Milda Roga?iovien? Vydmant? parapijos puslapyje dalinosi savo d?iaugsmu, kad ?prie? ?v. Kal?das Vydmantuose tikras sujudimas. Caritas vadov?s telefonas netyla, nuolat skambina ?mon?s, norintys daryti gerus darbus: dovanoja baldus, ?aldytuv?, r?bus, med?, maisto produktus ir t.t. Dvi ne?tik?tinai nuostabios moterys padeda savo kaimynei ruo?tis ?vent?ms. Kita ?eima gamina vai?es Kal?d? stalui ir ie?ko nam?, kuriuose ?iuo metu nepriteklius… Darosi neramu, ar u?teksim ?moni?, kuriems reikia pagalbos. Smagu matyti ?mones, norin?ius dalintis. ?imtas A?I? Jums, mielieji! Vydmantai – labai ger? ?moni? namai!?
Gerumo pikas ? karantino metu
Milda yra Vydmant? ?vento Jono krik?tytojo parapijos Caritas vadov?. Kaip ji pati pasakoja: ,,Pats pikas prasid?jo karantino metu, o vir??n? pasiek? prie? Kal?das, kiek prisimenu, kitais metais taip stipriai ?mon?s nesir?pindavo kaip ?iemet. Man skambina ?vairiausi ?mon?s, si?lo savo pagalb?, toks stiprus noras pad?ti, kad, pavyzd?iui, viena moteris paskambino ir pasisak?, kad yra persirgusi kovidu. Taigi, galinti vaik??ioti pas ?mones, aplankyti ka?k?, jei tik reikia?.
?moni? gerumu neatsistebi Milda: ?Ir ne tai, kad ?mogus r?pint?si savimi, galvot? apie savo lig?. Ne, vis tiek ?mogui r?pi ir kiti, skambina, klausia…?
Arba, pavyzd?iui, paskambina vyras, prisitato Ar?nu ir si?lo atiduoti ger? ?aldytuv?. Kiti surinkin?ja baldus ir paskambin? si?lo juos nemokamai pristatyti ir sumontuoti tiems, kam labiausiai j? tr?ksta.
?O kas keis?iausia, – prisipa??sta Milda, – kai ?mon?s man skambina, jokio sakinio, nieko tiek daug negird?iu kaip ?tik jau mano vardo nemin?kit, nesakykit, niekam neskelbkit?. Da?niausia ?mon?s sakosi, kas ?ia tokio, niekai. Bet i? ties? ?ia ne niekas, o dideli darbai.?
Vydmantuose Caritas neturi savo patalp?. Milda paai?kina, jog tai n?ra problema, nes j? tikslas yra ne kaupti visokius daiktus ka?kokiose patalpose, bet juos gavus kuo grei?iau atiduoti kam reikia, neu?laikyti. O prireikus ka?k? pasaugoti, viena Vydmantuose gyvenanti moteris pati pasisi?lo, nes jos dideliuose namuose yra tikrai pakankamai vietos.
Eina i? nam? ? namus
Milda pasakoja, kaip gerumas tarsi grandin? t?siasi i? vien? nam? ? kitus. Beie?kodama, kam atiduoti ?aldytuv?, skambina ?mon?ms. ?Ir ?tai atsitinka taip, kad paskambinu moteriai, kuri? ?inau tikrai sunkiai gyvenant, ir ji papasakoja, kad ?aldytuv? turi, bet taip pat turinti nenaudojam? televizori?, kur? jei tik kam nors reikia, ji nor?t? padovanoti…?
Ir Milda gyvibingu balsu sako: ??tai kaip apsivert? situacija. Ie?kojau, kam t? pagalb? suteikti ir ?tai ?mogus, kuriam skambinau pad?ti, si?lo savo pagalb? kitiems. Tas ?moni? gerumas mane stebina?
?Ir b?na, kad kalbu su ?eimomis ir vis tiek Vydmantuose mes vieni kitus ?inom, a? si?lau pagalb?, o man atsako, kad nereikia ir toliau sako: ?O man smagu gird?ti tavo bals?, kad paskambinai. A? noriu su tavim pakalb?ti?… Ir mes tuomet kalbam?s, – d?iaugiasi Milda ir priduria, – kad t? tem?, ?inokit, pilna. Ir ne vien apie atiduodamus drabu?ius ar maisto davinius?.
Milda dirba bibliotekoje, kitapus sienos ? parapija.
?Tad kartais palieku praviras duris, kad maty?iau, kas ateina. Ir ?tai prie? Kal?das ?i?riu ? Violeta Kuklien?! Vydmant? bitinink? su dviem d???mis medaus! O a?, kai ji skambino teiraudamasi, kiek ketinu ?moni? lankyti, tedr?sau pasakyti, kad reik?s de?im?iai. Mat Violeta jau ne pirm? kart? dovanoja med?, o ?tai ?i?riu – ji atne?usi dvigubai tiek negu pasakiau…Tuomet pasak?, kad duo?iau ?mon?ms po du indelius medaus?.
Kita moteris, Viktorija Vir?ilien?, su mama prie? Kal?das gamina kalnus maisto, o ?iemet prane?? Mildai, kad prigamins dar daugiau, nes Viktorija turinti daugiau pinig? ir jos brolis netik?tai nor?j?s prisid?ti. Milda negali atsisteb?ti, kaip ?mon?s i? savo vidaus turi tarsi ?ra?ytus tokius gra?ius norus. Jiems tai atrodo paprasta, noriai visk? dovanoja ir padeda.
?Tuomet, – prisipa??sta Milda, – mes jau?iam?s kaip bendruomen?, komanda. Vieni kitiems skambinam, dalinam?s ir taip dirbdama gaunu labai daug ?kv?pimo. Nors oficialaii para?yta, kad a? esu tik viena, bet turiu labai daug pagalbos, savanori?. Ir draug?s padeda, ir jas ?ra?au kaip savanores, nes jei jau padedi, tai ir esi savanoris?.
Gra?i? istorij? – daug
Caritas vadov? turi prikaupusi galyb? naujut?li? gerumo istorij? ir kalb?dama nerimavo, kad gal ko nepamin?s. Taip pat prisimin?, kai j? einan?i? gatve sustabd? ?eima.
?Kaip jau min?jau ? Vydmantuose visi daugma? vieni kitus ?inom. Ir a? ?inojau, kad nors ?eima n?ra nepasiturinti, bet jie patys turi keturis vaikus ir ?tai jie man duoda ? rankas 100 eur? su tokiais ?od?iais: ?Tu, Milda, ?inai ?eimas. Duok tai ?eimai, kuriai labiau reikia?. ?imtas eur? yra vistiek dideli pinigai ir net sunku juos paimti, kai tau gatv?je ki?a ? rankas. Tauti atsakomyb? pati u? tai, kad bet kam neatiduotum t? pinig?, nepasi?i?r?ti pavir?utini?kai. Tuomet svarstai ir galvoji, kam reiks atduoti, kam tai i? ties? pad?t?? ? pasakoja vydmanti?k? apie jau?iam? atsakomyb? prie? ?mones.
Gra?u klausytis, kad bendruomen? pasitiki Milda, o ji savo ruo?tu neatsisako ir visomis j?gomis stengiasi pad?ti, kad pagalba pasiekt? tuos, kuriems jos tikrai reikia.
Baigiantis pokalbiui Milda i?sako savo mintis, kad ?is laikas jai parod?, jog i? ties? ?mon?s n?ra abejingi kitiems.
?Ir kiek ?inau, kur kaimynai kaimynams padeda, ir niekam nesisako, kur visada nuva?iuoja kokiam senukui nupirkti maisto ? parduotuv?. Tiems ?mon?ms, kurie daro gerus darbus, tai atrodo nat?ralu, jie juos atlieka tyloje. Ir a? su?inau tik tada, kai jau kam prireikia pavard?s ar adreso, kam gal?t? pad?ti, -juokdamasi pasakoja pa?nekov?, – tik taip ir su?inau. Ir dar da?niausiai mane prisaikdina niekur neskelbti j? vardo. Tad gal ir ?mon?s ne?ino t? istorij?, kitaip ?sivaizduoja lietuvius, bet a? bent kunigui Karoliui visada pasakau, nes ?inau, kad jis meld?iasi u? geradarius. Tad bent tokiu b?du ?iek tiek galiu atsilyginti – malda?.
?Ir labiausiai ko noriu palink?ti, tai, kad daugiau ?mon?s apsi?valgyt?. Jokiu b?du neturiu minty, kad jie per ma?ai daro gero, ypa? Vydmantuose, bet ?inau, kad kartais pasi?lyti pagalb? yra lygiai taip pat nedr?su, kaip ir j? priimti. Ir kartais ?mon?s g?dijasi pad?ti, nes tarsi gali pasirodyti, kad jie mato i? auk??iau. O tie, kuriems reikia pagalbos, jiems taip pat yra sunku tai pripa?inti, – sako moteris. ? Tad jei norisi pad?ti ir matai, kam gali, tad ir pad?k, o jei tau si?lo pagalb?, ?sidr?sink ir priimk?.
