagos, skirtos jiems ?krauti ? raketas, gamyba. ?iam tikslui pagamintos raketos gali b?ti nustatytos taip, kad jos i?skleist? tam tikr? aerozol? vir? tam tikro ta?ko, tod?l viena raketa gali u?ter?ti i?tisas teritorijas savo skryd?io trajektorijoje.?
Prane?ama, kad soviet? planuotojai man?, jog j? did?iul? teritorija, atsi?velgiant ? gyventoj? tankumo skirtumus, palyginti su Vakarais, suteikia apsaug? nuo atsakom?j? veiksm?. Platus gydytoj? mokymas reaguoti ? epidemijas pabr??? pasirengim? tiek puolimui, tiek gynybai.
Buvo teigiama, kad atokiose vietov?se buvo eksperimentuojama su ?mon?mis:
??mon?ms naudojami maro bacilos, kurias platina ?iurki? blusos, ir psitakoz?s virusas, kur? platina kar?iai, ir tiriamas j? poveikis. Step?se tarp Aralo ir Balcha?o e?er? bei Kam?iatkos dykyn?se yra stovykl?, kuriose yra pakankamai ?moni? surinktos med?iagos tokiems eksperimentams… epidemij? aukos, nema?a dalis tikriausiai nemir? nat?ralia mirtimi.?
Ataskaitoje buvo apskai?iuota, kad rusai ?iems ginklams kasmet i?leido ma?iausiai 10 milijard? rubli? daugiau nei oficialiai numatyta biud?ete. Buvo prid?tas i?samus Dzer?inskio gamyklos eskizas, kuriame pa?ym?tos kareivin?s, laboratorijos, po?eminiai ?renginiai ir sargybos pozicijos.

Riemso institutas: nuo naci? tyrim? iki sovietini? trof?j?
Antroje i?slaptintoje C?A ataskaitoje, parengtoje pokariu, i?samiai apra?omas Bakteriologini? tyrim? institutas Riemso saloje, Ryt? Vokietijoje. ?kurtas 1909 m. profesoriaus Friedricho Löfflerio, tai buvo pasaulyje ?inomas virus? ir bakteriologini? tyrim? centras. Sovietai j? per?m? 1945 m., mar?alo Rokosovskio kariuomenei okupavus sal?.
Naci? valdymo laikotarpiu buvo vykdoma nedaug su karu susijusi? darb?, daugiausia susijusi? su snukio ir nag? ligos (SNL/SNL) virusu, skirtu potencialiam panaudojimui prie? Jungtines Valstijas ir Vokietijos gyvuli? apsaugai. Slaptas komitetas tyrin?jo viruso d?iovinim? platinimui oru, ta?iau praktin? pritaikym? ribojo oro prana?umo stoka. Plan? palikti viruso atsargas atsitraukian?ioms armijoms buvo atsisakyta d?l bumerango rizikos.
Sovietai 1945 m. i?ard? did?i?j? dal? instituto. Dvi komisijos at?m? i? jo ?rang?:
?Armijos komisija i?sive?? apie 10 000 j?r? kiauly?i?; tris ultracentrifugas, cheminius-fizinius aparatus, ?emos temperat?ros ?aldytuvus, specialius aparatus vakcinoms ir serumams gaminti. I?ardyta ?ranga buvo pakrauta ant dideli? bar??, i?gabenta ? Svinemünd?, o i? ten ? ? Ryg??, ? skirta sovietin?ms veterinarijos akademijoms netoli Maskvos.
Svarb?s vokie?i? specialistai buvo pakviesti (arba spaud?iami) dirbti SSRS. V?liau institutas buvo i? dalies atstatytas padedant sovietams, atnaujinant vakcin? k?rimo darbus ir HMD, kiauli? raudonlig?s, brucelioz?s bei kit? lig? tyrimus. Rusai da?nai lankydavosi, kad surinkt? informacijos apie ginklavimosi galimybes. Prane?ama, kad vienas rus? karininkas paklaus?, kod?l vokie?iai karo metu nepaleido HMD viruso ant Jungtini? Valstij?.
Ataskaitoje atkreipiamas d?mesys ? dvejop? instituto paskirt?: jis gali greitai pereiti prie puolamosios gamybos, pavyzd?iui, per kelias dienas pagaminti pakankamai d?iovinto HMD viruso atakoms i? oro. Taip pat buvo akivaizdus susidom?jimas raup? platinimu. Iki 1940-?j? pabaigos institutas veik? su suma?intu, bet paj?giu profesoriaus Heinzo Roehmerio vadovaujamu personalu, o tokie svarb?s asmenys kaip dr. Hubertas Mühlmannas ir profesorius Gottfriedas Pylas gr??o arba dalyvavo.