Darb?ni?k?s meil? ?emaitijai ?vertinta apdovanojimu

?Gimiau Darb?nuose, g?riau Darb?n? vanden?, valgiau Darb?n? grybus ir uogas, tod?l ir esu persmelkta ?emaitijos ligi pat ?irdies gelmi??, ? sako J?rat? Sofija Lau?i?t?, u?vakar ?vertinta atminimo ?enkleliu ?U? meil? ?emaitijai?.

Pasveikino ?emaitis ?emaiti?kai
Ketvirtadien? ?emaitijos sostin?s ? Tel?i? ? mero K?stu?io Gusarovo pasveikinta J?rat? Sofija ypa? vertina, kad tok? apdovanojim? jai ?teik? tikras ?emaitis, sveikinim? sakydamas irgi ?emaiti?kai.
?Ne?inau, kaip b??iau sureagavusi, jeigu tok? apdovanojim? ?teikdamas meras b?t? kalb?j?s auk?taiti?kai. Neb??iau nutyl?jusi. Turb?t meil? ?emaitijai b??iau i?rei?kusi kitu, kiek emocingesniu, b?du?, ? juokiasi energingoji kretingi?k?.

Pagal gyvenam?j? viet? moter? i? ties? galima vadinti dvejopai ? ir kretingi?ke, ir darb?ni?ke. Mieste J?rat? Sofija gyvena ?altuoju met? laiku, o Darb?nuose leid?ia vasaras.
J. S. Lau?i?t? turi ne tik du namus ? dvejetai j? lydi vis? gyvenim?.
?Turiu du vardus, du gimtadienius, du vaikus, du an?kus, tur?jau du vyrus (dabar esu na?l?) ir 2020 m. antr? m?nes? gavau apdovanojim? u? meil? ?emaitijai?, ? ?ypsosi darb?ni?k?.

?mogus be ?akn? ? nepilnavertis
?Mano did?iausias nuopelnas, kad nors ir apsukusi nemenk? rat? ?vairiuose Lietuvos miestuose, dukr? pagimd?iusi Panev??yje, s?n? ? Rusijoje, kur ir gyvenau, sugeb?jau ?emaiti?k? tarm? perduoti abiems savo vaikams ir an?kams?, ? sako J?rat? Sofija.
?emaitijos mylimoji, kaip dr?siai galima j? pavadinti, su ?ypsena prisimena, kaip an?kas Rokas, dar b?damas ma?as, nepatikliai klausydavo ?emai?iuojan?ios mo?iut?s ir kit? ?eimos nari?.
?Nekalb?kit ?itaip, a? j?s? bijau?, ? sakydav?s. O dabar pats laisvai kalba ?emaiti?kai, nors ir su akcentu.

?Kaip medis negali ?aliuoti, netur?damas ?akn?, neatsiremdamas ? ?em?, taip ir ?mogaus asmenyb? negali formuotis tarp akmen? ar tarp vanden?. ?mogaus ?aknys turi atsiremti ? gimtin? ? ten, kur jis gim?.
Nes toji Dievo jam duota aplinka, tie augalai, tie med?iai, kurie j? supa, ir tie ?mon?s jame pad?jo pamatus. Jeigu ?mogus nutraukia ?it? ry??, net tur?damas auk?t? pasiekim? kad ir Pary?iuje ar Niujorke, jis vistiek bus nepilnavertis, nes prarad?s ?aknis.
Galima j? visokiomis dirbtin?mis tr??omis laistyti ar dirbtin?m ?viesomis ?ildyti ar ?viesti, kaip ?iltnamio augal?l?, bet jo asmenyb? bus nepilnavert??.
Mama dukr? aukl?jo vyd?nieti?kai
J?rat?s Sofijos ?aknys ? jos mama, Smetonos laik? mokytoja, tikra ?emait?. Gimusi tarp K?lup?n? ir Salant?, krik?tyta Kalnalio ba?ny?ioje, 1939 metais ji persik?l? gyventi ? Darb?nus.
?Vasaromis ? Palang? atva?iuodavo i?kiliausi Lietuvos ?mon?s ir mokytojams skait? paskaitas ? Smetonos Lietuva suprato, ko reikia mokytojams. Ir paklausykite, kas buvo ?ie lektoriai: Vyd?nas, Jonas Basanavi?ius, Jonas Jablonskis. Ir mano mama vis? j? klaus?si!?
Darb?ni?k? sako, kad persis?musi Vyd?no mokymo, skai?iusi jo ra?tus ir namuose, mama buvo persmelkta Vyd?no patriotizmo. Ji ir dvasia, ir gyvenimo b?du buvo vyd?niet?.
Ir dukrai visada primindavo: ?O Vyd?nas t? sak??.
B?tent ?io Lietuvos ?viesuolio pamokyta J?rat?s Sofijos mama gr?dinosi, ir dukrai perdav? daug ?ini?.
?Buvau susirgusi astma. Dvejus metus kas ryt? apsipildavau kambario temperat?ros vandeniu ir i?sigyd?iau. Apskritai Vyd?nas mok?, kad namuose negalima persikaitinti.
Ta?iau gi ?mogus nesi labai protingas, ilgainiui man pabodo tas vargas ? i? vakaro pasiruo?ti dubenis su vandeniu. Atrodo, juk daug papras?iau ? du?? atsukai ir vanduo i? karto b?ga. Deja, su ?alto du?o vandeniu sau tik pakenkiau?, ? atvirauja pa?nekov?.

Pirmoji knyga ? Maironio poezija
Mokytojos dukra skaityti i?moko, netur?dama n? ketveri?. Pirmosios knygos, ?inoma, buvo i? mamos bibliotekos. Prad?jo nuo Maironio poezijos.
?Toliau skai?iau Janio Rainio pjeses, Viljamo ?ekspyro ?Manfred? ir Sardanapal??. Vie?patie, k? a? ten supratau, bet jas skai?iau?, ? juokiasi moteris.
?Did?iausias mamos bibliotekos papuo?alas buvo Adolfo ?apokos ?Lietuvos istorija? ? mano m?gstamiausia knyga. Man be galo patiko skaityti apie visus kunigaik??ius ir kunigaik?tytes. Ir dar visiems jiems l?pas nuda?iau raudonai, antakius ? juodai ir m?lynai ? akis?, ? prisiminimais dalijasi J?rat? Sofija.
Nenuostabu, kad v?liau Vilniaus universiteto tuome?iame lituanistikos-istorijoje fakultete studijavo lietuvi? kalb? ir literat?r?, dar v?liau Peterburge apsigyn? humanitarini? moksl? daktaro disertacij?.
Per gyvenim? lyd?jo vyrai-riteriai
Mamos biblioteka pad?jo pamat? ne tik J?rat?s Sofijos karjerai, bet ir formavo jos po?i?r? ? gyvenim?. Dar vaikyst?je ?prarijusi? a?tuonis Ivano Turgenevo tomus, J?rat? Sofija ?sitikino, kad tikras vyras tur?s b?ti riteris.
Abu J?rat?s Sofijos sutuoktiniai ir buvo riteriai ? stipr?s vyrai, nebijantys i???ki?.
Dukters Livijos t?vas tapo pirmuoju lietuviu, nukeliavusiu ? Antarktid? ir joje ?bed?s lentel? su Vilniaus pavadinimu ir skai?iumi, ?ymin?iu, kiek yra kilometr? nuo Antarktidos iki Vilniaus.
Antrasis buvo rusas, bet ?monos i?mokytas namuose kalb?jo lietuvi?kai ? taip pat su s?numi Vladimiru:
?Kai kaimynai ar kiti ?mon?s steb?davosi, kod?l mes su vaiku kalbame lietuvi?kai, mano vyras jiems paai?kindavo, kad kitaip ir negali b?ti ? o kaip gi s?nus i?moks mamos gimtosios kalbos?.
J?rat? Sofija ?ypsosi prisiminusi, kad vos pramok?s lietuvi?kai, po poros m?nesi? jos mylimasis jai suk?r? lietuvi?k? eil?ra?t? ? su rimu, panaudodamas ma?ybinius ?odelius ??irdel??, ?uogel?? ir pana?ius.
Vyri?ko ego nepamyn? net ir tai, kad j? s?nui buvo suteikta lietuvi?ka ?monos mergautin? pavard?.
?Kadangi mano t?velio gimin?je gimdavo vien mergait?s, nor?josi i?saugoti Lau?i? pavard?. Tod?l abu buvome sutar?, kad jei gims s?nus, jam suteiksime mano pavard?.
Ta?iau likimo neapgausi. S?nus turi tik dukter??, ? pasakojo darb?ni?k?.
Savo lietuvi?k? p?dsak? paliko ir Rusijoje
Gyvendama tuome?iame Leningrade J?rat? Sofija 1988 m. tapo ?S?j?d?io? r?m?j? grup?s pirmininke. ?i? grupel? daugiausiai sudar? studentai, suaugusieji buvo tik trys.
?Greitai supratome, kad ?ia, Rusijoje, niekas mums neleis registruoti ?S?j?d?io? vardo, tod?l oficialiai ?k?r?me Leningrado (dabar ? Sankt Peterburgo) lietuvi? kult?ros draugij?, nors savo dvasia buvome tikri s?j?die?iai.
Netgi Lietuvoje vykusiame pirmajame ?S?j?d?io? suva?iavime m?s? delegacijai buvo skirtos penkios vietos?.
? Lietuv? moteris gr??o 2000-aisiais, pakviesta Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus Vaidoto ?uko, pasi?liusio tapti Radijo direktore.
Po pusantr? met? J?rat? Sofija persik?l? ? paj?r?, Klaip?dos universiteto Humanitariniame fakultete ?steig? Slavistikos katedr?, bet netrukus per?jo ? Baltistikos katedr?, kur d?st? seniausius balt? ir slav? kalb? santykius.
Kadangi nepriklausomos Lietuvos jaunimas ilgainiui nebemok?jo rus? kalbos, moteris paliko d?stytojavim?, bet tik ne darb?.
Dvi kadencijas, iki 2019 m. darbavosi Kretingos rajono savivaldyb?s Taryboje, ?vietimo komitete.
2002 m. Lietuvoje i?leido knyg? ?Peterburgas lietuvi? kult?ros ir mokslo istorijoje?.
Dar du darb?ni?k?s leidiniai rus? kalba ? etimologinis ?odynas ?Balti?ki skoliniai slav? kalbose? ir monografija ??emai?i? tarm?s kir?iavimas? ? guli Sankt Peterburgo Moksl? akademijos bibliotekoje ir vis dar laukia vertimo ? lietuvi? kalb?.

I?skirtinis ?emai?i? charakteris
Gimtin?je J?rat? Sofija savo mokslin?mis ??valgomis dalijosi ?urnale ?Nepriklausomyb?s s?siuviniai?.
?ia darb?ni?k? ra?? apie ?emaiti?kus paradoksus ? nestandartin? ?emai?io ?vilgsn? ? kult?r?, santykius su kaimynais, charakter?, aplinkos bei ?vyki? vertinim?.
Pasak mokslinink?s, ?emai?iai tikrai skiriasi nuo auk?tai?i? ir apskritai ? vis? lietuvi?, k? liudija ir istorija.
?Ilgiausiai pagonyb? visoje Europoje i?saugojo b?tent ?emai?iai. Ta?iau kai carin? Rusija vert? lietuvius atsi?ad?ti katalikyb?s ir priimti sta?iatikyb?, ar?iausiai tam prie?inosi irgi ?emai?iai, ?jauniausi? Lietuvos krik??ionys.
?? paradoks? galima paai?kinti ?emaiti?ku charakteriu: ?emaitis labai ilgai galvoja, svarsto, bet jau kai priima sprendim?, ?sitvirtina jame su visomis ?aknimis, visa esybe, ir gali d?l to net gyvyb? paaukoti?.
Dar vienu i?skirtiniu ?emai?i? bruo?u J. S. Lau?i?t? paminti ?emaitijoje giliausiai ?sitvirtinus? Marijos kult?, lyginant su Lietuva.
?Manau, kad tai galima paai?kinti ilgiausiai i?laikytomis pagonyb?s tradicijomis. Dar Motiejus Valan?ius pyko, kad ?emai?iai tebegarbina senus dievus. Pagonys garbino ?emyn?, moter? deiv?, ir ?ita pagarba moteriai persik?l? ? Marij??, ? sako pa?nekov?.

Jau?ia ir nuoskaud?
O kokia gi meil? be skausmo? Deganti kar?ta meile gimtinei J?rat? Sofija irgi turi nuoskaud? ? d?l savo kra?tie?i? abejingumo.
?Pernai Lietuva buvo paskelbusi ?emaitijos metus. Mes, Kretingos kra?tas, turime Jurg? Pabr???, Simon? Daukant?, Motiej? Valan?i?, turime pirmosios nepriklausomos Lietuvos finans? ministr? Vlad? Jurgut?.
Tod?l pakvie?iau susitikti ?vietimo, kult?ros skyriaus atstovus padaryti bendr? rengin?, kad sudrebintume Lietuv?, kokius mil?inus ?emaitijai ir visai ?aliai dav? Kretingos ?em??.
Deja, moteris sako likusi nesuprasta: ?Man buvo pasakyta, kad kiekviena mokykla, rajon? kult?ros skyriai tur?s ?emaitijai skirtus renginius. A? tai ?inojau, bet tai t?ra trupiniai trupin?liai.
Nor?josi pakilti ne tik vir? mokykl?, rajono lygmens, bet vir? ?emaitijos. O dabar kalbame, kad gal po keli? met? Kretinga bus Lietuvos kult?ros sostin?, nors atsisak?me ?io kult?rinio pamato, kuriuo b?tume gal?j? pasiremti?.
Humanitarini? moksl? daktarei pasipiktinim? kelia ir perd?ta, kaip ji sako, lituanizacija. Pavyzd?iui, Kretingos kra?te visiems ?emai?iams gerai ?inomo Impilties pervadinimas ? ?pilt?, panaikinus sen?j? kur?i? laikus siekiant? dvigars? ?im?.
Anot pa?nekov?s, tokiu atveju analogi?kai reik?t? ir Imbar? pervadinti ? ?bar?.
?Ta?iau, neduok Dieve, tikrai to nereikia daryti! Kalbu tik apie nuoseklum?, bet ?iuo atveju jis tikrai nereikalingas.
?i skriauda senajai lietuvi? kalbai buvo padaryta dar sovietme?iu, bet paguodos duoda nors tai, kad senovinis gra?us Impilties vardas i?laikytas bent jau visuose etnografiniuose tekstuose.
Ta?iau mano ?irdis be galo d?iaugiasi, kad ?i? met? prad?ioje Darb?nuose ?rengus paminklin? lent? su vis? kaim? pavadinimais, ?ra?yta ? Impiltis. Kiekvien? kart? eidama pro ?al? noriu net nusilenkti?, ? sako moteris.

Atminimo ?enklelis ?U? meil? ?emaitijai? J?ratei Sofijai Lau?i?tei ?teiktas u? reik?mingus, i?liekam?j? vert? turin?ius ?simintinus darbus ?emaitijai, u? nuopelnus ir pasiekimus ?vairiose veiklose, stiprinan?iose ?emaitijos tapatyb?, istorin? atmint?, kalb?, ?emaitijos kaip istorin?s Europos ?em?s gyvybingum? ?iuolaikiniame pasaulyje.
Minint ?emaitijos vardo ra?ti?kuose ?altiniuose pamin?jimo 800-met? ?? apdovanojim? ?steig? Lietuvos Respublikos Laikinoji ?emai?i? grup?, vadovaujama ?emait?s Seimo nar?s Rimant?s ?ala?evi?i?t?s.
Pernai, Lietuvai minint ?emaitijos metus, J. S. Lau?i?t?s si?lymu, per V?lini? dekad? visose Tel?i? vyskupijos ba?ny?iose buvo laikomos ?ventos Mi?ios u? katalik? kunigus, nu?udytus Antrojo pasaulinio karo metais.
2019 m. ?jusi Kretingos rajono savivaldyb?s tarybos nario pareigas J?rat? Sofija Lau?i?t? ?emaiti?kai skait? Jurgio Pabr??os tekstus per Motiejaus Valan?iaus bibliotekoje surengt? skaitym? maraton?.