Buvusio Kretingos lapyno teritorija, kuri? rajono vald?ia jau ne vienerius metus r?pestingai d?lioja ? investicin?s ateities paveiksl?, pasirodo, turi ir gerokai tamsesn? pus?. Po ?ole apaugusiais buvusi? ferm? plotais slypi ne tik senosios ?v?rininkyst?s istorija, bet ir aplinkosauginink? nustatyti atliek? tvarkymo pa?eidimai, klausimai d?l asbestinio ?iferio likimo bei kriminalin?s policijos atliekamas ikiteisminis tyrimas. O Kretingos rajono savivaldyb?s administracija, regis, pasirinko patogi? biurokratin? sl?pyni? taktik?: teritorija es? i?valyta, bet kur tai patvirtinantys dokumentai ? ne?inia. Nuo nepatogi? klausim? m?ginama atsitverti ai?kinimais, kad griovimo darbus vykd? ne Savivaldyb?. Ta?iau ar tokia popierin? tvorel? apsaugos b?simus investuotojus nuo galimai u?ter?tos ?em?s ir galim? milijonini? jos tvarkymo s?skait??
Lapynu susidom?jo kriminalistai
Spalio 26 dien? ??vyturio? redakcija sulauk? Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atsakymo ? paklausim? apie buvusio Kretingos ?v?rininkyst?s ?kio teritorijos tvarkym?, asbestinio ?iferio i?ve?im? ir galim? aplinkos tar??.
Atsakymas atskleid?, kad ?i istorija gerokai rimtesn? u? eilin? apleist? pastat? griovim?.
2026 met? saus? ? AAD kreip?si Klaip?dos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalin?s policijos Sunki? nusikaltim? tyrimo valdyba. Pareig?nai papra?? paskirti aplinkosaugos specialist? bendradarbiauti atliekant ikiteismin? tyrim?.
Kovo 26 dien? kriminalistai kartu su aplinkosaugininkais ap?i?r?jo apdorotomis mi?riomis statybos ir griovimo atliekomis u?ter?tas teritorijas, tikrino faktines aplinkybes.
AAD patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas apima Pasienie?i? gatv?s 33S sklyp?, kuriame anks?iau vyko griovimo darbai ir buvo nustatyti aplinkosaugos pa?eidimai.
Kokios konkre?ios galimos nusikalstamos veikos tiriamos, kokia galima ?ala aplinkai ir kam gal?t? tekti atsakomyb?, Departamentas neatskleid?, motyvuodamas vykstan?iu tyrimu.
Ta?iau vien faktas, kad teritorijoje, kuriai Savivaldyb? brai?? investicin?s ateities planus, dabar darbuojasi kriminalistai, jau ver?ia rimtai suabejoti, ar ant senojo lapyno pamat? nebuvo pernelyg skubama statyti naujos ekonomin?s s?km?s r?m?.
N?ra duomen?, kad ?iame tyrime ?tarimai b?t? pareik?ti Savivaldyb?s pareig?nams. Vis d?lto Savivaldyb?s vaidmens klausimas niekur nedingsta: b?tent ji organizavo teritorijos detal?j? planavim? ir reng? valstybin? ?em? b?simai ?kinei veiklai.
?iferis virto skalda?
Buvusiame Kretingos ?v?rininkyst?s ?kyje kadaise stov?jo ?imtai kailini? ?v?reli? auginimo statini? ? ?ed?. Dalis j? stog? buvo dengti asbestiniu ?iferiu.
Anks?iau vie?umoje min?ti 459 ?edai, ta?iau AAD pateiktame konkre?iame griovimo projekte nurodyti 317 ?ed? ir ?e?i buitiniai nameliai. Skai?iai gali apimti skirtingas statini? grupes, tod?l tikslus nugriaut? objekt? kiekis dar turi b?ti patikrintas pagal dokumentus.
Griovimo darbai buvo vykdomi pagal 2021 met? vasario 1 dienos sutart? Nr. 21-02-01/1, sudaryt? su UAB ?Kretingos ?v?rininkyst?s ?kis?.
Darbai prad?ti 2023 met? gruod?, o jau 2024 met? kov?, gav? prane?im? apie galimai netinkamai tvarkomas pavojing?sias atliekas, aplinkosaugininkai atliko neplanin? patikrinim?.
Pa?eidim? rasta.
2024 met? pabaigoje aplinkosaugininkai v?l lank?si sklype ir tikrino rangovo, UAB ?Redus LT?, veikl?, vertino susidariusi? atliek? kiekius bei j? apskait? GPAIS sistemoje.
Ta?iau AAD atsakyme ??vyturiui? konkre?i? pa?eidim? masto neatskleid?.
U?tat kur kas daugiau aplinkybi? ?i? met? vasario 12 dien? pavie?ino LRT Tyrim? skyrius.
Jo paskelbtais AAD duomenimis, ?Redus LT?, netur?dama tam reikalingos teis?s, Kretingoje apdorojo 600 ton? betono, plyt?, ?erpi? ir keramikos gamini? mi?ini? bei 1 000 ton? mi?ri? statybos ir griovimo atliek?.
I? viso pagaminta 1 600 ton? ?vyro ir skaldos mi?inio, kuriam buvo pateikta atitikties deklaracija.
U? nustatyt? pa?eidim? ?mon?s vadovui Donatui Kasmauskui skirta 150 eur? administracin? nuobauda, pa?iai bendrovei ? 5 t?kstan?i? eur? ekonomin? bauda.
Ta?iau tuo istorija nesibaig?.
LRT tyrimo duomenimis, aplinkosaugininkai nustat?, kad smulkinant statybines atliekas nepavojingos atliekos buvo sumai?ytos su pavojingomis ? asbestiniu ?iferiu.
Bendrovei nurodyta ?ifer? i?rinkti ir perduoti teis? tokias atliekas tvarkyti turin?iai ?monei.
?Redus LT? deklaravo reikalavim? ?vykd?iusi.
Ta?iau kiek asbestinio ?iferio buvo atskirta, kur jis i?gabentas, kiek ton? jo pri?m? atliek? tvarkytojai ir ar visas ?iferis buvo pa?alintas, vie?ai pateikti duomenys neleid?ia nustatyti.
O juk pavojing? atliek? likimas negali b?ti sprend?iamas pagal sen? posak? ? n?ra aki?, n?ra ir problemos.
Kas ta ?Redus LT??
UAB ?Redus LT? ? Plung?s rajone, Vie?tov?n? kaime, registruota bendrov?, kurios veikla susijusi su statybine technika, karjer? eksploatavimu ir griovimo darbais.
Ta?iau buvusio Kretingos lapyno istorijoje atsiranda dar viena pavard? ? dabartinis Seimo narys Tomas Domarkas.
LRT Tyrim? skyriaus duomenimis, prie? tapdamas Seimo nariu T. Domarkas buvo paskirtas atsakingu u? ?Redus LT? vykdytus griovimo darbus Kretingoje.
Tai patvirtina 2023 met? gruod?io 11 dienos ?mon?s vadovo ?sakymas.
U? atliek? tvarkymo pa?eidimus Kretingoje T. Domarkui skirta 70 eur? administracin? bauda.
LRT taip pat atskleid? kit? su ?Redus LT? susijusi? atliek? tvarkymo istorij? Plung?s rajone.
Vie?tov?n? kaime, T. Domarko t?vui priklausan?ioje ?em?je, buvo aptiktos neteis?tai supiltos ir u?kastos statybos atliekos, tarp j? ? asbestinis ?iferis.
Aplinkosauginink? apskai?iuota galima ?ala gamtai ten siekia beveik 4,6 milijono eur?.
LRT vasar? skelb?, kad tame tyrime ?tarimai pareik?ti 14 esam? ir buvusi? ?Redus LT? darbuotoj?, o T. Domarkas apklaustas kaip liudytojas.
Svarbu pabr??ti, kad n?ra nustatyta, jog Plung?s rajone aptiktas ?iferis b?t? atgabentas i? Kretingos lapyno. Abiej? vietovi? tyrim? aplinkybi? negalima automati?kai sutapatinti.
Ta?iau ta pati bendrov? fig?ruoja keliose rimtose aplinkosaugos istorijose. Tod?l kyla visi?kai pagr?stas klausimas: ar visas Kretingos lapyno ?iferis buvo teis?tai sutvarkytas ir ar yra tai ?rodantys dokumentai?
Savivaldyb?s popierin? tvorel?
O kaip ? ?i? istorij? reaguoja Kretingos rajono savivaldyb?s administracija?
Spalio 7 dien? ??vyturio? redakcijai atsi?stame atsakyme Savivaldyb?s administracijos vie??j? ry?i? specialist? R?ta Laurinaitien? informavo, kad Savivaldyb? buvusio lapyno griovimo ir teritorijos tvarkymo darb? neorganizavo.
?Buvusio lapyno teritorijos tvarkymu, statini? griovimo, atliek? surinkimo ir i?ve?imo bei kitais su teritorijos sutvarkymu susijusiais darbais r?pinosi UAB ?Kretingos ?v?rininkyst?s ?kis?, ? paai?kino Savivaldyb?s atstov?.
Redakcijai papildomai pasiteiravus, ar teritorija dabar visi?kai i?valyta ir sutvarkyta, gautas trumpas, kone stebuklingu ai?kumu pasi?ymintis atsakymas: ?Teritorija yra i?valyta.?
?tai taip. Vienas sakinys ? ir, regis, visos problemos tur?t? i?tirpti lyg pavasarinis sniegas.
Tik tokie stebuklai da?niau vyksta pasakose negu aplinkosaugos dokumentuose.
Redakcija papra?? pateikti ?rodymus, kad teritorija tikrai i?valyta, joje n?ra pavojing?j? atliek? ar kenksmingomis med?iagomis u?ter?to grunto.
Ta?iau toki? dokument? Savivaldyb?s administracija nepateik?.
Vietoj j? dar kart? pakartojo, kad teritorijos tvarkymu r?pinosi ne Savivaldyb?, o ?v?rininkyst?s ?kis.
Spalio 8 dien? redakcija v?l papra?? dokumento, kuris patvirtint? visi?k? teritorijos sutvarkym?.
Tada R. Laurinaitien? paai?kino, kad ?v?rininkyst?s ?kis sutvarkyt? sklyp? perdav? Nacionalinei ?em?s tarnybai, o Savivaldybei jis perduotas tik 2024 metais.
Redakcijai pasi?lyta kreiptis ? N?T.
Taigi atsakomyb?s ai?kinimosi kamuolys buvo mandagiai permestas per institucij? tvor?.
?inoma, Savivaldyb? neprival?jo pati nuimin?ti ?iferio nuo ferm? stog?. Ji taip pat n?ra pagrindin? valstybin? aplinkosaugos kontrol? vykdanti institucija.
Ta?iau visi?kai kitas klausimas ? ar Savivaldyb?, perimdama valstybin? ?em? patik?jimo teise ir planuodama j? pasi?lyti investuotojams, ?sitikino, kokios b?kl?s turt? perima? Nes ?ole apaugusi teritorija dar nerei?kia ?varaus grunto, o nugriauti ?edai ? teis?tai sutvarkyt? pavojing?j? atliek?.
Seniai ?inoma problema
Dar keis?iau Savivaldyb?s ramyb? atrodo prisiminus, kad apie buvusio lapyno grunto tar?? administracija ?inojo seniai.
2018 metais jos pa?ios u?sakymu UAB ?Geomina? atliko buvusios fermos teritorijos pavir?inio grunto tyrimus.
Rezultatai buvo toli gra?u ne tokie gra??s, kok? investicin?s ateities paveiksl? ?iandien nor?t? tapyti rajono vald?ia.
Nustatyta, kad buvusio lapyno pavir?inis gruntas stipriai u?ter?tas biogeniniais junginiais ? azotu, kaliu ir fosforu. Pagal ?i? jungini? koncentracijas grunto sud?tis vietomis artima m??lo sud??iai.
Specialistai rekomendavo atlikti ekogeologinius tyrimus visoje teritorijoje.
?ios i?vados pateko ir ? Savivaldyb?s u?sakymu parengt? detaliojo plano ai?kinam?j? ra?t?.
Dar daugiau ? jame nurodyta, kad prie? pradedant statybas, teritorij? padalijus ? sklypus, reik?s pa?alinti vir?utin? grunto sluoksn?.
Taigi valdinink? stal?iuose jau seniai gul?jo ne ?iaip persp?jimas, o konkret?s tyrim? rezultatai.
Ta?iau, u?uot pirmiausia iki galo i?siai?kinus ?em?s b?kl?, pirmyn pajud?jo investicij? planavimo ve?imas.
2023 met? sausio 26 dien? prad?tas daugiau kaip 24 hektar? Pasienie?i? gatv?s 33 sklypo detaliojo plano koregavimas.
Numatyta teritorij? pertvarkyti, padalyti ? sklypus, pakeisti j? naudojimo s?lygas, suplanuoti pramon?s ir sand?liavimo veiklai reikaling? infrastrukt?r?.
Popieriuje viskas atrod? gra?iai: nauji sklypai, keliai, komunikacijos, galimos investicijos ir b?simos darbo vietos.
Tik po tuo gra?iu popieriumi liko senas, iki galo nei?tirtas klausimas ? k? i? tikr?j? slepia buvusio lapyno ?em??
Aplinkosauginink? niekas neklaus??
Spalio 26 dienos AAD atsakyme yra viena itin i?kalbinga pastraipa.
Departamentas nurod?, kad informacijos apie 2018 metais UAB ?Geomina? atliktus tyrimus n?ra gav?s.
Negana to, AAD oficialiai konstatavo: ?Kretingos rajono savivaldyb? nei d?l ?lapyno? sklyp? u?ter?tumo tyrim?, nei d?l planuojamo u?ter?tos teritorijos naudojimo b?do keitimo bei pardavimo su Aplinkos apsaugos departamentu nebendradarbiavo.?
?tai kur ir atsiveria did?iausias ?ios istorijos paradoksas.
Savivaldyb? ?ino apie ankstesn? grunto tar??. Savivaldyb? rengia ?em? investuotojams. Savivaldyb? formuoja sklypus ir planuoja j? ateit?.
Ta?iau institucija, vykdanti valstybin? aplinkos apsaugos kontrol?, tvirtina, kad d?l ?i? klausim? Savivaldyb? su ja nebendradarbiavo.
Atrodo, tarsi viename Savivaldyb?s administracijos kabinete b?t? pie?iami nauji pramon?s kvartalai, o kitame dulk?t? dokumentai apie galim? ?em?s u?ter?tum?.
?inoma, vien bendradarbiavimo su AAD nebuvimas savaime ne?rodo teis?s akt? pa?eidimo. Kai kuriuos teritorij? planavimo ir aplinkosauginius klausimus sprend?ia kitos kompetentingos institucijos.
Ta?iau tai nepanaikina esminio klausimo ? ar Savivaldyb? ?m?si pakankam? veiksm? ?sitikinti, kad investicijoms ruo?iama teritorija yra tinkamai i?tirta?
Nes investicij? strategija, kuri prasideda nuo gra?i? pa?ad?, bet aplenkia nepatogius aplinkosauginius klausimus, gali tapti ne ekonomin?s pa?angos, o brangi? nesusipratim? strategija.
Tyrimai dar tik laukia
AAD prane??, kad 2026 met? bir?el? inicijuotas vie?asis pirkimas detaliems ekogeologiniams tyrimams atlikti.
Sutart? su pirkim? laim?jusiu subjektu numatoma pasira?yti tik 2027 met? prad?ioje.
Vadinasi, i?sami? nauj? tyrim? rezultat? dar n?ra.
Ne?inoma, kokio masto u?ter?tumas gal?t? b?ti nustatytas, koki? konkre?i? ter?al? lik? ir kiek kainuot? galimas j? pa?alinimas.
Svarbu tai, kad 2018 metais nustatytas u?ter?tumas biogeniniais junginiais savaime ne?rodo asbesto tar?os. Taip pat vien nustatyti atliek? tvarkymo pa?eidimai nerei?kia, kad teritorijoje b?tinai liko u?kasto ?iferio.
Ta?iau b?tent tod?l reikalingi i?sam?s tyrimai, o ne optimistiniai patikinimai.
Kol kas aplinkosaugininkai tik rengiasi nustatyti tikr?j? teritorijos b?kl?, o Savivaldyb? jau turi parengtus ?em?s panaudojimo planus.
Ve?imas lyg ir pajud?jo, tik ar neatsitiko taip, kad jis pastatytas prie? arkl??
Investuotojui ? kat? mai?e?
Nuo 2024 met? dal? buvusio lapyno teritorijos Savivaldyb? valdo patik?jimo teise. AAD duomenimis, tai Pasienie?i? gatv?s 33 ir 33S sklypai.
Tai valstybin? ?em?, ta?iau jos ateit? lemian?iuose sprendimuose Savivaldybei tenka svarbus vaidmuo.
B?tent d?l to klausimas, kaip ?i teritorija gal?t? b?ti perduota investuotojui, ?iandien skamba kur kas rim?iau nei prie? kelet? met?.
Tarkime, atsiranda verslininkas, pasireng?s ?ia statyti gamykl? ar sand?lius. Jam pasi?lomas patrauklus sklypas, galb?t net pristatomas kaip viena did?iausi? Kretingos pramon?s pl?tros galimybi?.
Ta?iau prad?jus ?em?s darbus paai?k?ja, kad dal? grunto reikia pa?alinti, o po juo galb?t lik? ir netinkamai sutvarkyt? statybini? atliek?.
Kas tuomet mok?s?
Buvusio ?v?rininkyst?s ?kio teisi? per?m?jai? Atliek? tvarkymo darbus vykd? rangovai? Investuotojas? Valstyb?? O gal vienaip ar kitaip prisid?ti teks ir Savivaldyb?s biud?etui?
Kol nenustatyta tar?os kilm?, atsakomyb? ir b?simo sandorio s?lygos, atsakyti ? ?iuos klausimus ne?manoma.
Ta?iau vienas dalykas ai?kus ? galimai u?ter?to sklypo perdavimas neatskleidus vis? ?inom? aplinkybi? gali tapti ne tik aplinkosaugine, bet ir finansine bei teisine problema.
Ar rajono vald?ia ketina tai ?vertinti prie? si?lydama valstybin? ?em? investuotojams? Ar b?simiems pirk?jams bei nuomininkams bus atskleisti 2018 met? tyrim? rezultatai, informacija apie atliek? tvarkymo pa?eidimus ir vykstant? ikiteismin? tyrim?? Ar bus sulaukta i?sami? ekogeologini? tyrim? i?vad??
?ie klausimai kol kas lieka be atsakym?.
S?skaita gali sugr??ti
Buvusio Kretingos lapyno istorijoje ?iandien jau galima ai?kiai atskirti kelias grandis.
?v?rininkyst?s ?kis organizavo statini? griovim? ir teritorijos tvarkym?. Su darbais susijusi ?Redus LT? sulauk? aplinkosauginink? sankcij?. Buvo nustatyta, kad statybin?s atliekos sumai?ytos su asbestiniu ?iferiu. Viename i? buvusios teritorijos sklyp? vykdyta veikla tapo ikiteisminio tyrimo objektu.
O Savivaldyb? organizavo teritorijos detal?j? planavim? ir dabar patik?jimo teise valdo dal? ?ios valstybin?s ?em?s.
Administracija redakcij? patikino, kad teritorija i?valyta, ta?iau tai patvirtinan?i? dokument? nepateik?. AAD savo ruo?tu informavo apie nustatytus pa?eidimus ir patvirtino, kad Savivaldyb? su juo nebendradarbiavo d?l sklyp? u?ter?tumo tyrim? bei planuojamo naudojimo keitimo ir pardavimo.
Tad kas i? ties? ?ioje istorijoje r?pinasi vie?uoju interesu?
?inoma, lengviausia b?t? parodyti pir?tu ? buvus? ?v?rininkyst?s ?k?, darb? rangovus ar Nacionalin? ?em?s tarnyb? ir pareik?ti, kad Savivaldyb? ?ia niekuo d?ta.
Ta?iau toks biurokratinis rank? nusiplovimas neatsako ? svarbiausi? klausim?: ar rajono vald?ia, planuodama ?ios ?em?s ateit?, turi pakankamai duomen? apie jos b?kl??
Juk gyventojams ir b?simiems investuotojams tur?t? r?p?ti ne vien tai, kieno para?as pad?tas po griovimo sutartimi.
Jiems tur?t? r?p?ti, ar teritorija saugi numatomai veiklai ir ar jos sutvarkymo s?skaita ateityje netaps nemalonia staigmena.
Rajono vadovams der?t? prisiminti paprast? ties?: pikt?ol?mis apaugusi ?em? dar n?ra ?vari ?em?, o i?nyk? pastatai nerei?kia i?nykusios atsakomyb?s.
Galb?t i?sam?s tyrimai parodys, kad did?ioji teritorijos dalis yra tinkama numatytai veiklai ir rimtesni? tar?os problem? nebeliko.
Tai b?t? geriausia ?inia Kretingai.
Ta?iau kol toki? i?vad? n?ra, investicij? pa?adai primena gra?iai nuda?yt? fasad?, u? kurio dar nepatikrinti pamatai.
Ir jeigu vien? dien? po b?simos gamyklos pamatais b?t? aptiktas pavojingas ankstesn?s veiklos palikimas, gali paai?k?ti, kad pigiai ir patraukliai atrod?iusi ?em? i? ties? turi labai didel? pasl?pt? kain?.
Tad gal prie? kvie?iant investuotojus vert?t? ne tik nubrai?yti jiems sklypus, bet ir ?rodyti, kad po j? kojomis n?ra pavojingo palikimo?
Nes ?iandien Savivaldyb?s administracijos atsakymas ?teritorija yra i?valyta? skamba gra?iai. Tik ar vien gra?iais ?od?iais galima u?kasti nepatogius klausimus apie atliekas?
