?Psichologinis smurtas ? nematoma, ta?iau didel? ir reali gr?sm?, ypa? kai jis taikomas prie? vaik??, – sako Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus psicholog? Egl? Belano?kien?. Psichologinis smurtas nepalieka m?lyni? ar nubrozdinim?, ta?iau ilgam su?eid?ia vaiko ?ird?, sutrikdo jo raid?.
Pasitaiko, kad suaugusieji net nesupranta, jog prie? vaikus smurtauja, nes smurtin? elges? yra patys paveld?j? i? savo t?v?. ?? smurto rat? b?tina nutraukti. Kartais tai ?manoma tik su specialist? pagalba.
?Tai, kas vyksta, vaikai ne visada geba ?vardinti kaip psichologin? smurt?, ta?iau jie skund?iasi ?vairiomis i? t?v? girdimomis ?eminan?iomis replikomis, kand?iomis pastabomis, ignoravimu, ?eminimu bendraam?i? akyse, kaltinimu ir pana?iai?, ? sako E. Belano?kien?.
Psichologiniu smurtu vadinama tokia smurto r??is, kai smurtautojas ty?ia kit? asmen? menkina, skaudina, ?emina ar susidoroti su auka bando naudodamas grasinim?, g?dinim?, i?juok?, atst?mim?, ignoravim?, ?odin? u?gauliojim?, bauginim?, anonimines ?inutes. Tokie veiksmai kelia nerim?, ?tamp? ir baim?.
Psichologinis smurtas ? realyb? ?vairi? socialini? sluoksni? ?eimose
Psicholog? pasakoja, kad nors vaiko teisi? gyn?jams da?niausiai tenka susidurti su sunki?, ilgalaiki? problem? turin?iomis ?eimomis, kuriose psichologinis smurtas yra greta fizinio smurto ir vaik? neprie?i?ros, ta?iau da?nai pasitaiko, kad psichologi?kai prie? vaikus smurtaujama ir i? pa?i?ros pavyzdingose ?eimose. Tokie t?vai neretai neatpa??sta savo elgesyje psichologinio smurto, nes ne?ino kitoki? aukl?jimo form?, nevengia elgtis savanaudi?kai, savo interesus kelia auk??iau vaiko interes?.
?Psichologinio smurto pasitaiko ir kai t?vai yra i?silavin?, turi gerai apmokamus darbus, auk?t? status? visuomen?je. Nor?dami i? vaik? sulaukti paklusnumo, geriausi? rezultat? moksle, sporte, juos pravard?iuoja, g?sdina, nuolat lygina juos su kitais es? geresniais, s?kmingesniais vaikais, menkina vaiko pasiekimus, galb?t tik?damiesi, kad tai pad?s vaikui pasiekti dar geresni? rezultat?, o gal tiesiog toks bendravimas t?vams yra norma ? gal su jais tik taip bendravo j? t?vai, gal darbe i? darbdavio ar koleg? tokios retorikos suaug?s ?mogus nuolat sulaukia pats ir d?l to smurtin? elges? prat?sia bendraudamas su savo vaiku?, ? sako psicholog? E. Belano?kien?.
Pasak specialist?s, b?na atvej?, kai t?vai ignoruoja objektyvi? vaiko situacij?, permeta atsakomyb? vaikams u? ?eimoje kylan?ias problemas. U?uot patys ?m?si tinkam? veiksm?, jie taiko prie? vaik? psichologin? smurt?.
?Esame susid?r? su atvejais, kai vaikas, turintis speciali?j? ugdymosi poreiki?, negali padaryti daugiau, nei jam leid?ia jo kognityviniai geb?jimai. Ta?iau t?vai, to nepripa?indami, toliau j? ?emina, tik?damiesi, kad j? u?gauliojimai, bauginimas privers vaik? geriau mokytis. Arba, pavyzd?iui, vietoje to, kad apk?niems vaikams t?vai, pasitelk? specialistus, sudaryt? mitybos plan?, organizuot? aktyv? laislavaik?, jie ?emina vaik? vadindami kiaule, storuliu, ?dr?nu, skai?iuoja kiekvien? k?sn? vis sakydami: ?Koks tu storas, nevalgyk daug?, ? pasakoja E. Belano?kien?.
Pasak specialist?s, psichologin? smurt? t?vai taiko ir ne?inodami kaip susikalb?ti su mai?taujan?iu vaiku. Nemok?dami suvaldyti netinkamo vaiko elgesio, jie ?sivelia ? kov? d?l vald?ios ?eimoje, net ima ker?tauti nepaklusniam vaikui. Tokios kovos nelaim?j?, suaugusieji net gali prad?ti naudoti fizin? smurt?.
?B?na atvej?, kai t?vai, negeb?dami suprasti vaiko, netur?dami pakankamai pozityvios t?vyst?s ?g?d?i?, tiesiog pradeda sakyti: ?Tu man?s neklausai, a? nemoku su tavimi susitvarkyti, tod?l manau, kad tur?tum gyventi su ka?kuo kitu, bet ne su mumis. Tu man nereikalingas, kol man?s neklausysi?, ? bloguoju pavyzd?iu dalijasi E. Belano?kien?.
Kaip atpa?inti, kad vaikas galimai patiria psichologin? smurt??
Specialist? pripa??sta, kad ne visada yra lengva nustatyti, jog vaikas patiria b?tent psichologin? smurt?, ta?iau moksliniai tyrimai rodo, jog vaikai, patiriantys psichologin? smurt?, da?nai jau?iasi vie?ini, nelaimingi, turi ?em? savivert?, link? sirgti nerimo sutrikimais, piktnaud?iauti priklausomyb? sukelian?iomis med?iagomis, turi baimi?, nepasitiki savimi ir suaugusiais, slopina savo jausmus.
E. Belano?kien?s teigimu, vaikai, patyr? psichologin? smurt?, gali prad?ti mai?tauti, prastai mokytis, praleidin?ti pamokas, ?sivelti ? konfliktus, mu?tynes, b?gti i? nam?, arba u?siskl?sti savyje, prad?ti ?alotis. Vaikams gali pasireik?ti miego, valgymo sutrikimai.
Galimos psichologinio smurto pasekm?s vaikui
Anot E. Belano?kien?s, psichologin? smurt? patirian?io vaiko meil?s, d?mesio, emocinio saugumo poreikiai b?na nepatenkinti, o tai padaro didel? ?al? vaiko savivertei ir atei?iai ? jo santykiams su aplinkiniais, mokslams, geb?jimui siekti tiksl?. Psichologin? smurt? patiriantis vaikas, suaug?s gali negeb?ti priimti teising? sprendim?, gali pats prad?ti smurtauti.
?Laiku negav? tinkamos pagalbos, bet kokio tipo smurt? patyr? vaikai vis? neigiam? patir?i? baga?? nusine?a ? savo santykius su aplinkiniais, santuok?, vaik? aukl?jim?. Da?nai smurtaujantys t?vai yra patys kil? i? smurtaujan?ios aplinkos, arba laikui b?gant susiduria su psichologiniu smurtu kasdien?je savo aplinkoje ? darbe, tod?l labai svarbu dirbti su ?ia skaud?ia patirtimi, kad smurto ratas sustot?. T?vams, kurie psichologi?kai smurtauja, b?tina kreiptis pagalbos ? psichologus, lankyti pozityvios t?vyst?s kursus?, ? pastebi E.Belano?kien?.
Vaiko teisi? gyn?jai gali pad?ti
Susid?r? su psichologinio smurto atveju, vaiko teisi? specialistai atlieka vaiko situacijos vertinim? ir inicijuoja pagalb? vaikui, visai ?eimai. Kartu su savivaldybe bei kitomis institucijomis vaik? t?vams si?lomi pozityvios t?vyst?s kursai, kuriuose mokoma teisingai aukl?ti vaik?, taip pat psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, kuriose padedama vaiko t?vams suvokti savo elges?, jo pasekmes sau pa?iam ir aplinkiniams.
Nuo psichologinio smurto nukent?jusiam vaikui si?lomos psichologo konsultacijos, emocinio stiprinimo grup?s, kurias veda psichologai ? psichoterapeutai. ?eimai taip pat si?lomos ?eimos terapeuto konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti t?v? ir vaik? ry??, pasitik?jim?, mokoma nauj? bendravimo form?, aukl?jimo b?d?.
Sigita Zumeryt? Arlauskien?
