?inome, kad Europa, ?skaitant ir Lietuv?, sensta. Demografin? situacija Lietuvoje ateityje susidurs su ypa? rimtais i???kiais. Taigi jaunimas ir jo vaidmuo Lietuvos darbo rinkoje yra itin svarbus jau dabar. Remiantis naujausiais Valstyb?s duomen? agent?ros duomenimis, sutelkime d?mes? ? u?imt? gyventoj? i?silavinimo ypatybes, papildomo darbo galimybes, mokymosi keli? ir vidutin? u?imt? gyventoj? am?i?.
Vidutinis u?imt? gyventoj? am?iaus paveikslas: senstame nuo Vilniaus iki Taurag?s apskrities
Remiantis Valstyb?s duomen? agent?ros duomenimis, 2025 m. Lietuvos darbo rinkoje dominavo u?imti gyventojai, kurie pagal am?i? patenka ? 25?54 met? am?iaus kategorij? (69 proc.). Toliau galima i?skirti 55?64 met? am?iaus u?imtus gyventojus (20 proc.), 15?24 met? u?imtus gyventojus (6 proc.) ir 65 met? ir vyresnius u?imtuosius (5 proc.). Nors per metus esminio skirtumo ?iuo at?vilgiu ne?vyko, ta?iau gr??tant ? 2016 m., matoma, kad dar stipresn? pozicij? u??m? 25?54 met? u?imti gyventojai, kurie strukt?ri?kai sudar? 71 proc. (skirtumas: 2 proc. punktai), o jauniausi? u?imt? gyventoj?, 15?24 met?, buvo 8 proc. (skirtumas: 2 proc. punktai). Dinaminiu aspektu matome, kad palaipsniui ma??ja jauniausi? u?imt? gyventoj?, kurie u?leid?ia viet? vyresnio am?iaus u?imtiesiems Lietuvoje. Akivaizdus to ?rodymas yra ir vidutinis u?imt? gyventoj? am?ius, kuris 2025 m. Lietuvoje buvo lygus 44,2 metams, o 2016 m. ? 43 metams. Sutelkiant d?mes? ? 2025 m. matoma, kad u?imt? vyr? vidutinis am?ius yra lygus 43,2 metams, o u?imt? moter? ? 45,3 metams. Regioniniu aspektu 2025 m. galima i?skirti Taurag?s (47,7 metai) ir Tel?i? (47,4 metai) apskritis, kuriose vidutinis u?imt? gyventoj? am?ius yra did?iausias. Jauniausiomis u?imt? gyventoj? am?iaus at?vilgiu galima ?vardinti Vilniaus (43,1 metai) ir Kauno (43,3 metai) apskritis.
U?imti gyventojai da?niausiai yra ?gij? auk?t?j?, auk?tesn?j? i?silavinim? ir vis da?niau dirba papildom? darb?
Lietuvoje u?imti gyventojai vis da?niau ?gyja auk?t?j?, auk?tesn?j? i?silavinim?. Pavyzd?iui, prie? 10 met? (2016 m.) 44 proc. u?imt? gyventoj? Lietuvoje buvo ?gij? auk?t?j?, auk?tesn?j? i?silavinim?, o 2025 m. ? 53 proc. Per metus taip pat pastebimas pokytis: u?imt? gyventoj?, kurie yra ?gij? auk?t?j?, auk?tesn?j? i?silavinim?, i?augo 2 proc. punktais. Taigi dinaminiame kontekste matome, kad vis da?niau u?imti gyventojai turi ?gij? auk?t?j?, auk?tesn?j? i?silavinim?. Viena vertus, tai rodo, kad da?niau investuojame ? auk?t?j? i?silavinim?. Kita vertus, i?liekant ?iai tendencijai ateityje galime vis da?niau susidurti su nekvalifikuot? darbuotoj? tr?kumu. Jau ?iuo metu, t. y. 2026 m. I ketvirt?, U?imtumo tarnyba nurodo, kad nekvalifikuot? darbinink? kategorijoje labiausiai tr?ko ?i? darbuotoj?: biur?, vie?bu?i? ir kit? ?staig? valytoj?, pagalbini? ?vairi? darb? darbinink?, pagalbini? apdirbimo pramon?s darbinink?, kiemsargi?, aplinkos tvarkytoj? ir pan. darbinink?, virtuv?s pagalbinink?, pakuotoj? (rankomis), krovik?, preki? ? lentynas krov?j?, pagalbini? in?inerini? statini? statybos darbinink?, pagalbini? gyvulininkyst?s ?kio darbinink?. Vis d?lto, tik?tina, kad netolimoje ateityje nesud?tingo ir rutininio pob?d?io darbai vis da?niau bus atliekami pasitelkiant pramoninius ir / arba paslaug? robotus, automatizacijos sprendimus.
U?imti gyventojai Lietuvoje nesibaido papildomo darbo. Remiantis Valstyb?s duomen? agent?ros duomenimis, 2025 m. be pagrindinio darbo 80,5 t?kst. u?imt?j? dirbo ir papildom? darb?. Da?niausiai dirbo paslaug? sektoriuje (65,6 t?kst.), o lyties aspektu dominavo moterys (53 proc. ? moterys, 47 proc. ? vyrai). Vis da?niau yra ?sitraukiama ? papildom? darb?. Pavyzd?iui, 2016 m. 68,5 t?kst. u?imt?j? dirbo papildom? darb?, t. y. 12 t?kst. ma?iau nei 2025 m. Viena vertus, tokia situacija gali rodyti ekonomin? ir finansin? nesaugum?: did?jan?ios pragyvenimo i?laidos, kylantis kain? lygis ir geopolitinis nestabilumas gali tur?ti ?takos poreikiui didinti darbo pajamas. Kita vertus, poky?iai, vykstantys darbo rinkoje, susij? su lankstumo galimyb?mis, nuotolinio darbo forma, darbo j?gos tr?kumu, gali atitinkamai sudaryti palankias s?lygas dirbti ne tik pagrindin?, bet ir papildom? darb?.
Jaunimas da?niau ?sitraukia ? darbo rink? arba pasirenka mokymosi keli?
Kol vieni gyventojai Lietuvoje bando ?gyti i?silavinim? ir / arba dirbti ne tik pagrindiniame, bet ir papildomame darbe, kiti, t. y. jaunimo (15?29 met?) dalis, nedirba, nesimoko ir mokymuose nedalyvauja. 2025 m. Lietuvoje 12,4 proc. jaunimo nedirbo, nesimok? ir mokymuose nedalyvavo. D?iugina tai, kad pastaraisiais metais ?i jaunimo dalis suma??jo nuo 14,7 proc. (2024 m.) iki 12,4 proc. (2025). Vadinasi, jaunimas vis da?niau ?sitraukia ? darbo rink? arba pasirenka mokymosi keli?. Tai rodo, kad galimai nepalankios i?orin?s aplinkyb?s arba asmeniniai nesklandumai skatina aktyviau ?silieti ? darbo rink?, u?sitikrinti pastov? ir stabil? darbo u?mokest? arba ?gyti reikiam? i?silavinim?, siekiant ateityje tapti aktyvios darbo rinkos dalimi.
Mokymosi keli? renkasi ne tik jaunimas. Sutelkiant d?mes? ? mokym?si vis? gyvenim?, matome, kad pastaraisiais metais vis daugiau 25?64 met? gyventoj? Lietuvoje ?sitrauk? ? mokym?si vis? gyvenim?: nuo 24,7 proc. (2024 m.) iki 25,6 proc. (2025 m.). Palyginimui galima ?vilgtelti ? situacij? prie? penkerius metus (2021 m.), kai ? mokym?si vis? gyvenim? buvo ?sitrauk? 17,6 proc. Vis d?lto, nepriklausomai nuo analizuojam? met?, matoma, kad s?lyginai da?niau ? mokym?si vis? gyvenim? ?sitraukia moterys nei vyrai. Pavyzd?iui, 2025 m. 30,7 proc. 25?64 met? moter? buvo ?sitraukusios ? mokym?si vis? gyvenim?, o vyr? ?sitraukimo lygis siek? 20,5 proc. Lietuvoje mokymosi vis? gyvenim? strategija buvo priimta 2004 m., o 2008 m. ? atnaujinta. Mokymasis vis? gyvenim? yra suprantamas kaip visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame am?iaus tarpsnyje, siekiant tobulinti asmenin?s, pilietin?s, socialin?s ir profesin?s srities kompetencijas.
Taigi nors u?imti gyventojai Lietuvoje palaipsniui sensta, ta?iau galime ??velgti tam tikr? brandos po?ymi? Lietuvos darbo rinkoje. Vis da?niau investuojame ? i?silavinim?, siekiame u?dirbti daugiau, i?naudodami ir papildomo darbo galimybes, bei nesustojame mokytis, ?sitraukdami ? mokym?si vis? gyvenim? ir tobulindami asmenines, pilietines, socialines ir profesines kompetencijas.