Palangos dvaro ?eimininkas Juozapas Ti?kevi?ius tur?jo ir antr? vard? ? Vincentas. Grafai itin nem?go pozuoti tapytojams, tod?l, regis, visi j? portretai tapyti i? nuotrauk?. Toki? nauj? istorini? detali? apie ?ymi?j? ?eim? netik?tai atskleid? Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, ruo?damasis jubiliejin?ms parodoms, skirtoms Kretingos muziejaus ?k?rimo 85-me?iui ir grafo Juozapo Ti?kevi?iaus 185-osioms gimimo metin?ms.
?registravo muziejaus herb?
Jubiliejams skirti renginiai pra?jus? ?e?tadien? prasid?jo moksline konferencija, kurioje salanti?kis Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris Paulius Vaniuchinas muziejui ?teik? oficial? ?staigos herbo liudijim?.
Herbe raudoname skyde vaizduojamas grifas su kalaviju, paimtas i? didik? Chodkevi?i? herbo.
?Kai 1992 m. ?sik?l?me ? Ti?kevi?i? r?mus, kurie, kaip teigia istorikai, yra ?kurti buvusioje J. K. Chodkevi?iaus dvarviet?je, nusprend?me, kad muziejaus herbui labai tiks i? ?ios ?eimos herbo i?imta centrin? dalis ? kovotojas grifas su kalaviju. Juk ir mes esame kovotojai, nuolat kovojame d?l istorini? statini??, ? herbo istorij? ??vyturiui? primin? muziejaus direktor? Vida Kanapkien?.
Muziej? ir graf? skiria lygiai ?imtmetis
Jubiliejin?ms sukaktims skirtame renginyje pristatytos ir dvi parodos: ?Kretingos muziejui ? 85: istorijos puslapiai, unikal?s eksponatai? ir ?Juozapo Ti?kevi?iaus (1835-1891) ?eima ir jos p?dsakai Lietuvoje?.
?Taip sutapo, kad ?iemet Kretingos muziejus ?ven?ia savo 85-met?, o grafas J.Ti?kevi?ius gim? dar ?imtu met? anks?iau?, ? pasakojo abiej? parod? autorius Julius Kanarskas.
Pasak J. Kanarsko, daug fotografij?, pasakojan?i? apie grafo J.Ti?kevi?iaus ?eim?, i?liko po 1940 met?, kai buvo nacionalizuotas dvaras. Ta?iau did?ioji j? dalis buvo surinkta i? dvaro tarnautoj?. Jie buvo vertinami ir gaudavo i? graf? prisiminimui nuotrauk? ?vairiomis progomis.
Pavyzd?iui, vaikai dovanodavo savo nuotraukas guvernantei, dvaro kontrolieriaus ?monai, garaf? bendrapavardei Sofijai ?ostakaitei-Ti?kevi?ienei.
Jubiliejine paroda siekiama ne tik pristatyti grafo J. Ti?kevi?iaus ?eim?, bet ir papasakoti apie jo ir kit? ?eimos nari? nuopelnus Kretingai bei visam kra?tui.
Ti?kevi?iai vald? daug dvar?
Istorikas atkreip? d?mes?, kad nors kretingi?kiai daugiau ?ino apie Aleksandr? Ti?kevi?i?, paveld?jus? Kretingos dvar?, ta?iau graf? ?eima vald? ir daugiau dvar?: Palangos, U?utrakio, Lentvario, Kair?n?. Juos paveld?jo Juozapo s?n?s.
Ruo?damas parod? J. Kanarskas ba?nytiniuose dokumentuose rado ?ra??, atskleidus? nauj? istorin? fakt?. Jauniausias J. Ti?kevi?iaus s?nus, paveld?j?s Palangos dvar?, visur visuomet buvo vadinamas vienu vardu ? Feliksu Ti?kevi?iumi, bet paai?k?jo, kad jis tur?jo du vardus ir oficialiai vadinosi Feliksas Vincentas Ti?kevi?ius.
Pasakodamas apie kitus graf? dvarus, parodos autorius atskleid?, kad U?utrakio dvar? paveld?jo kitas J.Ti?kevi?iaus s?nus, irgi Juozapas. Jis dvar? i? pagrind? perstat? ir ?k?r? U?utrakyje rezidencij?.
Kair?n? dvaras, kuriame dabar yra Vilniaus universiteto botanikos parkas, graf? buvo naudojamas kaip vasaros namai, kur poilsiaudavo grafai, svarbesni Vilniaus valdininkai. J? buvo paveld?j?s Antanas Ti?kevi?ius. Savo rezidencij? jis buvo ?k?r?s pa?iame Vilniuje, netoli savo ?moni?.
Kitas J.Ti?kevi?iaus s?nus Vladislovas paveld?jo Lentvario dvar?, kur? perstat?, i? pagrind? rekonstravo.
Daug d?mesio ? Ti?kevi?i? vaikams
?Kiekvienas J.Ti?kevi?iaus s?nus tur?jo savo ?eim?. Parodoje stengiam?s parodyti ir j? vaikus, apie kuriuos turime daugiau informacijos. Ypa? tuos, kurie labiau kuo nors pasi?ym?jo, paliko ry?kesn? p?dsak? kra?to istorijoje?, ? teig? J. Kanarskas.
Anot istoriko, teko per?i?r?ti daug ?vairi? fotografij?. Atpa?inti, kas kur yra, nebuvo labai sunku, nes daugelis fotografij? turi ?ra?us, kurie papasakoja apie tai, kas nufotografuota, sura?yti vardai, kitokia informacija.
Ta?iau dar daug kas buvo ne?inoma arba ?inoma klaidingai. Pana?i paroda buvo surengta ir anks?iau, 1992-aisiais, kai Kretingos muziejus persik?l? i? vienuolyno patalp? ? dvar?.
?Dabar man net gerokai g?da prisiminus an? parod?, kurioje buvo labai daug kas nurodyta neteisingai?, ? prisimin? J. Kanarskas.
Veidams indentifikuoti prireik? 5 met?
V?liau jam teko nuotraukas inventorinti, gilintis, kas jose yra, kas kur stovi. Pavyzd?iui, kai kuriose fotografijose u?fiksuotas b?relis ?moni?, ta?iau neai?ku, kas jie. Identifikuoti veidus istorikui prireik? ger? penkeri? met?.
?Teko ne tik atid?iai analizuoti nuotraukas, bet ir ai?kintis, kur mok?si graf? vaikai, kokias ?gijo specialybes. Reik?jo dom?tis ir tokiais dalykais, kurie lyg ir visi?kai nesusij? su fotografijomis, ta?iau gali suteikti daug informacijos. Visk? apibendrinus galima buvo nustatyti, kad, tarkim, fotografijoje esantis vaikas yra b?tent tas kurios nors grafo s?nus, o ne kitas?, ? sak? J. Kanarskas.
V?liau atpa?inti ?mon?s nuotraukose sek?si lengviau. Gerai i?analizav?s graf? ?eimyn? istorikas vaikus jau gal?jo atpa?inti ir pagal veido bruo?us.
?Nors vieno berniuko dar nesu iki galo identifikav?s. Ar tai Antanas, ar kuris nors jo brolis. Paini nuotrauka, dar ir nelabai ry?ki. O, pavyzd?iui, atpa?inti Juozapo vaik? vaikus yra dar sunkiai, nes apie juos turime labai ma?ai duomen?. Dauguma j? i? Lietuvos pasitrauk? jau po Pirmojo pasaulinio karo, tod?l neliko juos jungian?ios aplinkos. Nuotraukoje, kurioje ?am?intos Aleksandro ir Marijos Ti?kevi?i? auksin?s vestuv?s, matyti, jog buvo suva?iav? visi vaikai. Pavyko identifikuoti visus s?nus, bet mergin? nelabai?, ? pasakojo J. Kanarskas.
Da?niau fotografuodavo s?nus, ne dukteris
Anot istoriko, gal?jo b?ti taip, kad mergaites fotografuodavo re?iau, nes jos da?niausiai b?davo ?alia t?v?. Berniukai i?vykdavo mokytis, t?vai juos matydavo tik vasaromis, kai sugr??davo atostog?, tod?l jie si?sdavo namo savo nuotraukas.
?Turint daugiau nuotrauk?, galima pamatyti, kaip vaikas keit?si?, ? ai?kino J. Kanarskas.
