?moni? sveikata daug priklauso nuo valgomo maisto. U?tekt? atsispirti kai kuriems ?alingo maitinimosi ?pro?iams ir visi b?tume sveikesni.
Gruzdintos bulvyt?s, glaz?ruoti s?reliai ar pyragai?iai su ?daru ? tik keli produktai, kuri? sud?tyje yra ?riebalais ?udikais? vadinam? transriebal?.
Nuo ?iol j? i?vengti ar bent jau suma?inti galima atid?iau renkantis maisto produktus ir skaitant j? etiketes ? jei jose aptinkami ?od?iai ?hidrinti?, ?i? dalies hidrinti?, toki? produkt? patariama vengti. Transriebal? ribojim? maisto produktuose apibr??ia ?statymas.
Susidaro d?l ?moni? veiklos
Lapkri?io 1-?j? Lietuvoje ?sigaliojo reikalavimai riebal? r?g??i? transizomer? kiekiams maisto produktuose.
Jie galioja visiems ? Lietuvos rink? patenkantiems maisto produktams ? m?s? ?alyje pagamintuose ir importuojamuose, esan?iuose prekyboje ir vie?ajame maitinime. Sveikatai nepalanki? transriebal? juose nuo ?iol gali b?ti ne daugiau kaip 2 g/100 g bendro riebal? kiekio.
Sveikatos ministro ?sakyme nurodyti riebal? r?g??i? transizomer? kiekiai netaikomi maisto produktams, kuriuose jie susidaro nat?raliai. Nat?raliai atsirandantys riebal? r?g??i? transizomerai aptinkami atrajojan?i? gyv?n? ? karvi?, o?k?, avi? ? riebaluose ir i? j? pagamintuose produktuose.
Nedidelis transriebal? kiekis ? iki 0,5 proc. ? aptinkamas neperdirbtuose m?sos ir pieno produktuose, ta?iau toks kiekis organizmui nekenkia.
Transriebalai yra tam tikra riebal? r??is, kuri susidaro b?tent tik d?l ?moni? veiklos. Tai yra tarpininkas tarp so?i?j? ir neso?i?j? riebal? r?g??i?, riebal? dalis, kuri ?mogui n?ra b?tina.
I? dalies hidrinti riebalai n?ra draud?iami naudoti maisto pramon?je, tik jie turi b?ti pagaminti taip, kad nesusidaryt? leid?iamus kiekius vir?ijantys sveikatai ?alingi transriebalai. Jeigu maisto produkt? sud?tyje yra i? dalies hidrint? riebal?, ten bus ir transriebal?.
?Ribojimai yra susij? su dirbtiniais (pramoniniais) transriebalais, kurie susidaro i? dalies hidrinant skystus aliejus, tai yra, kai augaliniai aliejai cheminiu b?du yra kietinami.
I? dalies hidrinti riebalai, kurie yra pagrindinis pramonini? transriebal? ?altinis, maisto pramon?je naudojami d?l ger? technologini? savybi? ? tinkama tekst?ra, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas, patrauklios kainos?, ? sak? Kretingos valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos vir?ininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Liepinis.
Daugiausia ? ne pirmo b?tinumo produktuose
Anot jo, reglamentuoti riebal? r?g??i? transizomerus nuspr?sta atsi?velgus ? rizik?, kuri? j? vartojimas kelia ?moni? sveikatai, ir ? didel? ?i? riebal? naudojim? maisto gamyboje.
Transriebal? gali susidaryti, kai tas pats aliejus kelis kartus naudojamas, pavyzd?iui, gaminti spurgoms, ?agar?liams. Kitaip tariant, kuo ilgiau aliejus verda arba kepa, tuo daugiau jame, suprantama, ir gaminamuose patiekaluose, atsiranda transriebal?.
I? dalies hidrinti riebalai da?niausiai yra ne pirmo b?tinumo produkt? ? saldaini?, konditerijos, kepini?, greitai paruo?iamo maisto ir kt. ? sud?tyje. Jie naudojami ?vairiuose glaistuose, ?daruose, transriebal? yra biskvituose, pada?uose, sausose sriubose, margarine.
J? galima rasti sausainiuose, bandel?se su ?daru, krekeriuose, glaistytuose s?reliuose, pyragai?iuose, vafliuose, ?aldytoje picoje, gaminiuose i? ?aldytos te?los, bulvi? tra?ku?iuose, riebaluose gruzdintose bulvyt?se.
Did?iausias transriebal? kiekis gali patekti ? organizm? su pramoniniu b?du ir greito maisto restoranuose pagamintais patiekalais.
Didina rizik? susirgti
Mokslininkai ?rod?, kad padid?j?s transriebal? suvartojimas turi ?takos ir pagrindinei europie?i? iki 65 met? mirties prie?as?iai ? ?irdies ir kraujagysli? ligoms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami duomenys rodo, kad transriebalai suvaidina didel? vaidmen? d?l daugiau kaip 500 t?kst. mir?i? per metus visame pasaulyje.
Skai?iuojama, kad jeigu i? transriebal? gaunama daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos, rizika mirti nuo ?irdies lig? i?auga iki 32 proc.
Kretingos ?eimos medicinos centro vadov?s, ?eimos gydytojos Augenijos Juknevi?ien?s teigimu, transriebalai yra blogiausi maisto riebalai, neturintys jokios vert?s ?mogaus organizmui. Jie kenksmingi ir bet kokio am?iaus vaikui, ir suaugusiam ?mogui.
?Remiantis ?vair? tyrim? duomenimis, transriebalai gali didinti rizik? susirgti ne vien ?irdies ir kraujagysli? ligomis, bet taip pat ir ?vairi? v??io r??i?, cukrinio diabeto, nutukimo, apsigimim? rizik?. Transriebalai gali tur?ti ?aling? poveik? n??tumui bei vaisiaus vystymuisi?, ? sak? ?eimos gydytoja.
Vaikams transriebalai didina nutukimo rizik?, trukdo nepakei?iam? riebal? r?g??i? normaliai apytakai organizme, neigiamai veikia imunin? sistem?, yra cukralig?s atsiradimo rizikos veiksnys.
Pasak medik?s, riebalai ?mogui reikalingi, nes jie yra svarbus energijos ?altinis, ta?iau j? kiekis ir santykis turi b?ti subalansuotas.
Pirmoji Europos S?jungoje kovoti su transriebalais 2003 metais prad?jo Danija. ?iuo metu transriebal? kiekio vartojimas ribojamas Norvegijoje, Suomijoje, Olandijoje. Privalomas reikalavimas maisto prek?se nurodyti transriebal? kiek? 2006 m atsirado JAV.
Pasaulin? sveikatos organizacija (PSO) pernai paragino visas valstybes per artimiausius penkerius metus pasiekti, kad maistui gaminti neb?t? naudojami dirbtiniai transriebalai.
PSO duomenimis, per dien? ?mogui rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus transriebal?. Tai yra ma?daug pus? arbatinio ?auk?telio margarino.
